
Naujausios
ŠIAULIAI – ŠIAURĖS LIETUVOS SOSTINĖ?
Teodoras Tamošiūnas, profesorius,
Šiaulių universiteto Viešojo administravimo katedros vedėjas
Šiaulių miestą puošia dideli stendai su stambiais užrašais: viršuje – užrašas „Šiauliai“, centre – miesto ženklas Žmogus-Šaulys, o apačioje – užrašas „Šiaurės Lietuvos sostinė“. Ne vienam praeiviui pamačius tokį stendą ko gero kyla klausimai: Kas ta Šiaurės Lietuva, kokia tai teritorija? Kuo įteisinta, kad Šiauliai – sostinė? Kyla ir bendresnio pobūdžio klausimai: Kokie yra Lietuvos regionai? Regionų sampratų ir traktuočių yra labai įvairių. Kokia reali Lietuvos regioninė politika, ar ji egzistuoja? Juk ES investicijų politikoje Lietuva traktuojama kaip vienas regionas.
Regioninės politikos aktualumas
2005 – 2008 metais Lietuvoje vyko diskusijos, kiek Lietuvai reikia regionų. Kalbėta apie trijų, keturių ir penkių regionų galimybes ir privalumus. Nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikinus apskričių viršininkų administracijas, susiklostė paradoksali situacija: liko regioninės institucijos – 10 Lietuvos apskričių, tačiau be atitinkamo valdymo organo. Formaliai apskričių valdymą perėmė Vidaus reikalų ministerija, o apskrityse liko Regioninės plėtros departamento prie VRM vos kelių etatų skyriai. Kelios funkcijos beliko kiekvienoje apskrityje kelis kartus per metus posėdžiaujančioms apskričių Regiono plėtros taryboms, kurių pagrindą sudaro apskrities savivaldybių merai.
1994 m. Lietuvoje atkuriant apskritis buvo akcentuojama būtinybė išlaikyti darnų Lietuvos regionų vystymąsi. Darnus regionų vystymasis ir dabar plačiai akcentuojamas valstybiniuose bei tarptautinių organizacijų strateginiuose dokumentuose.
2014–2020 metų Nacionalinės pažangos programoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje 2012 m. lapkričio 28 d., iškeltas 3.4 tikslas Didinti teritorinę sanglaudą regionuose, kurio aprašyme teigiama: siekiant visoje šalies teritorijoje užtikrinti vienodus ekonominės aplinkos standartus, būtinos valstybės investicijos į šalies miestų kompleksišką infrastruktūros modernizavimą sprendžiant kiekvieno miesto specifines problemas.
Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos II skyriuje Darni visuomenė ir aplinka teigiama: Vyriausybė regioninės politikos srityje kelia tikslą – sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą ir užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą bei aukštą gyvenimo kokybę juose. Tam, kad Lietuvoje nesusiformuotų padėtis, kai didesnė gyventojų dalis yra susitelkusi viename mieste, o regionų plėtra nebūtų priklausoma tik nuo ES lygmeniu pasiektų susitarimų, svarbu stiprinti socialinę, demografinę, ekonominę bei ekspertinę bazę regionuose, siekiant, kad kiekvienas jų taptų stipriu augimo ir verslo bei gyventojų traukos centru.
Lietuvos regionų situacija
Lietuvos statistikos departamentas pateikia išsamią informaciją apie 10 Lietuvos apskričių, kurios Lietuvoje dažnai vadinamos regionais. Vilnius yra vienintelis augantis didmiestis, 2017 m. sausio 1 d. turėjęs 544 391 gyventoją. Kaunas turėjo 292 677, Klaipėda – 151 227, Šiauliai – 101 210, Panevėžys – 91 106 gyventojus.
Atitinkamomis gyventojų skaičių proporcijomis pasižymi ir apskritys: Vilniaus apskritis 2017 m. sausio 1 d. turėjo 804 410 gyventojų, Kauno apskritis – 570 163, Klaipėdos apskritis – 320 626, Šiaulių apskritis – 271 046, Panevėžio apskritis – 225 196 gyventojus.
Panašios proporcijos tarp apskričių ir pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) apimtis. 2015 m. daugiausia – 40,4 proc. – šalies BVP sukurta Vilniaus apskrityje, Kauno apskrityje sukurta 19,8 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje – 11,6 proc., Šiaulių apskrityje – 7,2 proc., Panevėžio apskrityje – 6 proc. šalies BVP. Kiekvienos iš Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių indėlis į šalies BVP neviršijo 3,6 proc. Apibendrintai galima teigti, kad 2015 m. Vilniaus apskritis sukūrė apie 40 proc. šalies BVP, Kauno apskritis – 20 proc., Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskritys kartu – 25 proc., o likusios 5 apskritys – Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos – 15 proc. šalies BVP.
Šių ir daugelio kitų ekonominių bei socialinių rodiklių, pateiktų Lietuvos statistikos departamento tinklapyje, analizė įgalina daryti išvadą, kad Lietuvoje turime du didžiausią socialinį ir ekonominį potencialą turinčius didmiesčius – Vilnių ir Kauną bei tris gerokai mažesnius didmiesčius – Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. Galima apibendrinti, kad Vilniaus apskritis turi apie 40 proc. šalies ekonominio ir socialinio potencialo, Kauno apskritis – 20 proc., Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskritys kartu – 25 proc., o likusios 5 apskritys – Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos – 15 proc. šalies ekonominio ir socialinio potencialo.
Galima optimali Lietuvos regioninės politikos tendencija
Siekdama pritraukti į Lietuvą daugiau ES investicijų 2021-2027 metais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. sausio 6 d. priėmė nutarimą „Dėl Sostinės regiono ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono sudarymo“. Europos Komisija 2016 m. lapkričio 21 d. priėmė reglamentą, kuriuo iš dalies pakeitė bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) priedus. Pakeistas reglamentas nurodo, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. Europos Komisijai bus perduodami statistiniai duomenys pagal du NUTS 2 lygio Lietuvos regionus – Sostinės regioną, kurį sudaro Vilniaus apskritis, bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną, kurį sudaro likusios devynios Lietuvos apskritys. Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas 2021 metais turėtų likti ES mažiau išsivysčiusių regionų kategorijoje (BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio) su žymiai didesniu nei kitose kategorijose ES investicijų kiekiu. Tuo tarpu Sostinės regionas turėtų atsidurti kitoje kategorijoje su mažesniu ES investicijų kiekiu.
Tačiau šalies viduje toks suskirstymas į du regionus būtų pernelyg neproporcingas. Optimalu šalies regioninėje politikoje pereiti prie trijų Lietuvos regionų modelio: augantis Sostinės regionas, 2017 m. sausio 1 d. turėjęs 804 410 gyventojų, Kauno regionas (Kauno, Alytaus, Marijampolės ir Tauragės apskritys), 2017 m. sausio 1 d. turėjęs 956 440 gyventojų, ir Šiaurės Lietuvos regionas (Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Panevėžio ir Utenos apskritys), 2017 m. sausio 1 d. turėjęs 1 088 467 gyventojus. Tuomet visi trys regionai, turintys ne mažiau kaip 800 000 gyventojų, liktų NUTS 2 lygyje. Be to, Sostinės regionui liktų apie 40 proc. ekonominio ir socialinio potencialo, o Kauno ir Šiaurės Lietuvos regionams tektų maždaug po 30 proc. ekonominio ir socialinio potencialo. Taigi, toks šalies suskirstymas į tris regionus būtų ne tik patogus geografiniu požiūriu, bet ir proporcingai, optimaliai išdėstytų šalies ekonominį ir socialinį potencialą.
Trijų Lietuvos regionų aukštasis mokslas ir profesinis specialistų rengimas
Panaši situacija ir su Lietuvos aukštuoju mokslu bei profesiniu specialistų rengimu. Vilnius ir Kaunas – gilias universitetines tradicijas ir daug stiprių universitetų turintys miestai. Tuo tarpu Klaipėdos, Šiaulių universitetų ir Panevėžio fakulteto pozicijos Lietuvos aukštajame moksle užimtų deramą vietą jiems bendradarbiaujant Šiaurės Lietuvos universitetų tinkle. Panašiai dominuoja Vilniaus ir Kauno kolegijos, o Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Utenos kolegijos kartu paėmus sudarytų stiprų Šiaurės Lietuvos kolegijų tinklą. Matyt panašiai galima planuoti tris profesinio rengimo centrų ir mokyklų tinklus: Sostinės, Kauno ir Šiaurės Lietuvos regionų.
Vadinasi, kiekviename iš trijų šalies regionų galima formuoti trijų pakopų aukštojo mokslo ir profesinio specialistų rengimo piramidę: universitetų tinklas, kolegijų tinklas ir profesinio rengimo centrų bei mokyklų tinklas. Tokia regioninė aukštojo mokslo ir profesinio specialistų rengimo politika įgalintų proporcingai šalies mastu paskirstyti žmogiškuosius išteklius ir optimaliai patenkintų šalies gyventojų bei darbo rinkos poreikius.
Optimizuojant viešojo sektoriaus administravimo sistemas be abejo irgi racionalu pereiti nuo 10 apskričių prie trijų valstybės regionų modelio, kiekviename iš regionų turint optimalų atitinkamos veiklos srities valdymo institucijų tinklą. Tokia viešojo administravimo sistema supaprastintų valstybės valdymo struktūrą ir įgalintų racionaliau panaudoti valdymo išteklius.
Paradoksalu, kad Lietuvos regioninėje politikoje oficialiai neįvardinti regionai. Įteisinus tris Lietuvos regionus – Sostinės, Kauno ir Šiaurės Lietuvos, konkretų turinį įgytų ir regionų samprata, ir Šiaurės Lietuvos pavadinimas. Regionų sostinės teritoriniame valstybių suskirstyme į regionus nėra įvardijamos. Tačiau, būdamas Šiaurės Lietuvos regiono centre, antrasis pagal dydį šio regiono didmiestis Šiauliai galėtų atlikti regiono centro (neoficialiai – sostinės) funkcijas.
Panašaus turinio T. Tamošiūno straipsnis 2017 m. balandžio 28 d. publikuotas Lietuvos mokslininkų laikraštyje “Mokslo Lietuva” Nr. 8 ir internete adresu http://mokslolietuva.lt/2017/05/trys-regionai-optimalus-sprendimas-lietuvai/ .
1236 metais pirmą kartą paminėtas Šiaulių vardas. Kokiu vardu vadinti miestą šiandien – Šiaurės Lietuvos regiono sostinė, ketvirtas miestas pagal dydį Lietuvoje ar nykstantis didmiestis?