Naujausios
Šalčiams paruoštos vynuogės atsilygina derliumi
Šiaulietis Zigmantas Jasas vynuoges augina jau 17 metų. Šių metų uogų derlius jau paruoštas žiemos stalui. Artėjantiems šalčiams patyręs vynuogininkas ruošia vynmedžius: „Kad kiti metai būtų derlingi, augalus reikia ne tik patręšti, tinkamai nugenėti, bet ir užbėgti už akių pražūtingoms ligoms.“
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Verda kompotą, spaudžia sultis
Šiaulietis Zigmantas Jasas rodo į pirmąjį krūmelį – nuo jo viskas prasidėjo: „Po pirmo derliaus nusprendžiau, kad vieno nebeužteks. Norėjosi dar. Tokių skanių uogų buvo per mažai.“
Dabar pensininko sode auga 25 vynmedžiai.
Anksčiau augino kelias vynuogių rūšis. Sunkiai lietuvišką orą ištveria vynmedžiai, parvežti iš Lenkijos. Jų Z. Jasas nebeaugina – mat augalai sunkiai prigyja.
Anksčiau augino ir raudonąsias vynuoges 'Palanga'. Jos puikiai pakelia atšiaurų orą, tačiau nėra labai derlingos ir sultingos.
Dabar sode veši vienintelės latviškos – 'Supaga'. Ši rūšis, Z. Jaso žodžiais, „kergta su kažkokiu velniu“. Todėl ypač derlinga. Uogos – žalios, sultingos.
„Kaip išsirinkti tinkamą rūšį? Geriausia rudenį paragauti uogų. Apžiūrėti derlingumą. Jei patiks – pavasarį pirkti sodinukus. Aklai sodinti neverta, nes iš daugybės rūšių nepatinkančią ar nederlingą įsigyti lengva“, – įsitikinęs Z. Jasas.
Vynuogininkas pasakoja, kad šiemet vynuogių sezonas prasidėjo vėlai. Uogų derliaus pradžios laukė jau rugsėjo pradžioje, tačiau jas skinti pradėjo tik mėnesio pabaigoje. Vynuogės baigėsi gana anksti – uogas šalna pakando spalio pradžioje.
Tačiau Z. Jasas derliumi nesiskundžia – nuskynė mažiausiai 300 kilogramų vynuogių. Daugiau nei pernai. Uogų kekės stebino ir dydžiu – viena didžiausių svėrė pusę kilogramo.
Derlių išdalijo giminaičiams ir draugams. Šiek tiek pardavė. Dalį pasiruošė ir žiemos stalui – šaldytos atsidūrė šaldytuve, vynuogių kompoto ir sulčių stiklainiai užpildė sandėliuko lentynas.
„Jau koks skanus kompotas! Paruošti jį visai nesunku. Porą nedidelių saujų uogų suberiu į pusės litro stiklainį. Į jį supilu sirupą – iki 80 laipsnių pakaitintą vandenį su cukrumi. Vieno kilogramo reikia 3 litrams skysčio“, – aiškino vyras.
Jis iki 80 laipsnių kaitina ir išspaustas vynuogių sultis. Supila į stiklainius ir juos sandariai uždaro.
Vynuogės mėgsta genėjimą
Dabar Z. Jasas vynmedžius ruošia žiemai. 'Sapaga' rūšis – neįnoringa, viena tinkamiausių augti Lietuvos oro sąlygomis. Itin atspari žiemai – šakos gali ištverti ir 30 laipsnių šaltį.
Daugiau rūpesčio reikia jauniems sodinukams. Jų šaknis būtina apdengti šienu, žole ar durpėmis. Pirmaisiais ir antraisiais metais uždengti reikia ir šakas. Ant jų, prilenktų prie žemės, galima uždėti eglišakių ar dvigubą agroplėvelę.
Mažiau šalčiui atsparių vynuogių rūšių šakas reikia dengti kasmet.
Augusių vynmedžių šaknų nereikia dengti. Užtenka parišti prie sutvirtinimų šakas. Būtina medį nugenėti. Geriausia tai daryti spalį. Kai nukrenta lapai, medis įminga. Galima ir gruodį, ir sausį, tačiau kovą – jokiu būdu. Tada medžiai jau bunda.
Z. Jasas, genėdamas derlingų vynuogių medelius, palieka tris pagrindinės šakos storiausias atšakas. Kirpdamas palieka tris ar keturis pumpurus. Kad medis nebūtų apkrautas.
„Kitaip kekės nebus didelės, uogos – nebe tokios sultingos, skanios. Jei sode auga mažiau derlingi vynmedžiai, ant nukirptos šakos galima palikti bent aštuonis pumpurus“, – sako patyręs vynuogininkas.
Ligas atbaidyti iš anksto
Z. Jasas akcentuoja ligų prevenciją – svarbu medį iš anksto apsaugoti nuo ligų. Vynuoges ypač puola grybelis ir netikroji miltligė. Vyras pataria nugenėtas vynuoges nupurkšti. Geriausi vaistai – vario sulfato ir karbamido mišinys.
„Dešimčiai litrų vandens reikia 700 gramų karbamido ir 70 gramų vario sulfato. Vario sulfatas naikina grybelio užuomazgas. Dezinfekuoja. Būtinai reikia nupurkšti šakas, visą žemę. Tą patį reikia padaryti ir pavasarį, kai pumpurai dar neišsiskleidę“, – aiškino vynuogininkas.
Jis sako, kad nuo miltligės apsaugo ir fungicidai. Pasirinktu preparatu vynuoges reikia purkšti prieš žydėjimą. Pataria tą patį padaryti ir po to – kai uoga būna žirnio dydžio.
Purkšti reikėtų tik trejų metų sulaukusius vynmedžius.
Laisto ir tręšia išmaniai
Vynuogininkas siūlo ir savo laistymo būdą, kurį galima pritaikyti ir kitiems augalams. Jo sode prie kiekvieno vynmedžio yra įkasti plastikiniai vamzdžiai su nedidelėmis skylėmis. Šie neturėtų būti įstatyti toliau nei pusmetris nuo augalo šaknų. Jų gylis žemėje įprastai siekia 30–40 centimetrų.
Sode sumontavus tokią sistemą vandens nebereikia pilti ant vynuogės. Ji išvengia perteklinės drėgmės, galinčios įveisti grybelį.
Vanduo leidžiamas į vamzdį. Per jame esančias skyles jis pasiekia vynuogės šaknis.
Tokį laistymo būdą galima naudoti ir tręšti. Į vamzdžius galima pilti vandens ir trąšų mišinį. Taip medis geriau įsisavins naudingas medžiagas.
„Į kibirą su 15 litrų vandens dedu 5 litrus pelenų. Išmaišau ir leidžiu pastovėti tirpalui kelias dienas. Mišinį persijoju – kad neliktų pelenų. Skystį pilu į vamzdžius. Arba į statinę su vandeniu. Iš jos atvedu šlangelę iki vamzdžio ir taip palaistau. Taip galima tręšti ir rudenį. Medis gauna kalio“, – pasakojo Z. Jasas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
DERLIUS: Šiaulietis Zigmantas Jasas derliumi nesiskundžia – nuskynė mažiausiai 300 kilogramų vynuogių.
PRIEŽIŪRA: Šiaulietis vynuogininkas Zigmantas Jasas sako, kad žiemai ruošiamus vynmedžius reikia genėti tik kai jie įminga, rudenį arba ankstyvą žiemą, – šiukštu to nedaryti kovą.
DERLIUS: Šiaulietis Zigmantas Jasas dabar augina vynuoges „Supaga“ – jo manymu, vieną atspariausių Lietuvos šalčiams ir derlingiausių rūšių.