Naujausios
Rimantas Beneta – žmogus, pirkęs namą balandžiams
Artimiausiu metu, jau kovo-10-11 dienomis, Šiaulių miesto bulvaras kaip niekad bus pilnas gyvybės, kurios įkvėps ne tik didžiulė mugė, bet ir gyvūnai. Didžioji dalis jų – balandžiai iš Šiaulių rajono gyventojo Rimanto Benetos kolekcijos. Gyvūnų paroda – vienas iš Šiaulių miesto turizmo informacijos centro organizuojamos šventės „Marguok! Verbuok! Su Lietuva!” epizodų.
Išlaidų nebeskaičiuoja
Didžiąją dalį savo gyvenimo šaltkalviu-suvirintoju dirbęs R. Beneta tiki, kad ne žmogus pasirenka balandžius, o balandžiai žmogų. Kiek tik save prisimena, visada mylėjo gyvūnus.
R. Benetos pažintis su balandžiais užsimezgė tuo metu, kai jam buvo šešeri. Kažkas tąkart į namus atnešė sušalusį balandį. Berniukas jį slaugė ir globojo, kol sustiprėjęs balandis iškeliavo ten, iš kur ir buvo atkeliavęs – į laisvę. R. Beneta dabar jau tiksliai nebegalėtų papasakoti, kaip balandžiai į gyvenimą grįžo jau nebe prisiminimų pavidalu.
„Čia yra mano pomėgis, hobis. Gaila, tik retas, kuris būtent balandžių auginimu užsiima. Niekada neskaičiuoju, kiek pinigų išleidžiu balandžiams ir kiek jų turiu“, – apgailestauja R. Beneta. Jis niekada neįsižeidžia pavadintas paukščių kolekcionieriumi.
Meilė, kurią ne kiekvienai suprasti
Meilė balandžiams neretai susiduria su įvairiais išbandymais. R . Beneta sako, kad didžiausias jų – moteriškas pavydas. Ir kaip joms nepavydėti? – Vyras neslepia, kad jauki sodyba netoli miesto, kurioje jis dabar gyvena, pirkta būtent dėl balandžių.
„Ne kiekvienai žmonai suprasti vyro meilę balandžiams. Galima tai vadinti pavydu. Jo neišvengia dažnas balandininkas“, – neslepia R. Beneta. Jo nuomone, išmintinga moteris turėtų džiaugtis žinodama, kur jai ieškoti dingusio vyro.
Balandininkas pastebi, kad santykių peripetijas lygiai taip pat išgyvena ir balandžiai. R. Benetai atrodo, kad balandžiai net ir kuria santykius panašiai kaip žmonės. Vyras pastebi, kad šie paukščiai geba vienas kitą mylėti, bet ne visi suleisti kartu pamilsta vienas kitą.
„Būna, kad be meilės poroje niekaip neatsiranda palikuonių. Jei šie balandžiai būna ir toliau laikomi, kad susiporuotų, jų atžalos būna silpnos. R. Benetos žodžiais, balandžiai visai kaip žmonės: jie gali išgyventi ir naujus romanus, ir skyrybas.
Balandžiai – vaikų nusiraminimas
R. Benetos teigimu, šalyje yra perspektyvių balandininkų ir paukščių veislių, tačiau sunku surasti sau pamainą, nes veislinio balandžio išlaikymas kainuoja itin brangiai.
R. Beneta savo balandžius dažnai pristato ne tik Latvijoje vykstančiose balandžių parodose. Šimtai balandžių – ne tik dėl parodų. R. Beneta galėtų viena po kitos vardinti priežastis, kodėl balandžiai jam tokie svarbūs. Balandininkas pakviestas į mokyklas visada mielai ten vyksta.
„Net ir šita kompiuterizuota vaikų karta vis dar geba džiaugtis gyvūnais. Paima vaikai į rankas balandį ir visas veidas nušvinta, rodos, jam nieko daugiau ir nebereikia“, – įprastas vaikų emocijas prisimena R. Beneta.
100 balandžių paroda – Šiauliams
Vaikai, ir ne tik jie, R. Benetos balandžiais turės galimybę pasidžiaugti kovo 10-11 dienomis Šiaulių miesto vyksiančioje šventėje „Marguok! Verbuok! Su Lietuva!”. Balandininkas į bulvarą žada atvežti mažiausiai 100 savo augintinių. Šventėje bus ir daugiau gyvų „eksponatų“: į renginį atvyks alpakos iš alpakų ūkio Gruzdžiuose, ponis ir žirgas iš Šiaulių jaunųjų gamtininkų stoties. Šiaulių turizmo informacijos centro organizuojamas renginys šiemet bus ypatingai turtingas ir prasmingas – laukia patriotiški žygiai, nemokamos ekskursijos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, miesto bulvare šėls Didžioji mugė, miesto kavinės pristatys miesto „Saulės skonį“ – Šiaulių tapatybę atspindintį patiekalą ir gėrimą.
Su balandininko Rimanto Benetos (dešinėje) kolekcija – net 100 balandžių bus galima susipažinti kovo 10-11 dieną Šiaulių miesto bulvare vyksiančios šventės metu.
Balandžių gyvenime galima įžvelgti daug bendrysčių su žmonėmis. Balandininkai pastebi, kad net ir jiems nesvetimos neištikimybės ir skyrybos.
G. Navickienės nuotr.