Svogūnines gėles galima sodinti ir į vazonus

Svogūnines gėles galima sodinti ir į vazonus

Svogūnines gėles reikėtų sodinti maždaug dvi savaites iki pagrindinių šalnų. Kadangi šiemet ruduo užsitęsęs, nežinia, kada prasidės šalčiai. Pavėlavusiems pasodinti svogūnines gėles Šiaulių universiteto Botanikos sodo gėlininkystės vyresnioji specialistė Indrė Šklenikienė kaip alternatyvą siūlo vazonėlius.

Simona SIMONAVIČĖ

simona@skrastas.lt

Pavasarį – persodinti iš vazono

Optimalus svogūninių augalų sodinimo laikas – nuo spalio pradžios iki lapkričio pradžios. Gėlininkystės vyresnioji specialistė I. Šklenikienė pažymi, jog tada svogūnėliai dar spėja suformuoti gerai išsivysčiusią šaknų sistemą, kuri leidžia pakelti žiemos šalčius.

„Jei gėlių nesaugote, nerenkate jų kolekcijos, kuri būtinai turėtų išlikti, galite sodinti ir lapkričio viduryje. Idealiausia svogūnines gėles pasodinti iki spalio vidurio“, – komentuoja specialistė.

Jei svogūninės gėlės bus pasodintos pavasarį, sužydės tik kitais metais arba žydėjimas nusitęs, gėlių gyvenimo ciklas susimaišys.

Pasodinus svogūnines gėles į vazonėlius galima jas laikyti šiltnamyje, įkastas į žemę, šiek tiek pridengtas. Pavasarį gėles reikėtų lengvai išimti iš vazono ir persodinti į žemę sode. Tai daryti atidžiai, kad nesužeisti šaknų sistemos.

Žemė turėtų būti derlinga, sumaišytas kompostas su durpėmis, perpuvusiu mėšlu. Šis žemės mišinys tinka ir sodinant į vazoną, ir į lysvę.

Kokioje sodo vietoje pavasarį iš vazono persodinti gėles nėra labai svarbu. Tuomet jos būna įsišaknijusios, pradėjusios leisti stiebelius, todėl mažiau lepios. Reikėtų persodinti į tokią vietą, kuri pavasarį arba rudenį nėra užliejama vandens.

Sergančias gėles – pašalinti

Narcizai vienoje vietoje gali augti ilgiau nei dvejus metus, jų kelmai paauga, žiedai būna didesni. Tulpės vienoje vietoje gali augti vienerius arba dvejus metus. Po to jas būtinai reikia persodinti į kitą vietą. Priešingu atveju gėlės labai greitai užsikrečia, pradeda plisti ligos.

Prieš sodinant tulpes reikėtų atkreipti dėmesį, kad toje vietoje nebūtų sodintos jokios kitos svogūninės gėlės. Žemę geriausiai atkuria žirniai, pupelės, tačiau jų įprastai gėlyne nesodiname. Vietoje šių kultūrų I. Šklenikienė siūlo prieš sodinant tulpes bent metus pailsinti žemę. Narcizai žemei nėra tokie reiklūs.

„Pati didžiausia klaida – tulpės daug metų sodinamos į tą pačią vietą, arba neiškasamos“, – pažymi gėlininkė.

Sodininkams patariama atkreipti dėmesį į savo augintines. Jei prieš tai tulpės buvo raudonos, o po kelerių metų tapo margos, jų veislė nepasikeitė – tai ligos pasekmė. Tokios tulpės jau paveiktos virusų, gali užkrėsti kitas. Jų svogūnėlius būtina pašalinti ir sunaikinti.

Pagrindinis svogūninių gėlių sodinimo būdas – svogūnėlį reikia sodinti į trijų svogūnėlių gylį. Laikyti atstumus apie 10 centimetrų, atsižvelgiant į svogūnėlio dydį. Norint nepažeisti svogūnėlio, kad vėliau jis nesusirgtų, sodinti reikia atsargiai, negrūsti į žemę.

Laiku pasodinus tulpes reikėtų pasirūpinti jų peržiemojimu: apdengti eglišakiais, sugrėbtais lapais. Specialistė siūlo nedideliu, apie 5 centimetrų sluoksniu gėles mulčiuoti durpėmis. Jos padės augalui peržiemoti, pagerins dirvą.

Apdengus gėles eglišakiais arba lapais svarbu nepamiršti pavasarį jų nuimti, nepažeidžiant iš žemės lendančių stiebelių. Pasak I. Šklenikienės, laikantis minimalių svogūninių gėlių priežiūros reikalavimų, tai vieni lengviausiai auginamų augalų.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

PATARIMAS: Šiaulių universiteto Botanikos sodo gėlininkystės vyresnioji specialistė Indrė Šklenikienė pažymi, jog pati didžiausia sodininkų klaida, kai tulpės daug metų sodinamos į tą pačią vietą arba neiškasamos.