ŠIAULIAI – ŠIAURĖS LIETUVOS SOSTINĖ?

ŠIAU­LIAI – ŠIAU­RĖS LIE­TU­VOS SOS­TI­NĖ?

Teo­do­ras Ta­mo­šiū­nas, pro­fe­so­rius,

Šiau­lių uni­ver­si­te­to Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo ka­ted­ros ve­dė­jas

Šiau­lių mies­tą puo­šia di­de­li sten­dai su stam­biais už­ra­šais: vir­šu­je – už­ra­šas „Šiau­liai“, cent­re – mies­to ženk­las Žmo­gus-Šau­lys, o apa­čio­je – už­ra­šas „Šiau­rės Lie­tu­vos sos­ti­nė“. Ne vie­nam praei­viui pa­ma­čius to­kį sten­dą ko ge­ro ky­la klau­si­mai: Kas ta Šiau­rės Lie­tu­va, ko­kia tai te­ri­to­ri­ja? Kuo įtei­sin­ta, kad Šiau­liai – sos­ti­nė? Ky­la ir bend­res­nio po­bū­džio klau­si­mai: Ko­kie yra Lie­tu­vos re­gio­nai? Re­gio­nų sam­pra­tų ir trak­tuo­čių yra la­bai įvai­rių. Ko­kia rea­li Lie­tu­vos re­gio­ni­nė po­li­ti­ka, ar ji eg­zis­tuo­ja? Juk ES in­ves­ti­ci­jų po­li­ti­ko­je Lie­tu­va trak­tuo­ja­ma kaip vie­nas re­gio­nas.

Re­gio­ni­nės po­li­ti­kos ak­tua­lu­mas

2005 – 2008 me­tais Lie­tu­vo­je vy­ko dis­ku­si­jos, kiek Lie­tu­vai rei­kia re­gio­nų. Kal­bė­ta apie tri­jų, ke­tu­rių ir pen­kių re­gio­nų ga­li­my­bes ir pri­va­lu­mus. Nuo 2010 m. lie­pos 1 d. pa­nai­ki­nus ap­skri­čių vir­ši­nin­kų ad­mi­nist­ra­ci­jas, su­si­klos­tė pa­ra­dok­sa­li si­tua­ci­ja: li­ko re­gio­ni­nės ins­ti­tu­ci­jos – 10 Lie­tu­vos ap­skri­čių, ta­čiau be ati­tin­ka­mo val­dy­mo or­ga­no. For­ma­liai ap­skri­čių val­dy­mą pe­rė­mė Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, o ap­skri­ty­se li­ko Re­gio­ni­nės plėt­ros de­par­ta­men­to prie VRM vos ke­lių eta­tų sky­riai. Ke­lios funk­ci­jos be­li­ko kiek­vie­no­je ap­skri­ty­je ke­lis kar­tus per me­tus po­sė­džiau­jan­čioms ap­skri­čių Re­gio­no plėt­ros ta­ry­boms, ku­rių pa­grin­dą su­da­ro ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bių me­rai.

1994 m. Lie­tu­vo­je at­ku­riant ap­skri­tis bu­vo ak­cen­tuo­ja­ma bū­ti­ny­bė iš­lai­ky­ti dar­nų Lie­tu­vos re­gio­nų vys­ty­mą­si. Dar­nus re­gio­nų vys­ty­ma­sis ir da­bar pla­čiai ak­cen­tuo­ja­mas vals­ty­bi­niuo­se bei tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų stra­te­gi­niuo­se do­ku­men­tuo­se.

2014–2020 me­tų Na­cio­na­li­nės pa­žan­gos pro­gra­mo­je, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­to­je 2012 m. lapk­ri­čio 28 d., iš­kel­tas 3.4 tiks­las Di­din­ti te­ri­to­ri­nę san­glau­dą re­gio­nuo­se, ku­rio ap­ra­šy­me tei­gia­ma: sie­kiant vi­so­je ša­lies te­ri­to­ri­jo­je už­tik­rin­ti vie­no­dus eko­no­mi­nės ap­lin­kos stan­dar­tus, bū­ti­nos vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jos į ša­lies mies­tų komp­lek­siš­ką inf­rast­ruk­tū­ros mo­der­ni­za­vi­mą spren­džiant kiek­vie­no mies­to spe­ci­fi­nes pro­ble­mas.

Sep­ty­nio­lik­to­sios Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos II sky­riu­je Dar­ni vi­suo­me­nė ir ap­lin­ka tei­gia­ma: Vy­riau­sy­bė re­gio­ni­nės po­li­ti­kos sri­ty­je ke­lia tiks­lą – su­kur­ti efek­ty­vią re­gio­ni­nės po­li­ti­kos sis­te­mą ir už­tik­rin­ti Lie­tu­vos re­gio­nų kon­ku­ren­cin­gu­mą bei aukš­tą gy­ve­ni­mo ko­ky­bę juo­se. Tam, kad Lie­tu­vo­je ne­su­si­for­muo­tų pa­dė­tis, kai di­des­nė gy­ven­to­jų da­lis yra su­si­tel­ku­si vie­na­me mies­te, o re­gio­nų plėt­ra ne­bū­tų pri­klau­so­ma tik nuo ES lyg­me­niu pa­siek­tų su­si­ta­ri­mų, svar­bu stip­rin­ti so­cia­li­nę, de­mog­ra­fi­nę, eko­no­mi­nę bei eks­per­ti­nę ba­zę re­gio­nuo­se, sie­kiant, kad kiek­vie­nas jų tap­tų stip­riu au­gi­mo ir vers­lo bei gy­ven­to­jų trau­kos cent­ru.

Lie­tu­vos re­gio­nų si­tua­ci­ja

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas pa­tei­kia iš­sa­mią in­for­ma­ci­ją apie 10 Lie­tu­vos ap­skri­čių, ku­rios Lie­tu­vo­je daž­nai va­di­na­mos re­gio­nais. Vil­nius yra vie­nin­te­lis au­gan­tis did­mies­tis, 2017 m. sau­sio 1 d. tu­rė­jęs 544 391 gy­ven­to­ją. Kau­nas tu­rė­jo 292 677, Klai­pė­da – 151 227, Šiau­liai – 101 210, Pa­ne­vė­žys – 91 106 gy­ven­to­jus.

Ati­tin­ka­mo­mis gy­ven­to­jų skai­čių pro­por­ci­jo­mis pa­si­žy­mi ir ap­skri­tys: Vil­niaus ap­skri­tis 2017 m. sau­sio 1 d. tu­rė­jo 804 410 gy­ven­to­jų, Kau­no ap­skri­tis – 570 163, Klai­pė­dos ap­skri­tis – 320 626, Šiau­lių ap­skri­tis – 271 046, Pa­ne­vė­žio ap­skri­tis – 225 196 gy­ven­to­jus.

Pa­na­šios pro­por­ci­jos tarp ap­skri­čių ir pa­gal bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) apim­tis. 2015 m. dau­giau­sia – 40,4 pro­c. – ša­lies BVP su­kur­ta Vil­niaus ap­skri­ty­je, Kau­no ap­skri­ty­je su­kur­ta 19,8 pro­c. ša­lies BVP, Klai­pė­dos ap­skri­ty­je – 11,6 pro­c., Šiau­lių ap­skri­ty­je – 7,2 pro­c., Pa­ne­vė­žio ap­skri­ty­je – 6 pro­c. ša­lies BVP. Kiek­vie­nos iš Aly­taus, Ma­ri­jam­po­lės, Tau­ra­gės, Tel­šių ir Ute­nos ap­skri­čių in­dė­lis į ša­lies BVP ne­vir­ši­jo 3,6 pro­c. Api­bend­rin­tai ga­li­ma teig­ti, kad 2015 m. Vil­niaus ap­skri­tis su­kū­rė apie 40 pro­c. ša­lies BVP, Kau­no ap­skri­tis – 20 pro­c., Klai­pė­dos, Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio ap­skri­tys kar­tu – 25 pro­c., o li­ku­sios 5 ap­skri­tys – Aly­taus, Ma­ri­jam­po­lės, Tau­ra­gės, Tel­šių ir Ute­nos – 15 pro­c. ša­lies BVP.

Šių ir dau­ge­lio ki­tų eko­no­mi­nių bei so­cia­li­nių ro­dik­lių, pa­teik­tų Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to tink­la­py­je, ana­li­zė įga­li­na da­ry­ti iš­va­dą, kad Lie­tu­vo­je tu­ri­me du di­džiau­sią so­cia­li­nį ir eko­no­mi­nį po­ten­cia­lą tu­rin­čius did­mies­čius – Vil­nių ir Kau­ną bei tris ge­ro­kai ma­žes­nius did­mies­čius – Klai­pė­dą, Šiau­lius ir Pa­ne­vė­žį. Ga­li­ma api­bend­rin­ti, kad Vil­niaus ap­skri­tis tu­ri apie 40 pro­c. ša­lies eko­no­mi­nio ir so­cia­li­nio po­ten­cia­lo, Kau­no ap­skri­tis – 20 pro­c., Klai­pė­dos, Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio ap­skri­tys kar­tu – 25 pro­c., o li­ku­sios 5 ap­skri­tys – Aly­taus, Ma­ri­jam­po­lės, Tau­ra­gės, Tel­šių ir Ute­nos – 15 pro­c. ša­lies eko­no­mi­nio ir so­cia­li­nio po­ten­cia­lo.

Ga­li­ma op­ti­ma­li Lie­tu­vos re­gio­ni­nės po­li­ti­kos ten­den­ci­ja

Siek­da­ma pri­trauk­ti į Lie­tu­vą dau­giau ES in­ves­ti­ci­jų 2021-2027 me­tais, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė 2016 m. sau­sio 6 d. priė­mė nu­ta­ri­mą „Dėl Sos­ti­nės re­gio­no ir Vi­du­rio ir va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­no su­da­ry­mo“. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja 2016 m. lapk­ri­čio 21 d. priė­mė reg­la­men­tą, ku­riuo iš da­lies pa­kei­tė bend­ro te­ri­to­ri­nių sta­tis­ti­nių vie­ne­tų kla­si­fi­ka­to­riaus (NUTS) prie­dus. Pa­keis­tas reg­la­men­tas nu­ro­do, kad nuo 2018 m. sau­sio 1 d. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai bus per­duo­da­mi sta­tis­ti­niai duo­me­nys pa­gal du NUTS 2 ly­gio Lie­tu­vos re­gio­nus – Sos­ti­nės re­gio­ną, ku­rį su­da­ro Vil­niaus ap­skri­tis, bei Vi­du­rio ir va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­ną, ku­rį su­da­ro li­ku­sios de­vy­nios Lie­tu­vos ap­skri­tys. Vi­du­rio ir va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­nas 2021 me­tais tu­rė­tų lik­ti ES ma­žiau iš­si­vys­čiu­sių re­gio­nų ka­te­go­ri­jo­je (BVP vie­nam gy­ven­to­jui ma­žes­nis nei 75 pro­c. ES vi­dur­kio) su žy­miai di­des­niu nei ki­to­se ka­te­go­ri­jo­se ES in­ves­ti­ci­jų kie­kiu. Tuo tar­pu Sos­ti­nės re­gio­nas tu­rė­tų at­si­dur­ti ki­to­je ka­te­go­ri­jo­je su ma­žes­niu ES in­ves­ti­ci­jų kie­kiu.

Ta­čiau ša­lies vi­du­je toks su­skirs­ty­mas į du re­gio­nus bū­tų per­ne­lyg ne­pro­por­cin­gas. Op­ti­ma­lu ša­lies re­gio­ni­nė­je po­li­ti­ko­je pe­rei­ti prie tri­jų Lie­tu­vos re­gio­nų mo­de­lio: au­gan­tis Sos­ti­nės re­gio­nas, 2017 m. sau­sio 1 d. tu­rė­jęs 804 410 gy­ven­to­jų, Kau­no re­gio­nas (Kau­no, Aly­taus, Ma­ri­jam­po­lės ir Tau­ra­gės ap­skri­tys), 2017 m. sau­sio 1 d. tu­rė­jęs 956 440 gy­ven­to­jų, ir Šiau­rės Lie­tu­vos re­gio­nas (Klai­pė­dos, Tel­šių, Šiau­lių, Pa­ne­vė­žio ir Ute­nos ap­skri­tys), 2017 m. sau­sio 1 d. tu­rė­jęs 1 088 467 gy­ven­to­jus. Tuo­met vi­si trys re­gio­nai, tu­rin­tys ne ma­žiau kaip 800 000 gy­ven­to­jų, lik­tų NUTS 2 ly­gy­je. Be to, Sos­ti­nės re­gio­nui lik­tų apie 40 pro­c. eko­no­mi­nio ir so­cia­li­nio po­ten­cia­lo, o Kau­no ir Šiau­rės Lie­tu­vos re­gio­nams tek­tų maž­daug po 30 pro­c. eko­no­mi­nio ir so­cia­li­nio po­ten­cia­lo. Tai­gi, toks ša­lies su­skirs­ty­mas į tris re­gio­nus bū­tų ne tik pa­to­gus geog­ra­fi­niu po­žiū­riu, bet ir pro­por­cin­gai, op­ti­ma­liai iš­dės­ty­tų ša­lies eko­no­mi­nį ir so­cia­li­nį po­ten­cia­lą.

Tri­jų Lie­tu­vos re­gio­nų aukš­ta­sis moks­las ir pro­fe­si­nis spe­cia­lis­tų ren­gi­mas

Pa­na­ši si­tua­ci­ja ir su Lie­tu­vos aukš­tuo­ju moks­lu bei pro­fe­si­niu spe­cia­lis­tų ren­gi­mu. Vil­nius ir Kau­nas – gi­lias uni­ver­si­te­ti­nes tra­di­ci­jas ir daug stip­rių uni­ver­si­te­tų tu­rin­tys mies­tai. Tuo tar­pu Klai­pė­dos, Šiau­lių uni­ver­si­te­tų ir Pa­ne­vė­žio fa­kul­te­to po­zi­ci­jos Lie­tu­vos aukš­ta­ja­me moks­le užim­tų de­ra­mą vie­tą jiems bend­ra­dar­biau­jant Šiau­rės Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų tink­le. Pa­na­šiai do­mi­nuo­ja Vil­niaus ir Kau­no ko­le­gi­jos, o Klai­pė­dos, Šiau­lių, Pa­ne­vė­žio ir Ute­nos ko­le­gi­jos kar­tu paė­mus su­da­ry­tų stip­rų Šiau­rės Lie­tu­vos ko­le­gi­jų tink­lą. Ma­tyt pa­na­šiai ga­li­ma pla­nuo­ti tris pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­rų ir mo­kyk­lų tink­lus: Sos­ti­nės, Kau­no ir Šiau­rės Lie­tu­vos re­gio­nų.

Va­di­na­si, kiek­vie­na­me iš tri­jų ša­lies re­gio­nų ga­li­ma for­muo­ti tri­jų pa­ko­pų aukš­to­jo moks­lo ir pro­fe­si­nio spe­cia­lis­tų ren­gi­mo pi­ra­mi­dę: uni­ver­si­te­tų tink­las, ko­le­gi­jų tink­las ir pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­rų bei mo­kyk­lų tink­las. To­kia re­gio­ni­nė aukš­to­jo moks­lo ir pro­fe­si­nio spe­cia­lis­tų ren­gi­mo po­li­ti­ka įga­lin­tų pro­por­cin­gai ša­lies mas­tu pa­skirs­ty­ti žmo­giš­kuo­sius iš­tek­lius ir op­ti­ma­liai pa­ten­kin­tų ša­lies gy­ven­to­jų bei dar­bo rin­kos po­rei­kius.

Op­ti­mi­zuo­jant vie­šo­jo sek­to­riaus ad­mi­nist­ra­vi­mo sis­te­mas be abe­jo ir­gi ra­cio­na­lu pe­rei­ti nuo 10 ap­skri­čių prie tri­jų vals­ty­bės re­gio­nų mo­de­lio, kiek­vie­na­me iš re­gio­nų tu­rint op­ti­ma­lų ati­tin­ka­mos veik­los sri­ties val­dy­mo ins­ti­tu­ci­jų tink­lą. To­kia vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo sis­te­ma su­pap­ras­tin­tų vals­ty­bės val­dy­mo struk­tū­rą ir įga­lin­tų ra­cio­na­liau pa­nau­do­ti val­dy­mo iš­tek­lius.

Pa­ra­dok­sa­lu, kad Lie­tu­vos re­gio­ni­nė­je po­li­ti­ko­je ofi­cia­liai neį­var­din­ti re­gio­nai. Įtei­si­nus tris Lie­tu­vos re­gio­nus – Sos­ti­nės, Kau­no ir Šiau­rės Lie­tu­vos, konk­re­tų tu­ri­nį įgy­tų ir re­gio­nų sam­pra­ta, ir Šiau­rės Lie­tu­vos pa­va­di­ni­mas. Re­gio­nų sos­ti­nės te­ri­to­ri­nia­me vals­ty­bių su­skirs­ty­me į re­gio­nus nė­ra įvar­di­ja­mos. Ta­čiau, bū­da­mas Šiau­rės Lie­tu­vos re­gio­no cent­re, ant­ra­sis pa­gal dy­dį šio re­gio­no did­mies­tis Šiau­liai ga­lė­tų at­lik­ti re­gio­no cent­ro (neo­fi­cia­liai – sos­ti­nės) funk­ci­jas.

Pa­na­šaus tu­ri­nio T. Ta­mo­šiū­no straips­nis 2017 m. ba­lan­džio 28 d. pub­li­kuo­tas Lie­tu­vos moks­li­nin­kų laik­raš­ty­je “Moks­lo Lietuva” Nr. 8 ir in­ter­ne­te ad­re­su http://mokslolietuva.lt/2017/05/trys-re­gio­nai-op­ti­ma­lus-spren­di­mas-lietuvai/ .

1236 me­tais pir­mą kar­tą pa­mi­nė­tas Šiau­lių var­das. Ko­kiu var­du va­din­ti mies­tą šian­dien – Šiau­rės Lie­tu­vos re­gio­no sos­ti­nė, ket­vir­tas mies­tas pa­gal dy­dį Lie­tu­vo­je ar nyks­tan­tis did­mies­tis?