Naujausios
Rudenį sode reikia rinkti mumijas
Atlikti rudens darbus sode ir darže – niekada nevėlu. Sėklų ir augalų parduotuvės „Žalia stotelė“ lauko augalų produkto vadovė Gražina Anusevičienė sako, jog rudens darbai – ne tik prevencija prieš grybinių ligų sukėlėjus, apsauga nuo temperatūros svyravimų, bet ir geresnis estetinis vaizdas. Rudenį nevėlu sodinti ir braškes.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Reikia apsaugoti nuo graužikų
– Kodėl svarbu atlikti rudens darbus sode ir darže, besiruošiant žiemai?
– Rudens darbai – tai prevencija prieš grybinių ligų sukelėjus, apsauga nuo temperatūros svyravimų, graužikų. Sodo darbus daryti niekada ne per vėlu. Geriau nepalikti įvairių sanitarinių dalykų pavasariui.
Svarbi ne tik agrotechninė nauda, bet ir vizualinis vaizdas. Ypač jei sodas prie namų. Juo labiau kad šią žiemą amerikiečių mokslininkai pranašauja net šiltesnę negu praeitą.
– Kokie pagrindiniai rudens darbai sode?
– Pagrindiniai darbai sode – medelių purškimas, tręšimas bei apsauga. Nukritus bent trečdaliui lapų rekomenduojama nupurkšti kamieną, šakas ir pomedžius vaismedžių ir vejų priežiūros priemone „Gardex“ (800 g/10 l vandens).
Norint sunaikinti ligų patogenus, kurie žiemoja po žieve ir žemėje, reikėtų purkšti „Bordo“, „Burgundija“ tirpalais (300 g/10 l vandens) ar vario sulfato ir karbamido mišiniu (200 g+500 g), fungicidais „Score“, „Topas“ bei insekticido „Mavrik"mišiniu (2 ml+5 ml+7 ml/10 l vandens).
Jaunų medelių kamienams apsaugoti nuo kiškių papildomai rekomenduojama naudoti specialius plastikinius tinklelius, plastikines spirales, tačiau galima naudoti ir popierių, eglišakes. Be to, galima ištepti specialiais repelentais: kraujamilčiais, kreidos ir kvarcinio smėlio mišiniu.
Saugant augalus nuo graužikų, į mulčią galima įterpti raticidus, pavyzdžiui, grūdų, pastos ar vaškinių blokelių.
Svarbiausia, nepalikti sode lapų.
– Kaip pasiūlytumėte naudingai panaudoti nukritusius lapus?
– Pirmiausia – kompostuoti. Kompostuojant rekomenduojama panaudoti azotą ir komposterį, jį barstant kas 15 cm. Svarbu kompostavimo dėžėje palaikyti drėgmę.
Negalima kompostuoti riešutmedžių, ąžuolų bei kriaušių rūdimis sergančių lapų, kenkėjų pažeistų lapų. Juos reikia sunaikinti.
Galima lapais dengti daržą, bet to reikėtų vengti. Paprastai pavasarį lapus pamirštama nuimti, todėl iš jų kenkėjai keliauja atgal į vaismedžius.
– Kaip reikėtų pasirūpinti vaismedžiais, kad kitais metais jie būtų sveiki, duotų derlių?
– Vaiskrūmiams reikia supurenti dirvą – tai prevencija prieš kenkėjus. Svarbu atlikti sanitarinį genėjimą, pašalinti nulūžusias, sausas, sergančias šakas. Žaizdas būtinai aptepti sodo tepalu.
Būtina nurinkti vaisių mumijas. Ligų, kenkėjų pažeistų augalų vaisiai sukamštėja, mumifikuojasi. Juose žiemoja kenkėjai, todėl jei paliksite juos kabėti per žiemą, pavasarį iškart ims kelti puotas.
Nubalinti medžių kamienus reikia, kai lauke sausa ir nėra šalnų, geriausia – vėlyvą rudenį, kai oro temperatūra teigiama.
Medelių baltinimas apsaugo nuo temperatūros svyravimų ir kaitrios žiemos ir pavasario saulės, dėl kurios gali supleišėti žievė. Dažniausiai žmonės medžius pamiršta nubalinti, šis darbas paliekamas pavasariui, nors pavasarį tai daryti yra per vėlu.
Prieš pradedant baltinti rekomenduojama ant žemės patiesti polietileno ar audinio atraižą. Metaliniu šepečiu, grandikliu švariai ir atsargiai nuvalyti žievės atplaišas, kerpes, samanas, kurias reikėtų surinkti ir sudeginti, kad sode sumažėtų kenkėjų. Jei yra žievės įtrūkimų, reiktų nulupti iki sveikos žievės ir užtepti sodo tepalu.
Uogienojus, uogakrūmius ir vaiskrūmius, krūmedžius ir jaunus vaismedžius tikslinga mulčiuoti durpėmis, šiaudais, organinėmis medžiagomis. Mulčias paskleidžiamas pagal lajos perimetrą, paliekant nedidelį atstumą nuo kamieno.
– Kaip pasirūpinti derliumi?
– Suvalgyti! Derlių rekomenduojama laikyti dėžėse, vėsiose patalpose. Nuolat tikrinti ir sugedusius išrinkti, kad nuo jų nesugestų kiti.
Nevėlu sodinti braškes
– Kaip žiemai tinkamai paruošti daržo dirvą?
– Sodininkai žino, kad geriausia dirvai padeda žaliosios trąšos – sideratai. Tai yra augalai, kurie toje pačioje vietoje užkasami į dirvą, pavyzdžiui, garstyčios, lubinai, facelijos, žirniai, vikiai ir taip toliau. Jei jos buvo pasėtos – pats laikas jas apkasti 20 cm gylyje. Jei pavėluota pasėti, reikėtų įterpti rudeninių trąšų.
Be to, jeigu sode dirva rūgšti – reikėtų ją pakalkinti. Pavyzdžiui, kreida, dolomitmilčiais ar kalkėmis – 2 kg/10 kv. m.
Tręšiama prieš sukasant dirvą. Jei buvo pasėta žalioji masė – ją apverčiame sukasant. Dirva sukasama dėl ligų, kenkėjų prevencijos. Sukasus daržo dirvą jos nereikia grėbti – veikiama drėgmės, šalčio, atlydžio pagerėja dirvos struktūra. Ypač tai tinka sunkioms dirvoms.
– Kokius augalus galima sėti, sodinti prieš pat užšąlant dirvai, kad pavasarį anksčiau galėtumėme imti ankstyvųjų daržovių derlių?
– Galima sėti morkas, salotas, špinatus, petražoles, krapus, ridikėlius. Tačiau dirva turi būti paruošta iš anksto. Galima padaryti griovelius, tačiau sėti tik tada, kai žemę sukausto gruodas. Tuomet griovelius užpilti durpėmis. Kitu atveju, augalai sudygs anksčiau dar kokius dešimt kartų... Reikėtų nepamiršti, kad žiemą neišvengiamai žūsta dalis sėklų, todėl rudeniniam sėjimui reikia žymiai padidinti sėjos normą.
Dar nevėlu pasodinti braškių daigus, augintus indeliuose, tačiau juos reikėtų pamulčiuoti sausomis durpėmis.
– Kokie turėtų būti svarbiausi paruošiamieji darbai gėlyne?
– Bijūnams, arunkams ir kitoms stambesnėms daugiametėms gėlėms reikia stiebus sutrumpinti iki 10 cm. Žolinius dekoratyvinius augalus rekomenduojama surišti maždaug 30–40 cm aukštyje.
Pašalinami nušalę rožių lapai, žiedynai bei aiškiai nesumedėjusios dalys. Nupurškiama vario preparatais. Derėtų apkaupti (jokiu būdu nenaudoti rožyno žemės, nes galime apnuoginti šaknis).
Patariama naudoti neutralias (nurūgštintas) durpes. Stojus pastoviems šalčiams, daugiau kaip 5 laipsnių, papildomai galima dengti eglišakėmis ir agroplėvele.
Rododendrus reikėtų apkaupti rūgščiomis durpėmis. Po to augalus būtina labai gerai palieti. Prasidėjus šalčiams, nuo vėjo jie apsaugomi apvyniojant agroplėvele.
– Kaip pasirūpinti veja?
– Vejos rudeninis tręšimas – rugsėjo, spalio mėnesiais, todėl dabar belieka stebėti, kad žiemoti neliktų aukštesnė nei 10 centimetrų žolė. Aukštesnę veją reikėtų nupjauti.
Asmeninė nuotr.
RUDUO: „Žalios stotelės“ lauko augalų produkto vadovė Gražina Anusevičienė pažymi, jog rudens darbai – prevencija prieš grybinių ligų sukelėjus, apsauga nuo temperatūros svyravimų, graužikų.