Naujausios
Prieš euro įvedimą perka daiktus, o ne taupo
Mažmeninių pardavimų apimtys šiemet didėjo sparčiau nei pernai, o didžiausi pokyčiai fiksuojami vidutinio ir ilgo vartojimo prekių grupėse.
Aktyvesnė prekyba
Drabužių ir avalynės segmentas išaugo beveik dvigubai (90,2 proc.), aktyviau buvo perkami ir baldai bei namų apyvokos daiktai – šis segmentas ūgtelėjo trečdaliu (32,9 proc.). Priešingai nei ankstesniais metais, aktyvesnė prekyba vyko pirmąjį metų pusmetį, rodo „Swedbank“ namų ūkių finansinė apžvalga.
„Metų pradžioje, laukiant sprendimo dėl euro įvedimo, buvo nemažai spekuliacijų dėl būsimų kainų ir gyventojų perkamosios galios smukimo – tai iš dalies galėjo paskatinti gyventojų investicijas į materialias gėrybes. Kita paskata didesniam išlaidavimui buvo šiek tiek išaugusios pajamos bei smuktelėjęs nedarbo lygis. Palankias aplinkybes pirkiniams kūrė ir kainos, kurios, nors ir svyravo, tačiau vidutiniškai padidėjo tik dešimtosiomis dalimis“, – padidėjusį išlaidavimą komentuoja „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Vidutinis atlyginimas po mokesčių Lietuvoje per metus ūgtelėjo beveik 5 procentais, o nedarbo lygis per metus sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu – iki 9,1 procento. Kartu su atlyginimais didėjo ir privačių asmenų piniginiai pervedimai iš užsienio. Vertinant pastarųjų trijų ketvirčių duomenis, šios lėšos siekė beveik 4 milijardus litų – vidutiniškai beveik 7 procentai namų ūkių vartojimo išlaidų.
Butų kainos augo daugiau negu algos
Išaugusios pajamos prisidėjo prie gyventojų lūkesčių formavimo, – kaip parodė 2014 metų viduryje atliktas Statistikos departamento vartotojų nuomonės tyrimas, 40 procentų gyventojų buvo įsitikinę, kad didesnių pirkinių įsigijimui dabar yra palankiausias metas. Palyginimui, prieš metus taip nusiteikusiųjų nuošimtis siekė 30 procentų.
2014-aisiais lietuviai noriai pinigų skyrė ne tik į drabužiams, avalynei ir namų apyvokos daiktams, bet ir investavo į nekilnojamąjį turtą (NT). Butų pardavimai Vilniuje šiemet per devynis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 16,5 procento.
„Šiemet butų kainos Lietuvoje augo sparčiau nei atlyginimai, ir tai galėjo tapti paskata investuoti turimas santaupas į nekilnojamąjį turtą. Prie to prisidėjo ir nepinganti nuoma, daliai gyventojų pagrindžianti nuomonę, kad nuosavo būsto įsigijimas yra finansiškai racionalesnis sprendimas. Tačiau ilgainiui didėjanti butų pasiūla ir įvestas euras turėtų stabdyti kainų augimą, o sandorių skaičius turėtų stabilizuotis“, – prognozavo O. Bložienė.
Santaupų ir skolų pokyčiai
Pasak ekspertės, be augusio vartojimo, pastebimas ir vienadienių indėlių augimas. Per metus beveik penktadaliu (18,75 proc.) išaugo einamųjų sąskaitų likučiai, tuo tarpu terminuotų indėlių sutarčių vertė spalį buvo 1,5 procento mažesnė nei pernai tuo pačiu metu. Nors grynųjų pinigų rinkoje mažėjo, beveik penktadalis gyventojų turi santaupų ir namuose.
„Einamųjų sąskaitų „išsipūtimas“ liudija apie tai, kad lėšos čia greičiausiai laikomos laikinai, tai yra laukiant valiutos keitimo, o vėliau gali būti vėl išgrynintos arba skirtos vartojimui“, – pastebėjo O. Bložienė.
Skiriant daugiau santaupų vartojimui, stabilizuojasi gyventojų skolinimosi tempai, taip pat aktyviau grąžinamos skolos. Namų ūkių vartojimas skolon, įvertinant uždelstus mokėjimus, vartojamąsias paskolas ir lizingą, palyginti su pernai tuo pačiu metu, nedidėjo, o uždelstų mokėjimų suma šiuo metu svyruoja apie 3,6 milijardo litų. Be to, remiantis kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių maždaug 100 tūkstančių gyventojų visiškai atsiskaitė už uždelstus mokėjimus padengdami beveik 1 milijardą Lt skolų. Nepaisant to, uždelstų mokėjimų suma yra vis dar solidi ir sudaro beveik 3 procentus praėjusių metų šalies BVP.
Anot O. Bložienės, kitais metais gyventojų pajamos dar turėtų stiebtis, prie to prisidės numatytas minimalios algos (MMA), taip pat darbo užmokesčio mažiausiai uždirbantiems valstybės tarnautojams didinimas, ligos ir nedarbo išmokų, pensijų kėlimas, toliau mažėjantis nedarbo lygis.
ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
ŠVENTĖS: Prognozuojama, kad ant šventinio stalo šiemet bus mažiau, bet aukštesnės kokybės ir prabangesnių gardumynų.