
Naujausios
Uogas nokina geltonžiedė sedula
Ankstyvu žydėjimu pavasarį džiuginantys geltonžiedės sedulos krūmai šiemet kaip niekada raudonuoja nuo gausybės uogų.
Sukultūrinta geltonžiedė sedula pakelia šalčius, yra ilgaamžė, gali užaugti iki iki 3–4 metrų. Žydi labai anksti pavasarį, net anksčiau negu mums įprastos forsitijos. Žydėjimo metu krūmą jau lanko bitės.
Sedulos uogos yra pikantiško skonio, valgyti skanios tik pilnai sunokusios, o kai sunoksta – nukrenta ant žemės, todėl po krūmu verta pakloti dangą, kad uogos būtų švarios.
Geltonžiedės sedulos auga saulėtoje vietoje, bet pakenčia ir dalinį pavėsyje. Dirvai nėra nereiklios.
Geriausiai jas sodinti anksti pavasarį arba rudenį – nuo spalio vidurio iki mėnesio pabaigos. Sedulų šaknys yra labai trapios, paviršinės, kuokštinės. Iškasti reikia atsargiai. Geltonžiedės sedulos yra kryžmadulkiai augalai, todėl gerai dera tik augdamos viena netoli kitos.
Uogos vertingos pektinais, eteriniais aliejais, vitaminais C ir P.
Iš uogų spaudžiamos sultys, verdami sirupai, uogienės, kompotai, džemai. Gerai laikosi šaldytos.
Sedulos „lavašas“ – saulėje išdžiovinti papločiai iš uogų masės – Kaukaze vartojamas kaip prieskonis prie įvairių patiekalų. Senovės graikai sedulos vaisius sūdydavo kaip alyvuoges. Uogos turi daug gydomųjų savybių.
„Šiaulių krašto“ inf.
Redakcijos nuotr.
Geltonžiedės sedulos gerai dera augdamos viena netoli kitos.
Geltonžiedė sedula žydi anksti pavasarį.