Tradiciškiausia sodyba neliko tuščia

Tra­di­ciš­kiau­sia so­dy­ba ne­li­ko tuš­čia

Kel­mės ra­jo­ne, Ty­tu­vė­nuo­se, ra­mio­je gat­vė­je, gy­ve­na kau­nie­tė Zo­fi­ja Lu­ko­šie­nė. Mo­te­ris li­ko pa­va­sa­rį mi­ru­sio jos vy­ro gim­to­jo­je so­dy­bo­je, ku­ri šie­met pri­pa­žin­ta tra­di­ciš­kiau­sia mies­te.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Gel­to­nai da­žy­ti pa­sta­tai, ta­ry­tum įrė­min­ti neįp­ras­ta, pu­siau ak­me­ni­ne, pu­siau me­di­ne bal­ta tvo­ra, švie­čia iš to­lo.

So­dy­bo­je gy­ve­na Zo­fi­ja Lu­ko­šie­nė – Kau­ne gi­mu­si ir užau­gu­si. Prieš 61 me­tus iš­te­kė­jo už ty­tu­vė­niš­kio. Šį pa­va­sa­rį jos gy­ve­ni­mo žmo­gus mi­rė. Kol bu­vo jau­ni, Kau­ne au­gi­no vai­kus, į Ty­tu­vė­nus va­žiuo­da­vo tik ato­sto­gau­ti, per va­sa­ras.

„Kai abu uoš­viai mi­rė, na­mas gal po­rą me­tų bu­vo ne­gy­ve­na­mas. Apė­jo dil­gė­lė­mis. Rei­kė­jo nu­spręs­ti: ar­ba Kau­nas, ar­ba Ty­tu­vė­nai. Pa­si­rin­ko­me jau­kų mies­te­lį, bet dar gal pen­ke­rius me­tus vis į Kau­ną va­ži­nė­da­vo­me“, – pa­sa­ko­jo šei­mi­nin­kė.

Ty­tu­vė­nuo­se au­gi­no paukš­čius – nu­si­pir­ko 30 viš­čiu­kų, vė­liau ir kiau­lę. Ga­liau­siai Kau­ne pa­li­kę na­mą duk­rai, maž­daug prieš du de­šimt­me­čius ap­si­gy­ve­no dai­lia­me me­di­nu­ke ne­to­li eže­ro.

Lu­ko­šiai nei pa­sta­tų, nei ap­lin­kos ne­si­ruo­šė smar­kiai keis­ti. Pa­kei­tė tik se­ną na­mo sto­gą. Ne­kei­tė lan­gų plas­ti­ki­niais – li­ko dvi­gu­bi stik­li­niai lan­gai me­di­niais rė­mais. Šei­mi­nin­kai ne­no­rė­jo, jog lan­gai bū­tų kaip par­duo­tu­vių vit­ri­nos.

Pir­miau­sia nuo pikt­žo­lių iš­va­da­vo ap­lin­ką, vė­liau ėmė­si na­mų re­mon­to. Šei­mi­nin­kas įren­gė ant­rą­jį aukš­tą. Na­mą kas ke­le­ri me­tai per­da­žy­da­vo gel­to­nai. Iš­lai­kė bu­vu­sį tvar­tu­ką, dar­ži­nę ir sta­liaus dirb­tu­vė­les.

„Aš pra­dė­jau au­gin­ti dar­žo­ves, pa­ti­ko kaps­ty­tis po že­mę. Vy­ras, ra­dęs lai­ko, ei­da­vo žve­jo­ti. Mums Kau­no vi­siš­kai ne­trū­ko“, – šyp­so­jo­si mo­te­ris.

Z. Lu­ko­šie­nė, ir po vy­ro mir­ties li­ku­si Ty­tu­vė­nuo­se, džiau­gia­si ra­my­be, ge­rais kai­my­nais.

Šiais me­tais Ty­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ja su­ren­gė ap­žiū­rą, per ku­rią bu­vo iš­rink­tos la­biau­siai tra­di­ci­jas iš­sau­go­ju­sios so­dy­bos. Z. Lu­ko­šie­nės so­dy­ba ta­po nu­ga­lė­to­ja. Šei­mi­nin­kė, su­ži­no­ju­si apie įver­ti­ni­mą, sa­kė ir nu­ste­bu­si, ir nu­džiu­gu­si.

„Man ma­no na­mai tik­rai jau­kūs, nors ir pa­pras­ti. Ne­si­ti­kė­jau, kad lai­mė­siu. Ty­tu­vė­nuo­se ne­ma­žai žmo­nių gra­žiai, tvar­kin­gai, iš­lai­kę se­no­viš­kas tra­di­ci­jas, gy­ve­na“, –  sakė moteris.

Au­to­rės nuo­tr.

Zo­fi­jos Lu­ko­šie­nės so­dy­ba pri­pa­žin­ta tra­di­ciš­kiau­sia Ty­tu­vė­nuo­se.

Zo­fi­ja Lu­ko­šie­nė Ty­tu­vė­nus va­di­na tik­rai­siais na­mais. Ge­rai čia jau­čia­si ir il­gaam­žis, še­šio­li­kos me­tų ka­ti­nas.