Vaistinė melisa – kvapni vertinga vaistažolė

Vais­ti­nė me­li­sa – kvap­ni ver­tin­ga vais­ta­žo­lė

Me­li­sa – dau­gia­me­tis žo­li­nis vais­ti­nis au­ga­las. Liau­dy­je me­li­sa dar va­di­na­ma bi­čių žo­le, bit­žo­le, gum­ba­žo­le, me­li­ca, mi­luš­ke... Gy­dy­mui nau­do­ja­ma ant­že­mi­nė au­ga­lo da­lis.

Vais­ta­žo­li­nin­kų žo­dis

Liau­dies me­di­kai tvir­ti­na, jog me­li­sa gy­dy­mui nau­do­ja­ma nuo neat­me­na­mų lai­kų. Tar­pu­ka­riu Lie­tu­vo­je iš­leis­to­je vais­ta­žo­lių kny­ge­lė­je apie me­li­są gra­žiai ra­šo­ma: „Me­li­sos ar­ba­ta pui­ki prie­mo­nė silp­nų ner­vų nu­ra­mi­ni­mui ir stip­ri­ni­mui. Ji pa­ša­li­na šir­dies vei­ki­mo ir virš­ki­ni­mo or­ga­nų ner­viš­kus truk­dy­mus. Ji yra ver­tin­ga prie­mo­nė nuo šir­dies skau­dė­ji­mo, aist­ros, šlykš­čių sap­nų ir silp­nos at­min­ties. Ją pa­ta­ria var­to­ti nuo mėš­lun­gių, nuo­ma­rio, per daug stip­rios menst­rua­ci­jos, kau­lų skaus­mų, gal­vos svai­gi­mo, al­pi­mo ir vė­mi­mo“. Ir dar pri­du­ria­ma: „Me­li­sa yra ver­tin­ga do­va­na, ku­rią yra da­vęs Kū­rė­jas ken­čian­čiai žmo­ni­jai“.

Šių die­nų vais­ti­nin­kas ir vais­ti­nių au­ga­lų ži­no­vas Juo­zas Va­si­liaus­kas ra­šo: „Iš me­li­sų vais­ti­nės ža­lia­vos pa­ruoš­ti ga­le­ni­niai pre­pa­ra­tai ra­mi­na skaus­mą, vei­kia spaz­mo­li­tiš­kai. Juos var­to­da­mi, ge­riau­siai jau­čia­si šir­di­nin­kai ir tie li­go­niai, ku­rie ser­ga virš­ki­ni­mo trak­to li­go­mis. Me­li­sos ža­di­na ape­ti­tą, ra­mi­na cent­ri­nę ner­vų sis­te­mą, ypač esant ne­mi­gai, su­si­jau­di­nus, ser­gant mig­re­na, skaus­min­go­mis mė­ne­si­nė­mis, ji tin­ka li­go­niams, ser­gan­tiems ve­ge­ta­ci­niais ne­ga­la­vi­mais“.

Dau­ge­ly­je pa­sau­lio vals­ty­bių įsi­ti­kin­ta, kad vais­ti­nės me­li­sos sti­mu­liuo­ja cent­ri­nę ner­vų sis­te­mą, stip­ri­na šir­dies rau­me­nį, gy­do žaiz­das, at­pa­lai­duo­ja gal­vos sme­ge­nų ner­vų spaz­mus, ma­ži­na ūži­mą au­sy­se ir gal­vos svai­gi­mą.

Tik­ra ste­buk­la­da­rė ta vais­ti­nė me­li­sa. Ver­ta ar­ti­miau su ja su­si­pa­žin­ti.

Bo­ta­ni­ka

Me­li­sa užau­ga iki 30–80 cen­ti­met­rų aukš­čio, nors ge­ro­je že­mė­je pa­sie­kia met­rą ir dau­giau. Me­li­sa dar va­di­na­ma cit­ri­ni­ne me­li­sa, nes jai bū­din­gas cit­ri­nos kva­pas. Me­li­sos stie­bas ke­turb­riau­nis, pa­deng­tas plau­ke­liais. La­pai prie­ši­niai, ko­tuo­ti, kar­buo­ti, plau­kuo­ti. Žy­di lie­pą, nors kai ku­rie au­ga­lai žy­di iki vė­ly­vo ru­dens bal­tais ar­ba raus­vais žie­dais. Vai­sius – švie­siai ru­das rie­šu­tė­lis. Sėk­los su­bręs­ta rug­sė­jį. Bū­na, kad me­li­sa pa­ti pa­si­sė­ja. Au­gi­na­ma so­duo­se, dar­že­liuo­se. Au­ga tik ke­le­tą me­tų, nes se­nes­ni ke­rai šal­to­mis žie­mo­mis iš­šą­la. Tad rei­kia pa­si­so­din­ti jau­nes­nių au­ga­lų ar­ba se­nes­nius kel­mus pa­glo­bo­ti – žie­mai pri­deng­ti.

Vais­tams ir ki­tiems rei­ka­lams

Vais­tams pjau­na­ma ant­že­mi­nė žy­din­čios me­li­sos da­lis. Tuoj pat džio­vi­na­ma pa­skleis­ta plo­nu sluoks­niu, ne aukš­tes­nė­je kaip 30 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je. Iš­džiū­vu­si žo­lė bū­na ža­lios spal­vos, su­trin­ta la­bai kvap­ni, kar­to­ko, bet ma­lo­naus sko­nio.

Kaip aro­ma­ti­nis au­ga­las me­li­sa nau­do­ja­ma ne tik vais­tams, bet ir li­ke­rių, kos­me­ti­kos ga­my­bo­je. Me­li­sos la­pus ga­li­ma nau­do­ti kaip prie­sko­nį žu­vies, gry­bų, mė­sos pa­tie­ka­lams.

Ei­nant bi­čių žiū­rė­ti, pa­ta­ria­ma ran­kas, vei­dą pa­si­trin­ti me­li­sų la­pais. Bi­tės bus drau­giš­kes­nės.

Re­cep­tai

Me­li­sos ar­ba­tai ima­ma apie 30–50 gra­mų džio­vin­tos žo­lės ir ji už­pli­ko­ma lit­ru van­dens. Po pus­va­lan­džio nu­ko­šia­ma ir ge­ria­ma po pu­sę stik­li­nės po val­gio 2–3 kar­tus per die­ną.

Ga­li­ma pa­si­da­ry­ti stip­res­nio už­pi­lo ar­ba nuo­vi­ro – 1 da­lis žo­lės ir 10 da­lių van­dens. Var­to­ja­ma kaip ra­mi­nan­tis, skaus­mą mal­ši­nan­tis vais­tas: po val­go­mą­jį šaukš­tą 3-4 kar­tus per die­ną. To­kiu nuo­vi­ru pa­ta­ria­ma ska­lau­ti bur­ną, kai skau­da dan­tis, bū­na blo­gas bur­nos kva­pas, ne­svei­kos dan­te­nos.

Švie­žių la­pų ar­ba­tos duo­da­ma li­go­niams pra­kai­ta­vi­mui ska­tin­ti, me­džia­gų apy­kai­tai ge­rin­ti.

Pers­pė­ji­mai

Me­li­sos ne­pa­ta­ria­ma var­to­ti, kai yra aukš­tas krau­jo spau­di­mas, už­kie­tė­ję vi­du­riai. Me­li­sa yra vais­ta­žo­lė, tad ja gy­dan­tis rei­kia pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju ar vais­ti­nin­ku.

Pa­ren­gė Fe­lik­sas GRUNS­KIS

Fe­lik­so Gruns­kio nuo­tr.

 VAIS­TI­NĖ ME­LI­SA: kvap­nus vais­ti­nis au­ga­las.