
Naujausios
Sodybos šeimininkai ieško įdomių formų
Pavirčiuvės kaimo (Joniškio rajonas) gyventojai Loreta ir Vaidas Urvakiai savo sodyboje didelį dėmesį skiria augalams formuoti. Kuria neįprastas jiems formas. Prie augalų derinami per daug nenudailinti medžio baldai, pavėsinė, alpinariumuose ir aplink baseinėlį, kuriame nardo kilograminiai lynai, driekiasi daugiamečių gėlių kilimai.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Karpytos spiralės ir kupolai
Nuo gatvės Loretos ir Vaido Urvakių sodybą riboja aukšta, prieš 22-ejus metus sodinta gyvatvorė, kurios viršų puošia karpyta karūna, primenanti tvirtoves juosiančią tvorą.
„Vyras galvoja ją išrauti, kada iki galo sutvarkysime namą“, – paaiškina šeimininkė.
Čia pat akį traukia paprastasis ligustras, įgudusia ranka apkarpytas jis spirale kyla į viršų. Kitapus namo tos pačios veislės augalas formuojamas šešiakampiu. Kol kas krūmelis dar jaunas, kampai išryškėja tik priėjus artyn.
Šliaužiantį karklą sodybos šeimininkai pakėlė ant masyvios metalo atramos, jo šakos krenta žemyn tarsi nuometas. Margalapis karklas vilioja šviesių lapų kupolu.
Pasodino kadagį: šis išsiplėtė ir ėmė gožti aplinkinius augalus. Tada iškarpė jį, suformavo burbulus ant šakų galų. Kitą panašų spygliuotį formuos taip, kad atrodytų tarsi prisidengęs plokščiais skridiniais..
Sodyboje puikiai prigijo prieš šešerius metus Vaido iš miško parvežta mažytė pušelė. Ją vyras prižiūri, perpus karpo metūges, kad pernelyg neaugtų ir nesiplėstų į šalis.
Gėlės rungtyniauja žiedais
Kiemo alpinariume spyglius rodo du kaktusai, neseniai džiuginę geltonais žiedais, stypso grybo formos senovinis medelis, kurį šeima parsivežė iš Nemeikšių dvarvietės. Smulkūs rausvi žiedeliai sukaupia daug nektaro, tad per žydėjimą aplink siaučia bičių pulkai.
L. Urvakienė mėgsta daugiametes gėles, kurios nuo pavasario iki rudens rungtyniauja viena su kita spalvomis. Koralus primenančios uolaskėlės, baltos šilokų akys, žalios ir gelsvos perkūnropės, mėlynos vaizginos, rausvas, beveik violetinis šilinis gvazdikas, violetinis, kvapnus čiobrelis, žibutės, šliaužiančios nakvišos, šilagėlės, alūnės – visų neišvardinsi.
Prie tako šeimininkė pasodino pelargonijų, o įvairiaspalviai levažandžiai, vėjo atnešti pasisėjo patys. Suvešėjo, suaugo tarsi vienas margas krūmas.
Paukščių ir žuvų buveinė
Baseinėlyje, kurį kerta lenktas medinis tiltelis, tarpsta ne tik baltos ir rausvos lelijos, bet puikiai gyvena lynai ir karosiukai. Vieną žuvį šeimininkas ištraukia vos užmetęs meškerę, ir vėl paleidžia laimingai augti. Tokia žvejyba tampa gera atrakcija svečiams. Juos šeimininkai kartais pavaišina ir žuvimi – rūkytu arba keptu lynu.
Vaido rankomis suformuotas per akmenis krentantis krioklys, prie jo vakarais susėdę prie stalo ant vinkšnos ir eglės medžio suolų šeimininkai mėgaujasi ramybe ir zujančių paukščių čiulbesiu. Link baseinėlio veda medžio skritiniais išklotas takas.
Zylutės, žvirbliai, geniai – nuolatiniai sodybos lankytojai. Vieni atskrenda vandens atsigerti, kiti – suka lizdelius, o geniams ypač rūpi trijų rūšių lazdynai. Šeimininkai visų riešutų nenuskina – užteks ir jiems, ir sparnuočiams.
Medžio darbai gaminti vyro
Medienos suolams Vaidas Urvakis, dirbantis miško pjovėju, parsivežė iš Biržų rajono. Pjovė vinkšnas malkoms, žmonės dalį kieto medžio atidavė.
Sodyboje stovi medžio pavėsinė su židiniu ir rūkykla, sūpynės vaikams, iš šakų pintas gigantiškas krepšys su gėlėmis. Visa tai – taip pat Vaido gaminta. Vyras mėgsta natūralumą, taikosi prie medžio formos, jį nužievina ir apdailina vien pjūklu, nenaudoja šlifuoklių.
Tarp žaliaskarių augalų įdomiai atrodo iš miško atvežtas kelmas su didele kiauryme. Per porą metų dalis žievės savaime nukrito, nereikėjo net žievinti.
Sodyboje yra ir sūnaus Dainiaus indėlio. Jis skaldytais akmenimis apmūrijo du šulinius. Greta vieno jų – trisdešimtmečio sūnaus amžininkas – beržas. Jis savaime išdygo braškių lysvėje tais pačiais metais, kai Dainius gimė. Po dvejų metų medelį persodino tinkamesnėje vietoje.
Loreta Urvakienė sako nekopijuojanti žurnaluose spausdinamų sodybų dailių vaizdelių, kuria, dėlioja taip, kaip jiems su vyru atrodo gražu ir jauku.
Autorės nuotr.
KARTU: Loreta ir Vaidas Urvakiai grožį kuria kartu.
ALPINARIUMAS: Sodybą puošia net keli alpinariumai.
KAKTUSAI: Šiame alpinariume vyrauja melsvos, balzganos spalvos, auga kaktusai.
FORMOS: Šeimininkė ne vieną kadagį ir tują įmantriai apkarpė.
BALDAI: Sodybą puošia Vaido Urvakio rankomis gaminti masyvūs suolai ir stalas.
TVENKINYS: Tvenkinėlyje puikiai auga lynai.
SKĖTIS: Dailus medelis primena grybuką arba skėtį.
KARKLAS: Šliaužiantį karklą sodybos šeimininkai pakėlė ant masyvios metalo atramos ir jo šakos krenta žemyn.
KELMAS: Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pušaitė tiesiog dygsta iš pastatyto kelmo.
KREPŠAS: Pintas krepšas – šeimininko rankų darbas.
LEVAŽANDŽIAI: Prie tako šeimininkė pasodino pelargonijų, o įvairiaspalviai levažandžiai pasisėjo patys.
AUGALAI: Spirale karpytas ligustras ir gyvatvorė su karūna išsyk traukia akį.
PUŠIS: Sodyboje puikiai prigijo prieš šešerius metus Vaido iš miško parvežta mažytė pušelė.
MEDIS: Gražiai atrodo medžio skritinių takas.
TUJA: Tokią formą įgijo tuja, kai prie jų prisilietė Loretos Urvakienės rankos.
ŽUVIS: Šią žuvį šeimininkas ištraukė iš savo tvenkinio ir netrukus vėl paleido ją „ganytis“.