Naujausios
Pripažintų vyndarių gretos plečiasi
Žagarė, garsėjanti Vyšnių festivaliu ir vyšnių vynu, išsiskiria ir vyndariais. Šiemet jau trys miestelio naminio vyno gamintojai iš Žemės ūkio ministerijos parsivežė tautinio paveldo produkto sertifikatus, liudijančius, kad jų produkcija pagaminta pagal senąsias krašto tradicijas.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Įprasmino vyro atminimą
Danutė Laukutienė, Aleksandras Laukutis ir Genovaitė Ramutienė Žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos pasirašytus sertifikatus iš sostinės parsivežė balandį. Praėjusiais metais tokį sertifikatą jau gavo žagarietis Bronius Vasiliauskas.
Genovaitė Ramutienė sako, kad dokumentas įprasmino jos šviesaus atminimo vyro Egidijaus Ramučio veiklą. Būtent jis buvo tikrasis vyno gaminimo technologijos išmanytojas, perėmęs šio amato subtilybes iš senolių.
Bandymas įleisti vyno baigėsi apsvaigimu
G. Ramutienė pasakoja, kad pirmą sykį, kai anyta pasiūlė pačiai nueiti iš „bačkos“ vyno į indą įleisti, to nemokėjusi daryti. Vyras paaiškinęs, kad reikia iš „šlangutės“ truputį patraukti vyno ir tada jau tą žarnelę įleisti į indą, kad vynas toliau pats bėgtų.
„Patraukiau kartą, antrą. Nebėga. Dar sykį – nieko. Besistengdama net apsvaigau,“ – juokiasi vyndarė.
Pati savarankiškai vyną ji gamino 2001-aisiais, kai vyras Egidijus viešėjo Amerikoje. Būdavo, skambina ir klausia, ką toliau daryti, tačiau visą procesą pati praėjo.
Labiausiai vertina vynuogių vyną
Dabar Genovaitė Ramutienė gamina vyšnių, obuolių, obuolių ir raudonųjų serbentų, pienių žiedų, aviečių, juodųjų serbentų, aviečių ir agrastų vynus.
Labiausiai ji vertina vynuogių vyną, nes jis esąs tikriausias, tačiau Lietuvoje paveldo produktu nepripažįstamas, – vynuogė nėra tradicinis mūsų krašto augalas. Namuose 35-erius metus augo didžiulė gausiai derėjusi vynuogė. Šeimininkams derliui nuskinti tekdavo net kviestis talkininkų.
Be minėto vynuogių vyno, G. Ramutienei ypač skanus tamsus juodųjų serbentų vynas.
Visų uogienių ir kompotų nebesuvartodavo
Danutė ir Aleksandras Laukučiai, gavę du sertifikatus kiekvienas savo vardu, teigia, kad „dėl popieriaus vynas nesikeičia“, tačiau galbūt jis ateityje suteiks galimybių naminiu vynu, kaip ir kitais rankų darbo gaminiais, plačiau prekiauti mugėse.
48-erius metus kartu gyvenanti pora pirmąjį vyną iš obuolių bei vynuogių pradėjo ruošti maždaug prieš 45 metus.
„Prisispausdavome sulčių, virdavome kompotų daugybę stiklainių, bet visko nebesuvartodavome,“ – mena D. Laukutienė.
Kasmet vyno gamyba tobulėjo. Jie klausėsi senolių patarimų, dėjosi į galvą perskaitytą specialią literatūrą.
Sertifikatai patvirtina, kad šeima pagal senąsias tradicijas gamina vyšnių, obuolių, obuolių ir šermukšnių, aviečių, aviečių ir juodųjų serbentų, juodųjų serbentų, raudonųjų serbentų, agrastų vynus.
Šį sąrašą būtų galima tęsti, – valgomųjų sausmedžių, šilauogių, spanguolių vynai – tačiau ne visos rūšys buvo pristatytos sertifikatui gauti.
Svečiai apie vyną atsiliepia gerai
„Neseniai turėjome svečią lietuvį iš Vokietijos, daug metų gyvenusį Ispanijoje. Paragavęs mūsų vynuogių vyno, jis pareiškė, kad ispaniškus vynus galima mesti į šalį. Gal žmogus tik pagyrė, bet gal jam iš tiesų patiko, juk lietuvių skonis skiriasi nuo pietiečių,“ – svarsto žagarietė.
Laukučių obuolių vynas patiko ir Žagarėje apsilankiusiems prancūzams, per Vyšnių festivalį populiarus buvo gėrimas, gamintas ne tik iš vyšnių, bet ir iš agrastų.
G. Ramutienės vyno ragavę svečiai iš Amerikos, ir žinomi Lietuvos žmonės, taip pat negailėjo gerų žodžių.
Nustebino kolegas
Genovaitė Ramutienė per metus paruošia apie 100 litrų vyno. Dauguma uogų dera savame sode, bet dalį vyšnių kai kada tenka pirkti.
Kadaise šviesaus atminimo vyras pagamindavo net iki 200 litrų. Buvę bendradarbiai netikėdavo. Sykį grįždami iš Akmenės pakeliui užsuko, sako: „Norim paragauti“. Vyndarys nuėjo į rūsį ir netrukus atnešė prileistą visą kibirą gėrimo. Kolegos nuščiuvo – juk iki tol niekas netikėjo, kad kalbos apie šimtus litrų buvo tiesa.
Pasodino naujų vyšnaičių
Danutė ir Aleksandras Laukučiai visam per metus apie 200 litrų pagaminamam gėrimui uogų užsiaugina savo sode.
Beveik prieš 20 metų Žagarės pakraštyje nupirktoje 30 arų sodyboje rikiuojasi kelios eilės serbentų, vien juodųjų yra apie 100 krūmų, dera obelys, vyšnios. Pastarųjų šeima turėjo apie 20, bet vaismedžiai suseno, užpuolė žievėplaišos bei kitos ligos. Tad šiemet pasodino 40 naujų vyšnaičių.
Erdviame sklype auga ir abrikosai, persikai, gausu slyvų, aktinidijų, vyniojasi vynuogės, kurių dalį pasodino šiltnamyje, kad anksčiau derėtų, o lepesnės – nenušaltų. Taip pat šeimininkai užveisė kelis spanguolynų laukelius. O šilauogių keletą kerelių parsivežė iš sodininkystės ūkio Latvijoje, kitas – nusipirko tiesiog viename prekybos centre.
„Tie augalėliai buvo tokie nupiepę, silpnučiai, bet pardavė labai pigiai, nupirkau keturis. Parvežusi namo parai pamerkiau į vonią. O kai pasodinome, jie puikiai įsišaknijo ir sukerojo, gausiai dera. Tad kartais ir prekybos centre galima gauti gerų dalykų,“ – juokiasi sodininkė ir vyndarė.
Vienintelis konservantas – cukrus
Gamindami naminį vyną Laukučiai naudoja tris produktus: vaisius arba uogas, vandenį ir vienintelį konservantą – cukrų. Jokių kitų cheminių priedų, papildomų konservantų jų gaminyje nėra.
Vyno gamyba turi kelis etapus: audringąjį rūgimą, besitęsiantį apie 2–3 savaites, nupylimą ir vėl vykstantį rūgimo procesą – šįkart apie mėnesį. Po to nupilamos nuosėdos ir skystis brandinamas dar maždaug pusmetį.
Nepasisekusio vyno per kelis dešimtmečius beveik nebūta. O jei pasitaikė keli litrai tokio, kuris „actą pagavo“, sunaudodavo marinatams.
Autorės nuotr.
VYNDARĖ: Genovaitė Ramutienė tokiuose induose per metus paruošia apie 100 litrų vyno.
GAUSA: Danutė ir Aleksandras Laukučiai savo sode užsiaugina pakankamai uogų bei vaisių vynui, čia gerai dera ir persikas.
SPANGUOLĖS: Laukučių sodyboje auga spanguolės, iš kurių šeimininkai taip pat gamina vyną.
FESTIVALYJE: Danutė Laukutienė Vyšnių festivalyje paprastai prekiauja ir vynu, ir uogomis.