Naujausios
Šalies savivaldybių indeksas 2016: Šiauliai – trečioje vietoje
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) jau šeštą kartą sudarė Lietuvos savivaldybių indeksą.
6 didžiųjų miestų savivaldybių reitingas: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Kauno, Alytaus, Panevėžio miestai.
54 mažųjų savivaldybių reitingo geriausiųjų penketukas: Kauno, Klaipėdos rajonai, Druskininkai, Marijampolė, Šilutės rajonas.
Pernai bendra situacija gerėjo daugelyje savivaldybių. Veikė daugiau ūkio subjektų, verslu užsiėmė daugiau gyventojų. Mažėjo bedarbių, gyvenančiųjų iš socialinių pašalpų per metus sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Savivaldybės kapanojosi ir iš skolų, sumažinti jas sugebėjo trys ketvirtadaliai šalies savivaldybių.
Tačiau situacija gerėja ne visur vienodai. Tyrimo duomenimis, atotrūkis yra ne tarp miestų ir regionų, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Šią atskirtį tiksliausia būtų pavadinti investicijų atskirtimi. Kol vienos savivaldybės į priekį eina dideliais žingsniais, kitos stovi vietoje – yra savivaldybių, kur vienam gyventojui tenka vos po kelis eurus investicijų. Tai skaudžiai jaučia jų gyventojai – socialinių pašalpų gavėjų procentas net rajonuose skiriasi 11 kartų, bedarbių daugiau kaip 3 kartus.
„Skirtumas yra ne tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Štai viename Lietuvos pakraštyje esantis Tauragės rajonas pritraukė užsienio gamyklas, pirmauja pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui. Kitame pakraštyje esanti Ignalina pirmauja pagal nedarbą, investicijų čia mažėjo. Tokių pavyzdžių – pilna. Jie įrodo, kad vienintelis gerovės receptas yra aktyvus verslas, ateinantys investuotojai. Savivaldybės čia gali padaryti daug, pradedant palankia mokestine aplinka, elementariu internetinės svetainės pritaikymu. Žinoma, pirmiausia jos turi panaikinti biurokratines kliūtis, paprastai sakant – pravesti per visus reikalingus kabinetus“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Sudarant savivaldybių indeksą buvo siekiama aprėpti pagrindines veiklos kryptis, kuriančiomis ekonominę laisvę bei formuojančiomis bendrą laisvės supratimą. Pirma, matuojama, kaip savivaldybė veikia gyventojo atžvilgiu. Vertinta, ar sukuriama palanki konkurencinė aplinka privatiems komunalinių paslaugų teikėjams (kas savo ruožtu užtikrina žemesnes kainas vartotojams).
Taip pat atsižvelgiama į transporto, švietimo, sveikatos bei socialinės rūpybos sritis, kuriose vertinamos savivaldybės sudaromos sąlygos privačiam sektoriui bei konkurencijai.
Antra, indekse vertinamas savivaldybės indėlis kuriant palankią aplinką investuotojams ir verslo plėtrai. Trečia, į vertinimą įtraukiamas ir savivaldybės gebėjimas tinkamai organizuoti savo veiklą – administravimas.
Aukštais balais buvo vertinamos tas savivaldybės, kurios taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas; savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų; mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui; efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti; atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų; savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių; mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
Geriausiai įvertintos didžiosios savivaldybės (balai iš 100 galimų)
1 vieta – Vilniaus m. (67,9)
2. Klaipėdos m. (62)
3. Šiaulių m. (54,9)
4. Kauno m. (44,7)
5. Alytaus m. (31,5)
6. Panevėžio m. (22,6)
Mažosios savivaldybės
14-15 vieta – Šiaulių r. (62,3)
22. Radviliškio r. (58,8)
41. Kelmės r. (49,2)
42-43. Pakruojo r. (48,5)
45. Akmenės r. (47,7)
46. Joniškio r. (47,6)
Šiauliuose – ir mokesčiai mažesni, ir investicijų mažiausiai
Šiaulių miesto savivaldybė, kaip ir pernai, šiemet užima 3 vietą tarp 6 didžiųjų savivaldybių, surinkusi 54,9 balo iš 100. 100 surinko trys sritys: „Turto valdymas“, „Administracija“ ir „Mokesčiai“. „Investicijos ir plėtra“ įvertinta prasčiausiai iš visų sričių. Nedaug balų gavo ir „Komunalinės paslaugos“ bei „Transportas“.
Šiaulių miesto savivaldybėje „Turto valdymas“ įvertintas gerai dėl to, kad savivaldybėje, remiantis jos teiktais duomenimis, nuosavų pastatų ir patalpų plotas 100 gyv. buvo mažiausias tarp didžiųjų savivaldybių, kaip ir nenaudojamas plotas tenkantis 100 gyv. Be to, į parduodamų objektų sąrašą įtraukta daugiausiai ploto lyginant su visu nuosavu plotu, o parduota – 3 kartus daugiau (2014 m. – 2 923 kv. m; 2015 m. – 8 503 kv. m).
Geras įvertinimas „Administracijos“ sričiai buvo skirtas dėl to, kad laiku neišnagrinėtų gyventojų prašymų dalis 2015 m. buvo mažesnė nei vidutinė (8 proc. lyginant su 11 proc. vidurkiu), o pagal naujai vertinamą e. demokratijos rodiklį, Šiaulių miesto savivaldybė įvertinta geriausiai (10,9 balo iš 20 lyginant su 7,4 b. vidurkiu).
Savivaldybėje taikomi maži mokesčiai – pagrindinis nekilnojamojo turto tarifas 2015 m. buvo mažiausias (0,6 proc.), pajamų mokesčiai už verslo liudijimus – vieni mažiausių (177 EUR lyginant su 276 EUR vidurkiu). Tačiau siekiant skatinti ekonomikos aktyvumą, reikėtų dėti daugiau pastangų pritraukti užsienio investuotojus. 2014 m. tiesioginių užsienio investicijų kiekis gyventojui buvo mažiausias iš didžiųjų savivaldybių (966 EUR/gyv. lyginant su 4 821 EUR/gyv. vidurkiu).
„Komunalinės paslaugos“ įvertintos gana prastai, nes vandens kaina 2015 metais buvo didžiausia (2,20 EUR/kub. m lyginant su 1,56 EUR/kub. m vidurkiu), be to, šilumos teikimo sektoriuje nebuvo sudarytos sąlygos veikti privatiems tiekėjams. Privataus kapitalo dalyvavimas aptarnaujant viešojo transporto maršrutus pagerintų ir „Transporto“ rezultatus.
Pastaba: rezultatai lyginami tarp 6 didžiųjų savivaldybių (savivaldybių skirstymas į didžiąsias ir mažąsias paremtas gyventojų tankio skirtumu).
Šaltinis: LLRI
Kitų regiono savivaldybių indeksai
Didžiausią šuolį šiemet reitinge pasiekė Šiaulių rajono savivaldybė, pakilusi net per 30 vietų. Surinkusi 62,3 balo iš 100 galimų, užėmė 14-15 vietą tarp 54 mažųjų savivaldybių. Geresnio įvertinimo nei pernai susilaukė visos sritys, išskyrus „Mokesčius“. Labiausiai tam įtakos turėjo 2015 m. nustatyti aukštesni nei vidutiniai fiksuoti pajamų mokesčiai už verslo liudijimus (357 EUR lyginant su 121 EUR vidurkiu).
Nuo 2014 iki 2015 m. Šiaulių rajono savivaldybėje sumažėjo socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (6,6 proc. 5,2 proc.), būsto šildymo kompensacijos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (4,4 proc. 3,1 proc.), bedarbių nuo darbingo amžiaus gyventojų dalis (9,3 proc. 8,4 proc.), ilgalaikių bedarbių nuo visų bedarbių dalis (28,6 proc. 26,9 proc.).
Gyventojams 9 proc. mažėjo šilumos kaina. „Transporto“ sritis gerai įvertinta dėl skelbtų viešųjų pirkimų. Be to, visai nebuvo vykdyta vidaus sandorių, o tai sudarė sąlygas skaidresniems pirkimams.
***
Akmenės rajono savivaldybė surinko 47,7 balo iš 100 ir užima 45 vietą tarp 54 mažųjų savivaldybių. Kaip ir pernykščiame indekse, aukštus balus surinko „Administracijos“ ir „Biudžeto“ sritys. „Investicijų ir plėtros“, „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ įvertinimai lyginant su pernai metais pablogėjo.
2015 m. Akmenės rajono savivaldybės skola, kaip ir 2014 m., buvo viena mažiausių tarp tirtų savivaldybių (16,6 proc. lyginant su 40,7 proc. vidurkiu).
Pablogėjo „Investicijų ir plėtros“ vertinimas. Per metus materialinių investicijų kiekis gyventojui Akmenės rajono savivaldybėje sumažėjo daugiau kaip 500 eurų, o tiesioginių užsienio investicijų kiekis gyventojui padidėjo nežymiai, 41 euru gyventojui. Prie pablogėjusio vertinimo prisidėjo ir tai, kad 2015 m. lyginant su 2014 m. sumažėjo veikiančių ūkio subjektų, tenkančių 1 000 gyventojų.
***
Joniškio rajono savivaldybė šiemet užima 46 vietą tarp 54 mažųjų savivaldybių, surinkusi 47,6 balo iš 100. „Administracijos“ sritis įvertinta geriausiai, taip pat neblogai vertinamos „Biudžeto“, „Turto valdymo“ sritys. Mažiausiai balų surinko „Investicijų ir plėtros“, „Mokesčių“ sritys.
Tiesioginių užsienio investicijų kiekis gyventojui sumažėjo vienu euru ir 2014 m. siekė vos 22 EUR/gyv. (vidurkis 966 EUR/gyv.), materialinių investicijų kiekis taip pat nesiekė vidutinio. Ekonomikos aktyvumą parodantys rodikliai (veikiantys ūkio subjektai, verslo liudijimus įsigijusių/prasitęsusių gyventojų skaičius, išduoti statybos leidimai 1 000 gyv.) nusileido daugumai mažųjų savivaldybių.
***
Surinkusi 49,2 balo iš 100, šiemet Kelmės rajono savivaldybė užima 41 vietą tarp 54 mažųjų savivaldybių. Kaip ir pernykščiame indekse, gerai įvertinta „Administracijos“ sritis. Pagerėjo „Švietimo“, „Turto valdymo“ sričių vertinimas. Tačiau „Investicijų ir plėtros“ sritis surinko nedaug balų, prastėjo „Transporto“ vertinimas.
Materialinių investicijų kiekis gyventojui Kelmės rajono savivaldybėje 2014 m. buvo beveik 600 EUR (vidurkis 1 327 EUR/gyv.), o tiesioginių užsienio investicijų – vos 18 EUR (vidurkis 966 EUR/gyv.).
***
Šiemet Pakruojo rajono savivaldybė užima 42-43 vietą tarp 54 mažųjų savivaldybių, surinkusi 48,5 balo iš 100. Geriausia įvertinta „Turto valdymo“ sritis, pagerėjo ir „Komunalinių paslaugų“ vertinimas. Ir vėl prastai vertinama „Investicijų ir plėtros“ sritis, nedaug balų surinko ir „Mokesčiai“, „Administracija“.
Vienam gyventojui tenkantis materialinių investicijų kiekis 2014 m., lyginant su 2013 m., sumažėjo 162 eurais. Tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui taip pat mažėjo, 119 eurų. O verslo liudijimus įsigijusių/prasitęsusių gyventojų skaičius 1 000 gyv. buvo pats mažiausias (20,6 lyginant su 39,9 vidurkiu).
***
Surinkusi 58,8 balo iš 100 galimų, Radviliškio rajono savivaldybė šiemet užima 22 vietą tarp 54 mažųjų savivaldybių (praeitame indekse pelnyta 13 vieta). Sumažėjo „Administracijos“, „Investicijos ir plėtros“ vertinimai. „Biudžetas“, kaip ir pernai, pelnė maksimalų įvertinimą, „Transportas“ taip pat įvertintas puikiai. Neblogai tvarkomasi su „Turto valdymu“.
Siekiant pakilti reitinge aukštyn, Radviliškio r. savivaldybėje pirmiausiai reikėtų pritraukti daugiau investicijų. Tiek materialinės, tiek tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui 2014 m. buvo mažesnės nei vidutinės (atitinkamai, 1037 EUR/gyv. lyginant su 1327 EUR/gyv. vidurkiu ir 152 EUR/gyv. lyginant su 966 EUR/gyv. vidurkiu), o materialinės dar ir sumažėjo 293-iais EUR/gyv. Veikiančių ūkio subjektų ir verslo liudijimus išsiėmusių gyventojų, tenkančių 1 000 gyventojų, skaičius taip pat buvo menkesnis nei vidutinis.
Pastaba: rezultatai lyginami tarp 54 mažųjų savivaldybių.