Naujausios
Spaustuvės konkuruoja ir Lietuvoje, ir užsienyje
Lietuvos pramonininkų konfederacija šiemet keturioliktąjį kartą išdalijo „Profesijos riterio“ nominacijas. Tarp apdovanotųjų – Šiauliuose įsikūrusios spaustuvės „Titnagas“ direktorius Edvardas Kukanauskas. Penkiolika metų įmonei vadovaujantis specialistas sako, kad būtina apskaičiuoti kiekvieną sprendimą bei išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Spaustuvėje – penkiolika metų
Lietuvos pramonininkų konfederacija „Profesijos riterio“ nominaciją skiria už pasišventimą ir ištikimybę profesijai, eleganciją ir etikos normų puoselėjimą versle, pasiektus rezultatus darbinėje bei kitoje veikloje.
E. Kukanauskas koncerne „Achemos grupė“, kuriai nuo 2001 metų priklauso 97 procentai „Titnago“ akcijų, dirba 40 metų. Iš pradžių vadovavo kitai koncerno įmonei „Gliukozė“. Spaustuvėje dirba penkiolika metų.
„Nesureikšminu apdovanojimo kaip savo laimėjimo. Tiesiog dirbu savo darbą. Priimu naujus iššūkius, sprendimus. Siekiu vis naujų tikslų. Tačiau tai – kasdienybė. Kaip ir bet kuriame darbe, jei neturi ko siekti, reikia darbus perleisti kitam“, – sako vadovas.
Jo nuomone, profesijos riteriu gali būti ne tik vadovas, bet ir kiekvienas darbuotojas. Tikram savo srities riteriui reikalinga aukšta kvalifikacija, žinios, sugebėjimas įkvėpti ir mokyti kitus, užsidegimas siekti kuo geresnių rezultatų.
Geriausi laikai – prieš dešimtmetį
„Titnago“ spaustuvė veikia nuo 1923 metų. Ji, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, privatizuota.
E. Kukanauskas pasakoja, kad nuo pradžių spaustuvė buvo koncentruota į laikraštinę spaudą. Šios pastarąjį dešimtmetį mažėjo. Tačiau vis dar spausdinami 32 pavadinimų laikraščiai, per mėnesį išleidžiamos 5–10 knygų. Taip pat gaminami reklaminiai leidiniai, kalendoriai, etiketės, vizitinės kortelės.
Spaustuvės įranga dirba 95–100 procentų. Užsakymų sulaukia iš 350 klientų, tarp kurių stambių – šimtas. Užsakovai – privačios įmonės, ministerijos, savivaldybės.
Apie penkiolika procentų gaminių eksportuoja į užsienį: Latviją, Estiją, Lenkiją, Norvegiją, Airiją, Didžiąją Britaniją. Daugiau išvežti produkcijos neapsimoka.
„Gauti didelių užsakymų ne visada pavyksta – juos pasiima stambiosios spaustuvės. Bet apskritai dažnai geriau vietoje vieno didelio, imtis dešimt smulkesnių darbų. Jie, paskaičiavus užsakymui pagaminti reikiamą laiką ir išlaidas, yra 90 procentų pelningesni“, – aiškino E. Kukanauskas.
Jis geriausiais spaustuvės laikais vadina 2003–2004 metus. Tada „Titnago“ pajamos siekdavo apie du milijonus eurų.
Dėl ekonominės krizės nemaža dalis Lietuvos spaustuvių bankrutavo, nes skolinosi ir investavo į techniką, kuri dėl sumažėjusio užsakymų kiekio neatsipirko.
„Titnagas“ iš krizės išlipo, tačiau užsakymų įkainiai nebepasiekė ikikrizinio lygio. Nors šiandien spaustuvės darbų apimtys kone tokios pat, kaip ir prieš dešimt metų, pajamos ketvirtadaliu mažesnės. Šiemet įmonė planuoja gauti pusantro milijono eurų pajamų.
„Titnagas“ investuos į techniką
E. Kukanausko teigimu, didžiausias iššūkis – atnaujinti techniką. Poligrafijos technika ypač brangi. Kasmet ją atnaujinti kainuoja apie 100 tūkstančių eurų.
Tačiau iki 2020 metų spaustuvė ketina dar plėstis – paleis naują laikraštinę mašiną. Tam planuoja skirti per milijoną eurų.
Pasak direktoriaus, investicijų mastas priklausys nuo Vyriausybės sprendimų. „Šiandien viskas gerai. Bet jei atlyginimai šoktels 20–25 procentais, rezervų išgyventi nebus tiek daug. Spaustuvės trauksis arba atleidinės darbuotojus, nes reikės mąstyti, kaip didinti darbo našumą“.
Pasak „Titnago“ vadovo, spaustuvės veiklai didelės įtakos turi ir darbuotojai. Juos svarbu išlaikyti, motyvuoti dirbti efektyviai.
„Būna, darbuotojai šaukia, kad mažas atlyginimas. Bet taip dažnai šaukia tie, kurie nenori dirbti. Įmonėje turime savo skatinimo sistemą. Kiekvienas užsidirba tiek, kiek spėja ir gali padaryti. Jie turi visus darbų įkainius ir žino, kiek kiekvieną mėnesį gaus“, – sakė spaustuvės vadovas.
E. Kukanauskas pabrėžia, kad būtent dėl tokios sistemos trys iš keturių naujų darbuotojų nelieka dirbti – išeina patys arba neišlaiko bandomojo laikotarpio. Tačiau norinčių dirbti netrūksta. Problema, kad Lietuvoje neruošiami poligrafai, todėl naujus darbuotojus tenka apmokyti spaustuvėje. Tai užtrunka ne vienerius metus.
Dabar spaustuvėje dirba apie 60 darbuotojų. Kai kurie čia pluša 20–40 metų.
Spaustuvės viena kitą „valgo“
E. Kukanausko teigimu, Lietuvoje iš viso veikia apie 200 spaustuvių. „Titnagas“ patenka į stambiausių spaustuvių trisdešimtuką.
Vyksta aštri konkurencinė kova. Pastarąjį penkmetį spaustuvės mažina užsakymų įkainius. Todėl kai kurios, ypač mažesnės, spaustuvės prieina ir bankroto ribą. Dalis dirba stabiliai, yra ir puikius laikus išgyvenančių spaustuvių.
Kai kurias spaustuves ypač paveikė pastarieji metai. Dingo Rusijos ir Baltarusijos rinka. Neseniai Lenkija nuviliojo Danijos, Norvegijos, Švedijos užsakymus.
„Atsirado daugiau didesnių spaustuvių, investavusių į techniką, diegusių naujausias technologijas. Reta lietuviška spaustuvė gali tiek investuoti. Reta kuri šiuo metu perka poligrafinių mašinų“, – situaciją paaiškino E. Kukanauskas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PLĖTRA: Spaustuvės „Titnagas“ direktorius Edvardas Kukanauskas sako, kad įmonė iki 2020 metų į poligrafinę techniką planuoja investuoti per vieną milijoną eurų.
KONKURENCIJA: Spaustuvės „Titnagas“ direktorius Edvardas Kukanauskas sako, kad tarp 200 šalies spaustuvių vyksta rimta konkurencinė kova.