Naujausios
Šiaulietis atkūrė kančios ir prisikėlimo istoriją
Šiaulietis Antanas Gedvilas, tarp velykinių dekoracijų pasigedęs dvasingesnių dalykų, sukūrė sakralinį darbą „Via Dolorosa“ – išvertus iš lotynų kalbos „Sielvarto kelią“, „Kryžiaus kelią“. Kūrinį tikintis vyras apgalvojo iki smulkiausių detalių.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Mūrijo akmeninį grindinį
Prieš Kalėdas A. Gedvilas buvo pagaminęs prakartėlę – kūdikėlio Jėzaus gimimo Betliejaus tvartelyje vaizdą. Dabar tris mėnesius plušo kurdamas kitą biblinę sceną, kurioje simboliškai parodytas Kristaus prisikėlimas. „Prakartėlė yra labiau gyvybinga, o čia – skausmingesnė tema“, – sakė vyras.
Kūrinyje užfiksuotos reikšmingos detalės iš Biblijos pasakojimo – tarsi kelionė po istoriją. Kryžiaus kelias primena Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą. „Daugelis yra girdėję tą istoriją, bet per daugelį metų ji kito“, – kalbėjo A. Gedvilas. Prieš pradėdamas darbą, jis dar kartą skaitė literatūrą, gilinosi į smulkmenas.
Religinės tematikos skulptūrinėje kompozicijoje vaizduojamas Alyvų kalnas, kuriame meldėsi Jėzus, karaliaus Erodo rūmų fragmentas su bokštais, marmuriniais laiptais. Šalia – upeliukas. Vienuose pasakojimuose jis minimas, kituose – ne.
Pastatytas stulpas, prie kurio buvo pririštas ir kankinamas Jėzus. Čia užtiškę tikro kraujo – tik ne žmogaus, o gyvūno.
Centre tęsiasi akmenimis grįsta gatvė, kuria Jėzus nešė kryžių. Gaminant grindinį teko įdėti daug darbo, mūryti, šlifuoti akmenis. Akmenys taip pat ypatingi – atskilę gabaliukai nuo kryžiaus, kurį a. a. akmenkalys dėdė išskabtavo A. Gedvilo tėvams.
Golgotos kalne stovi trys kryžiai su nukryžiuotaisiais. Kryžius, kaip ir visa kita, vyras gamino savo rankomis. Ant vieno jų prikalta maža lentelė su raidėmis INRI ("Iesvs Nazarenvs Rex Ivdaeorvm“ – „Jėzus Nazarietis Žydų Karalius").
Uoloje – erškėčių vainikas
Svarbus akcentas – uola, kurioje Jėzaus kūnas buvo paguldytas, o vėliau prisikėlė. Kruopščiai smulkmeniškas detales apgalvojęs A. Gedvilas ant drobulės padėjo ir erškėčių vainiką, jį pagamino iš kaktuso spyglių.
Uolos spalva išgauta iš maltų raudonų čerpių. Grublėtas stogas – kerpė nuo sodyboje augusios kriaušės.
„Akmenėlis padėtas todėl, kad Jėzus buvo žydas. Pagal jų tikėjimą kapinėse negali būti gėlių. Sakoma, kad gėlės nuvysta, o akmuo – ne“, – aiškino A. Gedvilas.
Šalia ant akmens – trys miniatiūrinės geležinės vinys. Jis pasakoja, jog pagal vieną iš mitų Jėzus prie kryžiaus turėjo būti prikaltas ne trimis, o keturiomis vinimis, tačiau vieną jų pavogė čigonas.
Įvairius gamtinius elementus, naudotus kūrinyje, A. Gedvilas buvo sukaupęs, kitus atrado atsitiktinai. Pavyzdžiui, vešlias samanas parsivežė iš Zoknių. Medį vaizduojantį augalą atrado viename iš prekybos centrų. Pardavėja sutiko vyrui padovanoti nebereikalingą nudžiūvusį bonsą.
Autorius norėjo kūrinyje įmontuoti ir dar vieną akcentą – kiaušinių pintinę, tačiau nerado tinkamų atributų. Pagal vieną iš legendų, kai Marija Magdalietė atėjo pas Tiberijos imperatorių ir pasakė: „Jėzus prisikėlė“, jis pažiūrėjęs į šalia stovinčią kiaušinių pintinę atsakė: „Geriau patikėsiu, kad tie kiaušiniai paraudonuos, negu tuo, kad prisikėlė Jėzus Kristus“. Marijai išėjus kiaušiniai tapo raudoni.
A. Gedvilas svarsto, jog religinės tematikos darbai sudaro savotišką ciklą. Norint jį užbaigti nuo pat gimimo iki mirties ir prisikėlimo, dar trūksta tarpinės grandies. Šiaulietis planuoja šią spragą užpildyti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KŪRINYS: Tris mėnesius šiaulietis Antanas Gedvilas gamino sakralinį kūrinį „Via Dolorosa“, kuris išvertus iš lotynų kalbos reiškia „Sielvarto kelias“, „Kryžiaus kelias“.
PRISIKĖLIMAS: Uola, kurioje buvo palaidotas ir vėliau prisikėlė Jėzus Kristus. Kūrinyje yra smulkių simboliškų detalių – erškėčių vainikas, Turino drobulė, akmuo.
KALNAS: Naujajame Testamente minimas Golgotos kalnas, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus.