Naujausios
Šiaulių pliusas – mažesni mokesčiai, minusas – emigracija
Šalies savivaldybių lyginamoji analizė rodo, jog emigracijos tempai šalyje stabilizuojasi, o geresnio gyvenimo ieškoma važiuojant į didmiesčius. Tačiau Šiaulių tai negelbėja. Jie pirmauja pagal emigracijos srautus ir nėra populiarūs renkantis, kur gyventi.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Kontrastų regionas
Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje, pristatė instituto jau penktą kartą atliktos lyginamosios savivaldybių analizės rezultatus. Pokyčiai fiksuoti ir per ketverius metus, ir per praėjusius metus, palyginti su 2013 metais.
„Šiaulių regionas išsiskiria tuo, kad yra išraižytas ekonominiais prieštaravimais ir kontrastais“, – komentavo O. Bložienė.
Pavyzdžiui, Šiauliuose yra vieni mažiausių šalyje komunalinių paslaugų tarifų, o Pakruojyje, Joniškyje šie mokesčiai vieni didžiausių šalyje.
Per trejus metus tarp šalies savivaldybių Šiauliuose labiausiai pigo šiluma. Dabar Šiauliai pagal šilumos tarifą – antri šalyje, mažesnis yra tik Utenoje. Pagal karšto ir šalto vandens tarifus – septinti.
Šiauliuose nedarbas vienas mažiausių šalyje (4 vieta tarp 60 savivaldybių), o Akmenės rajonas pagal bedarbių procentą nuo darbingo amžiaus gyventojų – vienas iš lyderių (5 vieta pagal nepalankiausią nedarbo situaciją).
Pernai visose šalies savivaldybėse mažėjo nedarbas – šalies mastu apie 1,8 procento. Geriausius nedarbo mažinimo rodiklius šalyje demonstravo Kelmės rajono ir Kalvarijų savivaldybės. Jose nedarbas traukėsi daugiau nei dvigubai.
Darbo vietų daugiausia kūrė didmiesčiai ir kurortai.
Pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių 1000 gyventojų Šiauliai yra šeštoje vietoje tarp 60 savivaldybių, pagal verslo liudijimus – 16-oje.
Šalyje mažiausiai verslo liudijimų išduoda trys Šiaulių apskrities savivaldybės – Pakruojo (60 vieta), Akmenės ( 59 vieta) ir Radviliškio (58 vieta).
Lietuva sensta
Per ketverius metus Lietuvoje daugiau nei 4 procentais mažėjo gyventojų skaičius. Tarp sparčiausiai mažėjančių savivaldybių – Pakruojo ir Joniškio. Daugiau gyventojų mažėjo tik Visagine.
Šalies gyventojai per penkerius metus „paseno“ 5 metais. Vidutinis amžius buvo 37 metai, dabar – 42 metai. Šiauliečių amžiaus vidurkis – taip pat 42 metai. Kelmiškių ir joniškiečių – 45, akmeniškių – 46, radviliškiečių ir pakruojiečių– 44 metai.
„Lietuva sensta sparčiausiai Europos Sajungoje“, – pabrėžė ekspertė.
Iš šalies regionų sparčiausiai sensta Rytų Lietuva – Ignalinos, Zarasų savivaldybėse amžiaus vidurkis didžiausias.
Emigracija stabilizuojasi, bet ne Šiauliuose
Pernai iš šalies emigravo 38 tūkstančiai gyventojų, panašiai kiek 2013 metais. Grįžo 26 tūkstančiai.
„Šalyje emigracijos tempai stabilizavosi, – komentavo O. Bložienė. – Pernai apie 18 procentų daugiau emigrantų grįžo, nei 2013 metais, ir 5 kartus daugiau nei 2004 ar 2010 metais. Grįžta emigravę prieš dešimt metų. Į Šiaulių regioną taip pat grįžta daugiau, nei prieš 5 metus.“
Tačiau iš Šiaulių miesto emigracija į užsienį yra viena didžiausių šalyje. Pagal emigrantų skaičių 1000 gyventojų Šiauliai yra treti tarp 60 savivaldybių.
2013 metais 1000 gyventojų emigravo apie 19 šiauliečių, pernai – apie 20 (šalyje vidutiniškai – 13 gyventojų).
Ir šalyje ieškoma, kur geriau
Nauja tendencija – intensyvėja vidinė gyventojų migracija. Pernai ji buvo 10 procentų didesnė nei 2013 metais, ir penktadaliu didesnė nei 2010 metais. Visoje Lietuvoje gyvenamąją vietą pernai pakeitė beveik 63 tūkstančiai gyventojų.
„Iš rajonų vykstama į sostinę, uostamiestį ir kurortus ieškoti geresnio gyvenimo, – sakė ekspertė. – O miestiečiai keliasi gyventi į didmiesčius supančius rajonus.“
Jos nuomone, intensyvesnę vidinę migraciją paskatino pagerėjusios finansinės galimybės, siekis investuoti sukauptas santaupas.
„Pirmenybė teikti vidaus, o ne tarptautinei emigracijai laikyčiau vienareikšmiškai teigiama tendencija, galinčia išlaikyti konkurencingą darbo jėgą šalyje, sumažinti atotrūkį tarp savivaldybių,“ – sakė ekspertė.
Bet dėl vidinės migracijos Vilniaus rajonas, pavyzdžiui, jau pralenkė Panevėžio miestą.
Patraukliausi gyventi yra Vilnius, Kauno rajonas, Klaipėdos rajonas, Vilniaus rajonas, Klaipėda.
„Deja, Šiauliai, net Kaunas nėra populiarūs, kai renkamasi, kur pajudėti“, – sakė O. Bložienė.
Nepopuliariausių atvykti ir likti gyventi savivaldybių dešimtuko viršuje – Panevėžys, Alytus, Kelmės rajono savivaldybė. Kaunas – septintas, Šiauliai – dešimti.
Šiaulių rajonas patenka į dešimtukus tų savivaldybių, į kurias santykinai daugiausia grįžta emigrantų ir daugiausia keliamasi gyventi iš kitų savivaldybių.
Šiaulių rajonas yra penktas pagal grįžusių emigrantų skaičių 1000 gyventojų ir devintas – pagal vidinę imigraciją. Šiaulių rajone 1000 gyventojų tenka 30 atsikėlusių iš kitų savivaldybių (šalyje vidinės imigracijos rodiklis – 21 gyventojas).
„Galima spėti, jog šiauliečiai keliasi gyventi į Šiaulių rajoną“, – sakė O.Bložienė.
Pernai iš Šiaulių apskrities išvyko 7370 gyventojų, o atvyko 6202. Pačiame regione gyvenamąją vietą keitė atitinkamai beveik 6955 ir 5863 asmenys.
Pajamų skirtumai augo
Per metus šalyje vidutinis atlyginimas ūgtelėjo beveik 5 procentais. Bet Akmenės rajone, pavyzdžiui, tik apie 1 procentą.
Ekspertų analizė rodo, jog savivaldybėse atlyginimų atotrūkis nepaliovė didėti. Skirtumas tarp pirmaujančio Vilniaus ir mažiausiais atlyginimais išskiriančio Šalčininkų rajono sudarė 226 eurus, o 2009 metais – apie 160 eurų.
Šiauliečių vidutinis darbo užmokestis tarp penkių didžiųjų miestų – mažiausias, o šalyje – tik 18-as. Palyginimui, vilniečių vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, – 612 eurų, šiauliečių – 482 eurai. Šalies rodiklis – 541 euras.
„Bet vien pagal atlyginimus negalima spręsti, kur gyvenimo kokybė geresnė, – teigė ekspertė. – Vilniuje ir išlaidos yra didesnės, didesni komunaliniai mokesčiai, brangesnis transporto išlaikymas.“
Šiauliečiai, pasak ekspertės, gerai vykdo finansinius įsipareigojimus, turi palyginti nedideles uždelstų mokėjimų sumas.
Savivaldybėms įgijus teisę skirstyti socialines pašalpas mažėjo jų gavėjų skaičius. Per metus Šiauliuose 1000 gyventojų socialinių pašalpų gavėjų sumažėjo nuo 48 iki 33, o Kelmės rajone – net nuo 137 iki 77, Joniškio – nuo 110 iki 78, Pakruojo – nuo 103 iki 73.
Viltis sieti su investicijomis, jaunimu
O. Bložienės teigimu, Šiauliai ir visas regionas turi potencialo stiprinti pozicijas.
„Bet spartesnis atsitiesimas galimas tik tuomet, jeigu bus susitvarkoma su pagrindiniais iššūkiais – emigracija ir nedarbu“, – sakė ekspertė.
Prie nepalankių aplinkybių ji priskyrė palyginti nedidelį gyventojų verslumą, gyventojų mažėjimą.
Jos nuomone, regiono viltis galėtų būti grįžtantys emigrantai ir patrauklios studijų galimybės jaunimui Šiauliuose. Taip pat tiesioginės užsienio investicijos, kurių šiuo metu daugiau sulaukia Šiauliai bei Pakruojo ir Akmenės rajonų savivaldybės.
Jono TAMULIO nuotr.
EKSPERTĖ: Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje, sako: „Deja, Šiauliai, net Kaunas, nėra tie miestai, į kuriuos renkamasi pajudėti.“