Naujausios
Simpoziume atgimsta akmens ir žmogaus bičiulystė
Antradienį Kelmėje prasidėjo šeštasis akmentašių simpoziumas, skirtas akmens dainiumi vadinamo kelmiškio akmentašio Juozo Liaudanskio gimimo 110-osioms ir Kelmės 530-osioms įkūrimo metinėms. Iki liepos pabaigos akmeninius akcentus, skulptūras kurs keturi akmentašiai.
Per ankstesnius simpoziumus devyni kūrėjai Kelmei yra padovanoję 26 skulptūras.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Akmens dainiui ir Kelmės jubiliejui
Akmentašių dirbtuvėse Kelmėje nuo praėjusio antradienio galima išgirsti tašomą akmenį – prasidėjusiame šeštajame simpoziume kuria keturi akmentašiai: kelmiškis Valdas Bandza, kražiškis Linas Mockus, šiaulietis Kazys Bimba ir Jonas Vaicekauskas, gyvenantis Šiaulių rajone, Ginkūnuose.
Iki liepos pabaigos dirbsiantys akmentašiai per simpoziumo atidarymą sakė dar tiksliai nežinantys, kaip atrodys jų darbai. Būsimų skulptūrų vaizdiniai, esą, galvose tik sukasi.
Simpoziumo darbus akmentašiai skirs akmens dainiumi vadinamam kelmiškiui akmentašiui Juozui Liaudanskiui, kuriam šiemet būtų sukakę 110 metų, ir Kelmės 530 metų sukakčiai.
J. Liaudanskis Kelmę padarė išskirtinę tarp visų Lietuvos miestų. Mieste stovi ne viena akmentašio skulptūra.
Pirmasis akmentašių simpoziumas surengtas 2004-aisiais, minint J. Liaudanskio gimimo šimtmetį.
Skulptūrų parko idėja – gyva
Per ankstesnius akmentašių simpoziumus devyni kūrėjai Kelmei padovanojo 26 akmeninius akcentus, skulptūras, atradusias vietą įvairiose miesto erdvėse.
Visuose seminaruose dalyvavo J. Vaicekauskas, K. Bimba ir V. Bandza, trijuose – L. Mockus, po du kartus akmenį kalbino Albertas Martinaitis su sūnumi Daliumi, Paulius Daujotas. Po vieną skulptūrą Kelmei yra padovanoję Remigijus Šležas, Vidas Cikana, Arnas Arlauskas. J. Liaudanskio sūnus Raimondas Liaudanskis su medine skulptūra pasirodė interjere.
Per simpoziumo atidarymą vėl pasigirdo kalbų apie idėją Kelmėje įkurti akmens skulptūrų parką, tačiau vieningos nuomonės, kada ir kur, neprieita. Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė sakė, jog, jos manymu, dar reikia dešimtmečio skulptūrų parkui atsirasti. Kol kas kūrėjų darbai gerai dera ir atskirose vietose.
Menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus Kelmę su akmens skulptūrų sankaupa yra pavadinęs neabejotinu šios etnokultūros srities centru Lietuvoje.
Akmens ir žmogaus bičiulystė
Simpoziumo atidaryme apie akmens ir žmogaus įvairiapusę bičiulystę kalbėjo renginio vedančioji Rita Ščiglinskienė.
Ši bičiulystė įamžinta lietuvių liaudies dainose, sakmėse, patarlėse, priežodžiuose. Lietuviai senų senovėje tikėjo akmens gyvybe. Jie manė, kad akmuo veda, susilaukia vaikų, keliauja iš vienos vietos į kitą.
Akmuo priskiriamas požemio karalystei. Todėl dainose mergelės, ant akmenėlių pasirėmusios, verkia iš karo negrįžusių bernužėlių. Tikėta, kad žmogaus vėlė pirmiausia akmenyje įsikūnija.
Akmens ir žmogaus bičiulystė išlikusi iki šių dienų. Akmuo tinka kuolui įkalti, dangtį paslėgti kopūstus rauginant, piktam šuniui nuvyti. Bet be buitiškos, praktiškos bičiulystės yra ir visai kitokia – iš akmens tašomos skulptūros, akcentai, bandoma išlaisvinti akmens dvasią. Tik kiekvienas meistras tą daro savaip.
Autorės nuotr.
AKMENTAŠIAI: Šeštajame akmentašių simpoziume Kelmėje iki liepos pabaigos kurs keturi akmentašiai (iš kairės): Linas Mockus, Valdas Bandza, Jonas Vaicekauskas ir Kazys Bimba.
PRADŽIA: Ženklus akmenyje pirmasis iškalė visų simpoziumų dalyvis, akmentašys, meno kūrėjas Valdas Bandza.
ISTORIJA: Apie Kelmėje vykstančius akmentašių simpoziumus išleistas leidinys, kurį sumaketavo kelmiškis dailininkas Andrius Seselskas.