Tautodailininkė idėjas paverčia kūriniais

Tau­to­dai­li­nin­kė idė­jas pa­ver­čia kū­ri­niais

Šiau­lie­tės tau­to­dai­li­nin­kės Ire­nos Gai­da­ma­vi­čie­nės na­muo­se ant ša­kos su­pa­si snai­gės. Plo­nu­čiais siū­lais jas nu­nė­ru­si mo­te­ris sa­ko, kad snai­gių for­mų ir raš­tų yra „be skai­čiaus“. Ener­gin­ga ir smal­si tau­to­dai­li­nin­kė ima­si įvai­riau­sių rank­dar­bių: nuo ke­ra­mi­kos iki ser­ve­tė­lių, už jas yra įver­tin­ta „Auk­si­nio vai­ni­ko“ pri­zi­ne vie­ta. De­ko­ruo­ja net sau­sai­nu­kus ir sal­dai­nius.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Šiau­lie­tei I. Gai­da­ma­vi­čie­nei veik­los ne­trūks­ta: ji ne tik pa­ni­ru­si į rank­dar­bių pa­sau­lį, bet ir va­do­vau­ja Šiau­lių art­ri­to drau­gi­jai „Ar­tis“. Prieš šven­tes mo­te­ris įsi­su­ku­si į ga­ly­bę veik­lų. Ir su­si­ti­ki­mą pla­nuo­ja de­rin­da­ma die­not­var­kę – prieš žva­kių de­ko­ra­vi­mo mo­ky­mus.

„Ir pa­čiai sma­gu pa­žiū­rė­ti“, – šyp­so­si ro­dy­da­ma ša­ką, ant ku­rios su­ka­bi­no ner­tas snai­ges. Kiek jų yra ant ša­kos, ne­skai­čia­vo: „Oi, daug!“

Snai­gės – smul­ku­tės, nu­ner­tos iš la­bai plo­ny­čių, 80 nu­me­rio, siū­lų. Jos tar­si di­de­li, su­stin­gę van­dens kris­ta­lai. Šiau­lie­tė sa­ko, kad snai­gių for­mų ir raš­tų yra „be skai­čiaus": kai ku­riuos pa­si­žiū­ri, kai ku­rias „iš sa­vo gal­vos“ ne­ria.

Snai­ges, juo­kia­si mo­te­ris, ne­ria va­ka­rais, žiū­rė­da­ma te­le­vi­zo­rių – kad lai­kas tuš­čiai nei­tų.

Ant ša­kos siū­buo­ja ir bur­bu­las, nu­ner­tas iš 130 smul­ku­čių gė­ly­čių, pa­puoš­tų ka­ro­liu­kais. Iš smul­ku­čių gė­ly­čių su­kū­rė ir vai­ni­kė­lį. Dar vie­nas bur­bu­las – ap­ner­tas, ki­tas su­pa­si lan­ke­ly­je, tre­čias – tuš­čia­vi­du­ris.

Ner­ti I. Gai­da­ma­vi­čie­nė iš­mo­ko pa­ti. Vai­kys­tė­je pieš­da­vo, rank­dar­bius kur­ti pra­dė­jo kiek vė­liau. Už­per­nai mo­te­ris bu­vo su­ren­gu­si au­to­ri­nę pa­ro­dą „Nuo spal­vo­tos vai­kys­tės iki bal­tos Ka­lė­dų sva­jo­nės“ Kur­šė­nų ama­tų cent­re. Eks­po­na­vo ne tik rank­dar­bius, bet ir pie­ši­nius, fo­tog­ra­fi­jas.

„Aš vis­ko po tru­pu­tį da­rau: ir ke­ra­mi­kos, ir pa­puo­ša­lų. Au­džiau rankš­luos­čius, ant lo­vos ma­no pa­čios aus­tos pa­gal­vė­lės. Ne­riu no­si­nė­les, iš­mo­kau de­ko­ruo­ti šaukš­te­lius, da­rau at­vi­ru­kus“, – be­ria tau­to­dai­li­nin­kė.

At­vi­ru­kus kli­juo­ja iš na­tū­ra­laus krak­mo­ly­to šil­ko, pa­puo­šia nė­ri­nu­ku – snai­ge, an­ge­lu. Prieš švie­są at­vi­ru­kas žai­ža­ruo­ja spal­vo­mis.

I. Gai­da­ma­vi­čie­nė nuo sta­lo pa­ke­lia smul­kios ke­ra­mi­kos kū­ri­nius, į juos su­si­de­da ka­ro­liu­kus. „Ke­ra­mi­ka – pa­žai­di­mui“, – šyp­so­si. Šaukš­te­lius de­ko­ruo­ja „ke­pa­mu mo­liu“ – mo­de­li­nu.

Pa­ro­do ir ser­ve­les, „Auk­so vai­ni­ko“ kon­kur­se pel­niu­sias tre­čią­ją vie­tą. Pa­ro­do­se eks­po­nuo­ja­mos ser­ve­tė­lės leng­vos, tar­si vo­ra­tink­lis, siu­vi­nė­tos ir ap­ner­tos vis ki­tu raš­tu. Siu­vi­nė­ji­mui tau­to­dai­li­nin­kė ieš­ko mo­ty­vų liau­dies kū­ry­bo­je.

At­ve­ria pa­puo­ša­lų dė­žu­tę. Seges, ka­ro­lius, aus­ka­rus, pa­ka­bu­čius ku­ria jung­da­ma odą, ke­ra­mi­ką, ak­me­nu­kus, nė­ri­nius, po­li­me­ri­nį mo­lį.

„Ma­no pu­sė pen­si­jos me­džia­goms išei­na“, – šyp­so­si I. Gai­da­ma­vi­čie­nė.

Iš ko pa­vel­dė­jo po­trau­kį kur­ti, tau­to­dai­li­nin­kė ne­ži­no: „Ma­ma ma­žai mez­gė. Sa­kiau, per anks­ti gi­miau, sun­kiai dir­bau. Bai­giau in­ži­ne­ri­ją, ma­ši­nų ga­my­bą. O da­bar la­bai no­ri­si kur­ti, idė­jų mi­li­jo­nas! Man taip sma­gu, toks ma­lo­nu­mas!“

Per Ka­lė­das, ko ge­ro, ne­rei­kia su­kti gal­vos dėl do­va­nų? „Ži­no­ki­te, ne­tu­riu, kam do­va­no­ti! Vai­kai gy­ve­na už­sie­ny­je, ma­ma bu­vo naš­lai­tė, gi­mi­nių nė­ra. Taip ir li­kau.“ I. Gai­da­ma­vi­čie­nės duk­ra gy­ve­na Ame­ri­ko­je, Fi­la­del­fi­jo­je bai­gė me­no stu­di­jas. Sū­nus įsi­kū­rė Ai­ri­jo­je.

Kad idė­jų ne­stin­ga, I. Gai­da­ma­vi­čie­nė pa­že­ria dar vie­ną įro­dy­mą – vai­ši­na bal­tu glais­tu de­ko­ruo­tais im­bie­ri­niais sau­sai­niais ir šo­ko­la­di­niais sal­dai­niais.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Tau­to­dai­li­nin­kė Ire­na Gai­da­ma­vi­čie­nė ša­ką pa­puo­šė nė­ri­niais.

Ire­nos Gai­da­ma­vi­čie­nės de­ko­ruo­ti sal­du­my­nai.

Vai­ni­kė­lis iš smul­ku­čių gė­ly­čių.

Ner­tas tuš­čia­vi­du­ris bur­bu­las.

Var­pe­lis lan­ke­ly­je.

Ire­na Gai­da­ma­vi­čie­nė ne­ria įvai­riau­sių raš­tų ir for­mų snai­ges.

Ire­nos Gai­da­ma­vi­čie­nės ser­ve­tė­lės yra iš­ke­lia­vu­sios į įvai­rias pa­sau­lio ša­lis.

Iš įvai­rių me­džia­gų ker­ti pa­puo­ša­lai.

Nė­ri­niai, su­de­rin­ti su rė­me­liais, ta­po pa­veiks­lu.

At­vi­ru­kais iš šil­ko ir nė­ri­nių.