Naujausios
Trys būdai suvaldyti galingą katilą
Prasidėjus šildymo sezonui, kietojo kuro katilų prekybininkai sulaukia gausybės skambučių dėl neva nekokybiškai veikiančių katilų. Šildymo įrangos žinovai aiškina, kad katilų sienelės apsineša suodžiais, kaminai užsikemša, juodi dūmai rūksta dėl pernelyg galingo katilo.
Gintarė VALUCKYTĖ
gintare@skrastas.lt
Klysta dėl gamintojų aprašymų
Šildymo įranga prekiaujančios bendrovės „Kalvis“ projektų vadovas Andrius Černiauskas sako, kad prekybininkai žmogui pasiūlo per daug galingą katilą, nes vadovaujasi katilų gamintojų pateiktais duomenimis.
Anot specialisto, kiekvieno katilo pase nurodyta, kokio dydžio plotui apšildyti tinkamas katilas.
„Pavyzdžiui, lenkų gamintojai dažnai katilo galingumą nurodo laboratorijoje kūrendami labai kaloringą kurą, o namų sąlygomis tokio galingumo paprastai nepasiekiama. Tad nurodyto galingumo katilu galima apšildyti mažesnį plotą,“ – aiškina A. Černiauskas.
Pasak projektų vadovo, dėl per didelio galingumo katile yra dusinama liepsna, malkos dega nenašiai, atsiranda juodi tiršti dūmai, smalkės, suodžiai, ant katilo sienelių kondensuojasi vanduo, kuris bėga lauk, blogai sudega kuras, reikia dažnai valyti.
„Kai katilas teisingai naudojamas, teisingai pajungtas į sistemą, jį užtenka išvalyti kartą į sezoną. Jis būna sausas ir švarus. Pelenai turi būti šviesūs, nuvalomi šluotele“, – sako pašnekovas.
Skandinavų pavyzdys
Prieš pasirenkant katilą A. Černiauskas siūlo atsižvelgti ne tik į kilovatus, bet ir kiekvieną modelį atskirai. Jis teigia, kad formulė – kilovatas dešimčiai kvadratinių metrų – ne visada yra teisinga, nes kiekvienam būstui reikia skirtingo kiekio šilumos, priklausomai nuo langų, sienų, stogo.
Jo nuomone, geriausia per daug galingą katilą pakeisti silpnesniu, tačiau šis būdas nepriimtinas pirkėjui, nes naujai įsigytą katilą keisti būtų nuostolinga. Toks būdas pasirenkamas rečiausiai.
A. Černiauskas siūlo pažvelgti į skandinavų šalis, kur visos katilinės montuojamos su akumuliacine talpa. Anot specialisto, perteklinė šiluma susikaupia akumuliacinėje talpoje ir palaipsniui išsidalija šildymui.
Projektų vadovo žodžiais, akumuliacinės talpos dėka mažėja temperatūriniai svyravimai, todėl nereikia kaskart kūrenti sudegus malkoms – sudeginama mažiau, nelieka daug pelenų ir suodžių.
„Gali būti taip, kad daugiau pakūrensite savaitgalį ir šilta bus visą savaitę“, – aiškina A. Černiauskas.
Jis pats rinktųsi akumuliacinę talpą, nes prie kelių sluoksnių talpos galima prijungti saulės kolektorių bateriją, stovinčią ant stogo, taip pat galima pajungti geoterminį šildymą ar kitaip tobulinti savo būsto šildymo sistemą.
Gelbsti nuo kūriko darbo
Kitas A. Černiausko siūlomas būdas modernizuoti katilą – į dureles įmontuoti granulių degiklį ir katilą kūrenti granuliniu kuru. Degiklio pagalba proporcingai atiduodamas reikalingas kuro granulių kiekis, taupomas kuras. Granulės sudegančios našiai, lieka mažiau pelenų, suodžių.
Anot specialisto, degiklis sumažina katilo galingumą: „Katilai su degikliu našiai dirba ir mažu galingumu“.
Pasak projektų vadovo, pigiausia kūrenti malkomis, tačiau granulių degikliai laidžia išsisukti nuo kūriko darbo – nebereikia kapoti, neštis malkų.
Naudojantis šia sistema, tereikia katilą papildyti granulėmis ir prižiūrėti, kad būtų pašalinti pelenai. Komfortas beveik prilygstantis vienam brangiausių šildymo būdų – šildymui dujomis, kuomet tereikia paspausti mygtuką.
Norint likti prie pigiausio kuro, malkų ir anglies, labiausiai A. Černiauskas rekomenduoja akumuliacinę talpą, o jeigu siekiama komforto – granulių degiklį.
Jo teigimu, akumuliacinės talpos įrengimas reikalauja panašių pradinių investicijų kaip ir granulių degiklis.
Jono TAMULIO nuotr.
DEGIKLIS: Andrius Černiauskas sako, jog granulių degiklis, įmontuotas į katilo dureles, leidžia katilui dirbti mažesniu galingumu, tauposi kuras.
TALPA: Akumuliacinė talpa, anot A. Černiausko, sukaupia perteklinę šilumą ir palaipsniui išdalija šildymui.