Susilauk vaiko – laimėk šaldytuvą!

Su­si­lauk vai­ko – lai­mėk šal­dy­tu­vą!

Lau­ra Gal­di­kie­nė

„Swed­bank“ vy­res­nio­ji eko­no­mis­tė

„Swed­bank“ nuo­tr.

Ša­ly­se, ku­rio­se gims­ta­mu­mas per ma­žas, o vi­suo­me­nė sens­ta, po­li­ti­kai ne­re­tai ima­si prie­mo­nių, kad pa­ska­tin­tų po­ras su­si­lauk­ti dau­giau vai­kų.

Vie­na­me Ru­si­jos re­gio­ne vai­ko su­si­lau­ku­sios šei­mos įgy­ja ga­li­my­bę lai­mė­ti šal­dy­tu­vą, au­to­mo­bi­lį ar pi­ni­gų. Sin­ga­pū­ro vy­riau­sy­bė, no­rė­da­ma pa­ska­tin­ti gy­ve­ni­mą po­ro­mis, net ap­ri­bo­jo ma­žų vie­no kam­ba­rio bu­tų pa­siū­lą, be to, už kiek­vie­ną vai­ką mo­ka ypač dos­nias iš­mo­kas. Lie­tu­vo­je siū­ly­mai spręs­ti de­mog­ra­fi­nes ša­lies pro­ble­mas di­di­nant gims­ta­mu­mą taip pat nė­ra nau­jie­na. Ko­kios prie­mo­nės ga­lė­tų bū­ti veiks­min­giau­sios sie­kiant šio tiks­lo?

Lie­tu­vo­je su­mi­nis gims­ta­mu­mo ro­dik­lis, ar­ba vi­du­ti­nis vai­kų skai­čius, ku­riuos mo­te­ris pa­gim­do per sa­vo gy­ve­ni­mą, ma­žė­jęs 1990–2002 me­tais, pa­sta­ruo­sius 13 me­tų pa­laips­niui di­dė­ja.

Per­nai gims­ta­mu­mo ro­dik­lis pa­sie­kė 1,7, nors dar vi­sai ne­se­niai „Eu­ros­tat“ pro­gno­za­vo, kad to­kį ro­dik­lio dy­dį Lie­tu­vai pa­vyks pa­siek­ti tik 2030-ai­siais. Gims­ta­mu­mo ro­dik­lis Lie­tu­vo­je jau vir­ši­ja ir ES vi­dur­kį, ta­čiau jis dar nė­ra pa­kan­ka­mas. Tam, kad bū­tų už­tik­rin­ta kar­tų kai­ta, gims­ta­mu­mo ro­dik­lis tu­rė­tų siek­ti ma­žiau­siai 2,1.

Tik ke­lios ES ša­lys ga­li pa­si­džiaug­ti gims­ta­mu­mo ro­dik­liais, ar­ti­mais mi­nė­tam tiks­lui – tai Pran­cū­zi­ja, Ai­ri­ja, Šve­di­ja ir JK. Tie­sa, šių ša­lių ro­dik­lius ge­ri­na di­des­nis gims­ta­mu­mas imig­ran­tų ar imig­ran­tų kil­mės po­ro­se, ta­čiau Šve­di­jos bei Pran­cū­zi­jos ša­lių at­ve­ju gims­ta­mu­mą tei­gia­mai vei­kia ir vyk­do­ma ak­ty­vi pro­na­ta­li­nė de­mog­ra­fi­nė po­li­ti­ka. Lie­tu­va iš šių ša­lių tu­rė­tų ko pa­si­mo­ky­ti, juo­lab kad 2011 m. at­lik­tas „Eu­ro­ba­ro­me­ter“ ty­ri­mas nu­sta­tė, jog lie­tu­viai no­rė­tų au­gin­ti dau­giau vai­kų, nei jų su­si­lau­kia.

Ag­ra­ri­nės vi­suo­me­nės re­tai su­si­dur­da­vo su ne­pa­kan­ka­mo gims­ta­mu­mo pro­ble­mo­mis, ka­dan­gi kiek­vie­nas vai­kas bū­da­vo pa­gal­ba ūky­je bei sau­gios se­nat­vės ga­ran­ti­ja, tuo tar­pu vai­kų iš­lai­ky­mo kaš­tai bu­vo ga­na ma­ži. Ta­čiau lai­kai pa­si­kei­tė ne di­de­lių šei­mų nau­dai – šių die­nų po­stin­dust­ri­nė­je vi­suo­me­nė­je kaš­tai, ku­riuos pa­ti­ria vai­kų su­si­lau­ku­si šei­ma, ne­re­tai nu­sve­ria nau­dą.

Šei­mos pa­ti­ria ne tik tie­sio­gi­nių vai­ko iš­lai­ky­mo kaš­tų, pa­vyz­džiui, iš­lai­dų mais­tui, dra­bu­žiams, švie­ti­mui ar būs­tui, bet ir ne­tie­sio­gi­niais kaš­tais, pa­vyz­džiui, pra­ras­to­mis pa­ja­mo­mis bei pa­blo­gė­ju­sio­mis mo­ti­nų kar­je­ros ga­li­my­bė­mis. Tad ap­gal­vo­tos prie­mo­nės, ma­ži­nan­čios ir tie­sio­gi­nius, ir ne­tie­sio­gi­nius kaš­tus, ga­lė­tų pa­ska­tin­ti po­ras su­si­lauk­ti dau­giau vai­kų. Ta­čiau ne vi­sos prie­mo­nės yra vie­no­dai veiks­min­gos, tad ypač svar­bu pa­si­rink­ti tas, ku­rios ga­lė­tų duo­ti dau­giau­siai nau­dos.

Vis­gi pa­na­šu, kad Lie­tu­vos po­li­ti­kos for­muo­to­jai, pa­si­rink­da­mi prie­mo­nes gims­ta­mu­mui ska­tin­ti, ne vi­sa­da at­si­žvel­gia į pa­sau­li­nius ty­ri­mus bei ge­rą­sias pra­kti­kas. Pa­vyz­džiui, mo­ti­nos Lie­tu­vo­je džiau­gia­si ypač il­go­mis mo­ti­nys­tės ir vai­ko prie­žiū­ros ato­sto­go­mis – 2015 m. to­kios ap­mo­ka­mos ato­sto­gos Lie­tu­vo­je sie­kė net 62 sa­vai­tes ir tru­ko il­giau nei aukš­čiau mi­nė­to­se ša­ly­se bei il­giau nei vi­du­ti­niš­kai trun­ka Tarp­tau­ti­nei eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jai (EB­PO) pri­klau­san­čio­se ša­ly­se.

2005 m. EB­PO at­lik­tas ty­ri­mas nu­sta­tė, kad il­gos vai­kų prie­žiū­ros ato­sto­gos ne­tu­ri tei­gia­mo po­vei­kio gims­ta­mu­mui, ka­dan­gi per­ne­lyg il­gas mo­ti­nų ato­trū­kis nuo dar­bo rin­kos ap­sun­ki­na grį­ži­mą į ją, ap­ri­bo­ja kar­je­ros ga­li­my­bes. Tad nors il­gos ato­sto­gos ir ma­ži­na tie­sio­gi­nes iš­lai­das, ku­rias tė­vai tu­rė­tų skir­ti vai­ko prie­žiū­ros pa­slau­goms įsi­gy­ti, pa­ti­ria­mi ne­tie­sio­gi­niai to­kių prie­mo­nių kaš­tai ne­re­tai nu­sve­ria jų nau­dą. Be to, il­gos vai­ko prie­žiū­ros ato­sto­gos tu­ri nei­gia­mą po­vei­kį mo­te­rų užim­tu­mui, tad ša­lies eko­no­mi­ka dėl to taip pat pa­ti­ria nuo­sto­lių.

No­rint su­ma­žin­ti ne­tie­sio­gi­nius vai­ko iš­lai­ky­mo kaš­tus rei­ka­lin­gos prie­mo­nės, lei­džian­čios leng­viau de­rin­ti dar­bą ir tė­vys­tę. Ypa­tin­gas dė­me­sys tu­rė­tų bū­ti ski­ria­mas ne­bran­gių, ta­čiau ko­ky­biš­kų iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gų tink­lo vys­ty­mui bei auk­lių pa­slau­gų fi­nan­sa­vi­mui.

Lie­tu­vo­je tik apie 28,8 pro­c. vai­kų iki dve­jų me­tų lan­ko for­ma­lią vai­kų prie­žiū­ros įstai­gą ar­ba yra pri­žiū­ri­mi auk­lių, paly­gi­nti su 47 pro­c. Šve­di­jo­je ir 52 pro­c. Pran­cū­zi­jo­je. Pag­rin­di­nės to prie­žas­tys – vie­tų vai­kų prie­žiū­ros įstai­go­se trū­ku­mas ir to­kių pa­slau­gų kai­na. Skai­čiuo­ja­ma, kad vien Vil­niu­je vie­tos į vals­ty­bi­nius dar­že­lius lau­kia apie 4 tūkst. vai­kų. Be to, re­mian­tis EB­PO ty­ri­mu, 2012 m. mo­kes­tis už dvie­jų vai­kų ug­dy­mą tam skir­to­je įstai­go­je Lie­tu­vo­je su­da­rė 17,7 pro­c. vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio – be­veik tris­kart dau­giau nei Šve­di­jo­je. 2009 m. Vo­kie­ti­jo­je at­lik­tas ty­ri­mas nu­sta­tė, jog vai­kų prie­žiū­ros pa­slau­gų su­bsi­di­ja­vi­mas tu­ri ypač di­de­lį tei­gia­mą po­vei­kį gims­ta­mu­mo ro­dik­liui tarp iš­si­la­vi­nu­sių mo­te­rų bei tų, ku­rios pla­nuo­ja tap­ti mo­ti­no­mis pir­mą kar­tą.

Ki­tas svar­bus veiks­nys yra fi­nan­si­nė pa­ra­ma šei­moms. EB­PO ty­ri­mo duo­me­ni­mis, tiek dos­nes­nės mo­ti­nys­tės iš­mo­kos, tiek ma­žes­ni mo­kes­čiai šei­moms su vai­kais tu­ri tei­gia­mą po­vei­kį gims­ta­mu­mo ro­dik­liui. Lie­tu­vo­je iki vai­kui su­kaks me­tai kom­pen­suo­ja­ma 100 pro­c. dar­bo už­mo­kes­čio – tai jau yra vie­na dos­niau­sių sis­te­mų tarp iš­si­vys­čiu­sių pa­sau­lio ša­lių. Vis­gi vai­ko iš­lai­ky­mo kaš­tai nie­kur ne­dings­ta vai­kui au­gant, o tė­vai pa­pras­tai priim­da­mi spren­di­mą, kiek vai­kų su­si­lauk­ti, ver­ti­na il­ges­nį lai­ko­tar­pį nei pir­mie­ji me­tai. Ta­čiau vals­ty­bės pa­ra­mos šei­moms dos­nu­mas Lie­tu­vo­je, de­ja, grei­tai bai­gia­si.

Ne­pai­sant pa­sta­rai­siais me­tais di­din­to pa­pil­do­mo NPD tė­vams, au­gi­nan­tiems vai­kus, mo­kes­ti­nės pa­ska­tos šei­moms te­bė­ra la­bai men­kos. San­ty­ki­nis skir­tu­mas tarp dar­bo są­nau­dų mo­kes­ti­nės naš­tos (angl. tax wed­ge), ten­kan­čios vie­ni­šam as­me­niui ir šei­mai, au­gi­nan­čiai du vai­kus, yra vie­nas ma­žiau­sių ES, tad bū­ti­na ir to­liau di­din­ti PNPD. Ma­žes­nė mo­kes­ti­nė naš­ta bū­tų ne tik efek­ty­ves­nė, bet ir ma­žiau elg­se­ną iš­krai­pan­ti pa­ra­ma nei, pa­vyz­džiui, Vy­riau­sy­bės pla­nuo­ja­ma iš­lai­dų už būs­tą re­gio­nuo­se kom­pen­sa­ci­ja. Šei­mos ga­lė­tų pa­čios nu­spręs­ti, kaip ge­riau pa­nau­do­ti dėl di­des­nio PNPD išau­gu­sias pa­ja­mas – in­ves­tuo­ti į būs­tą re­gio­ne, ga­li­mai ne­tu­rin­čia­me švie­sios atei­ties, ar skir­ti jas vai­kų ug­dy­mui. Bū­ti­na pa­mi­nė­ti ir tai, kad gims­ta­mu­mo ro­dik­lis kai­me ga­na stip­riai vir­ši­ja esan­tį mies­te, tad pa­ska­tos tu­rė­tų bū­ti nu­kreip­tos ir į mies­to gy­ven­to­jus.

Ki­ti svar­būs veiks­niai, tu­rin­tys po­vei­kio gims­ta­mu­mui – tai eko­no­mi­kos au­gi­mo tva­ru­mas, ne­dar­bo ly­gis bei po­li­ti­kos tęs­ti­nu­mas. Ar tė­vai ne­su­si­durs su rim­to­mis fi­nan­si­nė­mis pro­ble­mo­mis ne­ti­kė­tai pa­si­kei­tus ša­lies eko­no­mi­kos si­tua­ci­jai? Ar vie­nos vy­riau­sy­bės įves­tos pa­ska­tos neiš­nyks pa­pū­tus nau­jiems po­li­ti­niams vė­jams? Po­li­ti­kai ne­re­tai pa­mirš­ta šiuos svar­bius veiks­nius, nors jiems tu­rė­tų skir­ti di­džiau­sią dė­me­sį. Vis­gi bū­ti­na pa­mi­nė­ti ir tai, jog di­dė­jant mo­te­rų kar­je­ros am­bi­ci­joms ir at­ly­gi­ni­mams, kei­čian­tis gy­ve­ni­mo bū­dui, mo­ty­vuo­ti šei­mas su­si­lauk­ti dau­giau vai­kų taps vis sun­kiau. Ko ge­ro, ne­daug po­rų jau ir šian­dien pa­vyk­tų su­gun­dy­ti su­si­lauk­ti dau­giau vai­kų to­kio­mis prie­mo­nė­mis kaip, pa­vyz­džiui, ga­li­my­be lai­mė­ti nau­ją šal­dy­tu­vą.

EL­TA