Trys kelmiškės riešinių konkurso laureatės

Trys kel­miš­kės rie­ši­nių kon­kur­so lau­rea­tės

Kel­miš­kė tau­to­dai­li­nin­kė Jo­lan­ta Ge­čie­nė, ku­rios ku­ria­mos rie­ši­nės ser­ti­fi­kuo­tos kaip tau­ti­nio pa­vel­do pro­duk­tas, bei jos mo­ki­nės šau­kė­niš­kės Al­ma Meš­kie­nė ir Zi­ta Na­ge­vi­čie­nė ta­po rie­ši­nių kon­kur­so „Mū­sų Lie­tu­va“, skir­to Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čiui, lau­rea­tė­mis. Jų dar­bai tarp še­šio­li­kos ge­riau­sių­jų eks­po­nuo­ja­mi Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Jun­gia­mo­jo­je ga­le­ri­jo­je.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Lie­tu­vos vė­lia­vos spal­vos

Rie­ši­nių kon­kur­są „Mū­sų Lie­tu­va“ su­ren­gė VšĮ „Ka­po­lė“. Pag­rin­di­nės są­ly­gos, kad rie­ši­nės bū­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vė­lia­vos spal­vų ir kad jo­se at­si­spin­dė­tų tau­ti­niai raš­tai. Kon­kur­se ga­lė­jo da­ly­vau­ti vi­si Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je gy­ve­nan­tys žmo­nės, puo­se­lė­jan­tys sa­vo tau­ti­nę kul­tū­rą, mėgs­tan­tys megz­ti, ner­ti, vel­ti iš vil­nos.

Kon­kur­sui pa­teik­ta daug dar­bų, ta­čiau tik 59 ati­ti­ko ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus. Jų au­to­rių am­žius la­bai įvai­rus – nuo de­vy­ne­rių iki sep­ty­nias­de­šimt sep­ty­ne­rių me­tų.

Ko­mi­si­ja, ku­riai va­do­va­vo tau­to­dai­li­nin­kė kar­pi­nių meist­rė Ni­jo­lė Ju­rė­nie­nė, iš­rin­ko še­šio­li­ka ge­riau­sių dar­bų. Tarp jų pa­te­ko tri­jų Kel­mės ra­jo­no auk­sa­ran­kių kel­miš­kės Jo­lan­tos Ge­čie­nės bei šau­kė­niš­kių Al­mos Meš­kie­nės ir Zi­tos Na­ge­vi­čie­nės dar­bai. Šių mo­te­rų ir šau­kė­niš­kės Si­gi­tos Gu­dai­ty­tės – Mor­kū­nie­nės rie­ši­nės eks­po­nuo­ja­mos Sei­me.

Pro­ga iš­lįs­ti iš sa­vo kai­me­lio

„La­bai džiau­gia­mės, kad ta­po­me lau­rea­tė­mis, ga­lė­jo­me pa­bū­ti sos­ti­nė­je, ap­lan­ky­ti Sei­mo rū­mus. Bu­vo pro­ga iš­lįs­ti iš sa­vo kai­me­lio. Daug gra­žių da­ly­kų da­ro­ma kai­muo­se. Ta­čiau ne vi­sa­da esa­me pa­ste­bi­mi. Dar­buo­ja­mės tar­si po­grin­dy­je“, – įspū­džiais iš lau­rea­tų ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­jos Sei­me da­li­ja­si šau­kė­niš­kė, Ama­tų ir kul­tū­ros cent­ro bū­re­lio „Mez­gu, rez­gu“ va­do­vė Al­ma Meš­kie­nė.

Kon­kur­so „Mū­sų Lie­tu­va“ lau­rea­tės į sos­ti­nę bu­vo nu­vež­tos Sa­vi­val­dy­bės au­to­mo­bi­liu, iki Kel­mės mo­te­ris at­vež­ti pa­si­rū­pi­no se­niū­nas.

Lau­rea­tės ap­do­va­no­tos dip­lo­mais, gin­ta­ri­nė­mis apy­ran­kė­mis ir sal­dai­niais, įvy­nio­tais į tris­pal­vius po­pie­rė­lius.

Kad iš Šau­kė­nų sa­vo dar­bus kon­kur­sui pa­tei­kė net trys šau­kė­niš­kės – jau mi­nė­tos Al­mos Meš­kie­nės nuo­pel­nas. Pa­ti in­ter­ne­te ra­du­si in­for­ma­ci­jos ir iš­mo­ku­si kur­ti rie­ši­nes, po­nia Al­ma no­rė­jo to iš­mo­ky­ti ir bū­re­lio „Mez­gu, rez­gu“ na­res. To­dėl į bū­re­lio už­siė­mi­mus pa­kvie­tė vie­ną iš ge­riau­sių rie­ši­nių meist­rių kel­miš­kę tau­to­dai­li­nin­kę Jo­lan­tą Ge­čie­nę.

Tos mo­te­rys, ku­rios su­si­ža­vė­jo rie­ši­nių kū­ri­mu, vė­liau dar lan­kė ir Že­mai­čių et­no­mu­zi­ka­vi­mo bei tra­di­ci­nių ama­tų kur­sus, ku­riuo­se pa­gi­li­no ir įtvir­ti­no ži­nias.

Šau­kė­nuo­se rie­ši­nes be Al­mos Meš­kie­nės dar pra­dė­jo kur­ti Zi­ta Na­ge­vi­čie­nė, Si­gi­ta Gu­dai­ty­tė – Mor­kū­nie­nė. Jos sa­vo dar­bus pa­tei­kė kon­kur­sui „Ma­no Lie­tu­va“. Dvi šau­kė­niš­kės pa­te­ko tarp lau­rea­čių.

Al­ma Meš­kie­nė kon­kur­sui pri­sta­tė ypa­tin­ga kil­pi­nė­lių tech­ni­ka kur­tas fri­vo­li­ti­nes rie­ši­nes. Jas da­ro šei­vu­te, ada­ta ar­ba ne­ria vą­še­liu. To­kiu bū­du ku­ria­mos rie­ši­nės ne­puo­šia­mos ka­ro­liu­kais. Iš­lai­ky­tos tik Lie­tu­vos vė­lia­vos spal­vos.

Tuo tar­pu lau­rea­te taip pat ta­pu­si šau­kė­niš­kė Zi­ta Na­ge­vi­čie­nė sa­ko prieš pu­sant­rų me­tų pra­dė­ju­si kur­ti rie­ši­nes da­bar gy­ve­na tarp ka­ro­liu­kų. Kon­kur­sui ji pa­tei­kė tris­pal­ves ka­ro­liu­kais puoš­tas rie­ši­nes. Jų raš­tas – lie­tu­viš­ki or­na­men­tai ir tul­pės.

Rie­ši­nė – pa­grin­di­nė po­nios Zi­tos do­va­na ar­ti­mie­siems. Par­da­vė­ja dir­ban­ti mo­te­ris tik žie­mą per išei­gi­nes tu­ri šiek tiek lai­ko rank­dar­biams. Ne­ria ser­ve­tė­les. Iš vir­vu­čių ku­ria ran­ki­nu­kus ir krep­še­lius smulk­me­noms.

Ku­ria tau­ti­nį pa­vel­dą

Kon­kur­so lau­rea­te taip pat ta­pu­si šau­kė­niš­kių mo­ky­to­ja kel­miš­kė tau­to­dai­li­nin­kė Jo­lan­ta Ge­čie­nė, dir­ban­ti pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja Lio­lių pa­grin­di­nės mo­kyk­los Mai­ro­nių sky­riu­je, rie­ši­nes ku­ria jau dau­giau kaip de­šimt me­tų. Pir­mą­ją pa­mo­ką ga­vo Pa­lan­gos ama­tų cent­re iš šiau­lie­tės tau­to­dai­li­nin­kės Si­gi­tos Mil­vy­die­nės. Ren­gi­ny­je šiau­lie­čiai bu­vo pa­si­puo­šę įspū­din­go­mis rie­ši­nė­mis. Po­nia Jo­lan­ta iš­si­klau­si­nė­jo, kaip jos mez­ga­mos, kaip su­ve­ria­mi ka­ro­liu­kai. Trūks­ta­mos in­for­ma­ci­jos pa­si­pil­dė iš in­ter­ne­to. 2009 me­tais jos mez­ga­mos rie­ši­nės pel­nė tau­ti­nio pa­vel­do pro­duk­to ser­ti­fi­ka­tą.

Vir­ba­lais su­kne­les, megz­tu­kus, ša­li­kus – gob­tu­vus mez­gan­ti, pa­veiks­lus siu­vi­nė­jan­ti mo­ky­to­ja sa­ko, jog rie­ši­nės – sa­vo­tiš­kas re­lak­sas po sun­kių die­nos dar­bų.

„Va­ka­re įsi­jun­giu te­le­vi­zo­rių, bet prie jo ne­sė­džiu. Tie­siog klau­sau­si ži­nių, vir­tu­vė­je ver­du va­ka­rie­nę, o ran­ko­je mez­gi­nys“, – pa­sa­ko­ja iš kar­to tris dar­bus ge­ban­ti dirb­ti mo­te­ris.

Rie­ši­nes ji va­di­na ge­riau­sia re­lak­sa­ci­ja. Nors jos pa­rei­ka­lau­ja la­bai daug kruopš­tu­mo. Kiek­vie­nas ka­ro­liu­kas tu­ri sa­vo vie­tą. Raš­tą rei­kia kruopš­čiai skai­ty­ti. Jei­gu su­kly­si, teks ar­dy­ti ir vis­ką da­ry­ti iš nau­jo.

Rie­ši­nėms rei­kia ne­ma­žai lai­ko. Per tre­je­tą die­nų įma­no­ma su­kur­ti po­rą rie­ši­nių. Tik ar ga­li mo­te­ris vi­są die­nos lai­ką skir­ti vien rie­ši­nėms?

Be to, pa­vargs­ta akys. Jos mez­ga­mos la­bai plo­nais iki pu­sant­ro mi­li­met­ro sto­rio vir­ba­lais. Į vie­ną rie­ši­nių po­rą ten­ka įmegz­ti po 500 – 1000 ka­ro­liu­kų. Ku­rį lai­ką pa­mez­gu­si rie­ši­nes, auk­sa­ran­kė kei­čia veik­lą. Ima­si leng­ves­nių rank­dar­bių.

Kon­kur­sui pa­teik­to­se tris­pal­vė­se rie­ši­nė­se po­nia Jo­lan­ta ka­ro­liu­kais iš­siu­vi­nė­jo Lie­tu­vos že­mė­la­pio kon­tū­rus ir tau­ti­nius raš­tus.

Rie­ši­nės – tai at­kur­ta lie­tu­vių tau­ti­nio kos­tiu­mo de­ta­lė. Ypač po­pu­lia­rios jos bu­vo de­vy­nio­lik­to­jo am­žiaus pa­bai­go­je ir dvi­de­šim­to­jo am­žiaus pra­džio­je. Ir ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir ki­to­se Šiau­rės Eu­ro­pos ša­ly­se. Jas dė­vė­jo mo­te­rys, vy­rai ir vai­kai.

Šio am­žiaus pra­džio­je šis tau­ti­nio kos­tiu­mo ak­se­sua­ras taip pat ta­po la­bai po­pu­lia­rus.

J. Ge­čie­nė daž­niau­siai mez­ga prie že­mai­čių tau­ti­nio kos­tiu­mo de­ran­čias juo­dos, vio­le­ti­nės, ža­lios, rau­do­nos spal­vos rie­ši­nes. Mo­te­riš­kos rie­ši­nės daž­niau­sia viens­pal­vės, vy­riš­kos – dry­žuo­tos.

Ta­čiau že­mai­čiai rie­ši­nes no­riai ne­šio­ja ir prie ki­tų dra­bu­žių. La­biau­siai mėgs­ta že­mės spal­vų rie­ši­nes: juo­das, pil­kas, rus­vas, žals­vas.

Jas tau­to­dai­li­nin­kė mez­ga iš vil­nos ar­ba pus­vil­nės.

Au­to­rės nuo­tr.

Kel­miš­kė tau­to­dai­li­nin­kė Jo­lan­ta Ge­čie­nė rie­ši­nes mez­ga jau dau­giau kaip de­šimt­me­tis. Jos ser­ti­fi­kuo­tos kaip tau­ti­nio pa­vel­do pro­duk­tas.

As­me­ni­nės nuo­tr.

Ant Jo­lan­tos Ge­čie­nės rie­ši­nių ka­ro­liu­kais iš­siu­vi­nė­ti Lie­tu­vos že­mė­la­pio kon­tū­rai.

Rie­ši­nių kon­kur­so „Mū­sų Lie­tu­va“ lau­rea­te ta­pu­si šau­kė­niš­kė rank­dar­bių bū­re­lio „Mez­gu, rez­gu“ va­do­vė Al­ma Meš­kie­nė sa­ko, jog ke­lio­nė į Sei­mo rū­mus at­siim­ti dip­lo­mo bu­vo pro­ga iš­lįs­ti iš sa­vo kai­me­lio.

Šau­kė­niš­kė Zi­ta Na­ge­vi­čie­nė rie­ši­nes ku­ria tik ant­ri me­tai. Bet mo­ters kū­ry­bin­gu­mas įver­tin­tas kon­kur­se, kur pel­nė lau­rea­tės var­dą ir dip­lo­mą.