Su kuo valgomi žemuoginiai špinatai

Su kuo val­go­mi že­muo­gi­niai špi­na­tai

Da­bar ma­din­ga ko­kius ne­re­gė­tus au­ga­lus au­gin­ti. Glo­ba­li­za­ci­ja jau­čia­si ne tik mū­sų gė­ly­nuo­se, bet ir dar­žuo­se. Kar­tais už­siau­gi­na­me ko­kią dar­žo­vę ar žo­lę ir ne­be­ži­no­me, ką su ja da­ry­ti. So­die­tė Zo­sė šie­met sa­vo dar­že už­siau­gi­no že­muo­gi­nių špi­na­tų. Užau­go – gra­žūs pa­si­žiū­rė­ti. Tik ne­ži­no, kur juos dė­ti. Pa­ban­do­me pa­dė­ti.

Bo­ta­ni­ka

Že­muo­gi­niai špi­na­tai – vien­me­čiai au­ga­lai. Že­muo­gi­nis špi­na­tas, ko ge­ro, nė­ra nei uo­gi­nė kul­tū­ra, nei dar­žo­vė. Tai la­biau de­ko­ra­ty­vus au­ga­las. Jo tė­vy­nė – Va­ka­rų Eu­ro­pa. Da­bar jau pa­pli­tęs ir ki­tuo­se že­my­nuo­se.

Že­muo­gi­niai špi­na­tai leng­vai au­gi­na­mi. Kaip ne­bus leng­vai au­gi­na­mi, jei­gu jie pri­klau­so ba­lan­di­nių šei­mai. Pa­si­ro­do, že­muo­gi­nis špi­na­tas la­bai ar­ti­mas mums ge­rai pa­žįs­ta­mos bal­to­sios ba­lan­dos gi­mi­nai­tis. Ši ba­lan­da įky­ri pikt­žo­lė. Jos pil­na ir dar­žuo­se, ir pa­tvo­riuo­se. Tad že­muo­gi­niai špi­na­tai iš ba­lan­dos ir­gi yra iš­mo­kę įky­ru­mo. Mat pra­dė­ti au­gin­ti že­muo­gi­niai špi­na­tai pa­tys pa­si­sė­ja. Pla­čiai iš­si­ša­ko­jęs krū­me­lis ge­ro­mis są­ly­go­mis išau­ga iki 50 cm aukš­čio.

La­pai pri­me­na žą­sies ko­ją ir šiek tiek pa­na­šūs į špi­na­tų. Jų pa­žas­ty­se for­muo­ja­si žie­dai, ku­rie po žy­dė­ji­mo virs­ta gra­žiais ryš­kiais rau­do­nais ka­muo­liu­kais – vai­siais. Tie vai­siai pri­me­na že­muo­gių ar avie­čių uo­gas. Jų bū­na la­bai daug: ša­ke­lės tan­kiai ap­ki­bu­sios, net iš­links­ta nuo vai­sių svo­rio. Ta­da au­ga­las at­ro­do ga­na gra­žiai ir iš to­lo rau­do­nuo­ja dar­že ar so­de. Vai­siai val­go­mi, tik nė­ra ste­buk­lin­go sko­nio. Grei­čiau be­sko­niai: ne­kve­pia nei že­muo­gė­mis, nei avie­tė­mis. Ta­čiau užau­gi­nus juk gai­la at­gal į že­mę su­kiš­ti.

Apsk­ri­tai, ba­lan­dų yra daug rū­šių. Jos pa­pli­tu­sios įvai­riuo­se pa­sau­lio že­my­nuo­se. Kai ku­rių ba­lan­dų la­pai ir vai­siai nuo se­no var­to­ja­mi mais­tui. Mums ge­rai pa­žįs­ta­ma bal­to­ji ba­lan­da ir­gi val­go­ma. Ga­li­ma val­gy­ti jau­nus šio au­ga­lo la­pus. Juo­se gau­su ver­tin­gų me­džia­gų, ta­čiau ir­gi ne­tu­ri nei žmo­niš­ko sko­nio, nei kva­po. To­dėl ba­lan­dų la­pų val­gy­to­jai šio au­ga­lo la­pus mai­šo su ki­toms dar­žo­vė­mis. Da­bar dar­ži­nin­kai jau au­gi­na įvai­rių veis­lių kul­tū­ri­nių ba­lan­dų – ba­lan­dū­nių. Ir­gi, kaip ir jų gi­mi­nai­tės pikt­žo­lės, nė­ra reik­lios.

Var­to­ji­mas

Tai­gi: že­muo­gi­nių špi­na­tų vai­sius ga­li­ma val­gy­ti. Jie tru­pu­tį sal­do­ki. Ta­čiau iš jų vie­nų gar­džios uo­gie­nės neiš­vir­si­me. Kai ku­rie dar­ži­nin­kai tvir­ti­na, jog yra pa­si­da­rę gar­daus že­muo­gi­nių špi­na­tų vy­no. Daž­niau­siai špi­na­tų vai­siai mai­šo­mi su ki­tais vai­siais ar uo­go­mis. Ta­da išei­na ska­nūs gai­vie­ji gė­ri­mais, uo­gie­nės, kom­po­tai. Špi­na­tų vai­siai kom­po­tams ar uo­gie­nėms su­tei­kia gra­žią spal­vą.

Tiek špi­na­to uo­gų, tiek la­pų ga­li­ma dė­ti į sa­lo­tas, sriu­bas. La­bai tin­ka pu­pe­lių, dar­žo­vių sriu­bo­se, barš­čiuo­se. Tiks ir troš­ki­niuo­se. Ver­ta že­muo­gi­nių špi­na­tų vai­sius, dar va­di­na­mus uo­go­mis, nau­do­ti ban­de­lių ar py­ra­gė­lių įda­rui, kai ne­si­no­ri la­bai sal­džių ke­pi­nių. Ga­li­ma že­muo­gi­nio špi­na­to vai­sius ir la­pus su­džio­vin­ti ar­ba­tai. Uo­gas ga­li­ma su­šal­dy­ti. Kai ku­rie dar­ži­nin­kai sa­ko, jog že­muo­gi­niais špi­na­tais nu­si­vy­lė – juk tu­ri­me daug ver­tin­ges­nių vai­sių ir uo­gų.

Ver­tė

Nors šiek tiek ir su­peik­ti, že­muo­gi­niai špi­na­tai tu­ri ver­tin­gų me­džia­gų, gy­do­mų­jų sa­vy­bių. Kai ku­rie šio au­ga­lo ty­ri­nė­to­jai tvir­ti­na, jog že­muo­gi­niai špi­na­tai pra­noks­ta dau­ge­lį ža­lu­my­nų.

100 gra­mų šio špi­na­to la­pe­lių yra dau­giau bal­ty­mų nei jų yra to­kia­me pat kie­ky­je pie­no mil­te­lių. Be au­ga­li­nių bal­ty­mų že­muo­gi­nių špi­na­tų la­pe­liuo­se ir vai­siuo­se yra fruk­to­zės, sa­cha­ro­zės. Yra B gru­pės vi­ta­mi­nų. Yra vi­ta­mi­nų E, A, PP, C. Daug mik­roe­le­men­tų: se­le­no, ka­lio, cin­ko, fos­fo­ro, kal­cio, mag­nio, va­rio, ge­le­žies... Dėl šių me­džia­gų šie au­ga­lai nau­din­gi šir­džiai, krau­jo­ta­kos sis­te­mai, žar­ny­nui, tu­ri an­tiok­si­da­ci­nių sa­vy­bių, stip­ri­na imu­ni­te­tą.

Ka­dan­gi mi­nė­jo­me, jog že­muo­gi­niai špi­na­tai yra ar­ti­mi bal­to­sios ba­lan­dos gi­mi­nai­čiai, tad ver­tin­gų me­džia­gų ga­li­me ras­ti ir šio­se pikt­žo­lė­se. Ta­čiau kas ki­ta val­gy­ti ba­lan­das iš pa­tvo­rio, kai ga­li­ma už­siau­gin­ti maž­daug to­kios pat ver­tės, tik daug ža­vin­ges­nių že­muo­gi­nių špi­na­tų.

Au­gi­ni­mas

Že­muo­gi­nis špi­na­tas – la­bai ne­reik­lus au­ga­las. Jis au­ga bet ko­kio­je dir­vo­je. Šią ypa­ty­bę pa­vel­dė­jo iš sa­vo gi­mi­nai­čių pikt­žo­lių. Sėk­las ga­li­ma sė­ti anks­ti pa­va­sa­rį tie­siai į dir­vą ar­ba dai­gus au­gin­ti dė­žu­tė­je kam­ba­ry­je. Sėk­los la­bai smul­kios, tad jas rei­kia įterp­ti tik 0,3–0,5 cm gy­ly­je ar iš­bars­ty­ti dir­vos pa­vir­šiu­je ir la­bai at­sar­giai pa­lais­ty­ti. Per­so­din­ti ga­li­ma tik jau­nus ne­di­de­lius au­ga­lė­lius. Ge­riau­sia au­gin­ti švie­sio­je vie­to­je. Že­muo­gi­nius špi­na­tus ga­li­ma au­gin­ti va­zo­nuo­se, al­pi­na­riu­muo­se. Jais ga­li­ma puoš­ti bal­ko­nus, gė­ly­nus.

Pa­žįs­ta­ma dar­ži­nin­kė Vir­gi­ni­ja pa­sa­ko­jo, kad anks­tes­niais me­tais ir­gi bu­vo pa­si­sė­ju­si že­muo­gi­nių špi­na­tų. Užau­go gra­žūs, bet ne­pa­ti­ko jų sko­nis, tad ki­tais me­tais ne­be­sė­jo. Ta­čiau tie špi­na­tai pa­tys pa­si­sė­jo, ke­le­rius me­tus įky­riai lin­do į akis. Sun­ku bu­vo at­si­kra­ty­ti. Ki­tai dar­ži­nin­kei su že­muo­gi­niais špi­na­tais ki­taip ne­pa­si­se­kė. Ke­le­riuss me­tus sė­jo ir vis neiš­dyg­da­vo. Pa­si­ro­do, iš­dyg­da­vo, ta­čiau dar­ži­nin­kė dai­gus iš­rau­da­vo, nes ma­ny­da­vo, jog tai pikt­žo­lės.

Pa­bai­gos žo­dis

Kai ku­riuo­se apie so­dą ir dar­žą ra­šan­čiuo­se žur­na­luo­se, laik­raš­čiuo­se prieš ke­le­rius me­tus že­muo­gi­niams špi­na­tams bu­vo daug pa­gy­rų. Kai kur šie au­ga­lai bu­vo pri­sta­to­mi, kaip Va­ka­rų Eu­ro­pos se­lek­ci­nin­kų nau­jau­sias pa­sie­ki­mas. Bu­vo sa­ko­ma, jog tai atei­ties au­ga­las, už­ka­riau­sian­tis eu­ro­pie­čių dar­žus. Kaip pa­žiū­rė­si: jei­gu iš­plis kaip ba­lan­dos, gal ir už­ka­riaus. Vie­na aiš­ku, jog da­bar šiam au­ga­lui liaup­sių su­ma­žė­jo. Ta­čiau ko­dėl ne­pa­si­sė­jus, už­siau­gi­nus, ir pa­ra­ga­vus? Nie­ka­da ne­ga­li ži­no­ti, kas nu­tiks. Gal pa­tiks. Juk bū­na net mei­lė iš pir­mo žvilgs­nio ar pir­mo kar­to.

Pa­ren­gė Fe­lik­sas GRUNS­KIS

Fe­lik­so Gruns­kio nuo­tr.

ŽE­MUO­GI­NIAI ŠPI­NA­TAI: gra­žūs pa­žiū­rė­ti, o ver­tin­gi pa­na­šiai kaip po­pu­lia­rios pikt­žo­lės – bal­to­sios ba­lan­dos.