Naujausios
Vasara, kai aš dirbau statybose
Važiuodamas miestu ir matydamas dirbančius kelininkus, statybvietėse vaikščiojančius žmones, prisiminiau savo vasaros darbą statybų įmonėse. Keista, kad tokiuose pavojinguose darbuose tiek mažai tvarkos, apskaitos ir tiek daug saviapgaulės.
Darbų imitacija
Buvau gana pasitikintis savimi jaunuolis, ką tik baigęs mokyklą. Tada dar nebuvau toks iniciatyvus ir maniau, kad pinigai atneša gyvenime laimę. Pradėjau dirbti tik dėl pinigų.
Statybose buvau naujokas – keista, tačiau ypatingų saugos instrukcijų neatsimenu turėjęs. Kai atėjau į statybvietę, nustebau. Niekas tavim nesirūpina, darbo neskiria. Vėliau supratau, kad to ir nereikia. Didelė dalis žmonių ten imituoja darbą.
Vieną kartą tiesiog stovėdamas, rašydamas SMS žinutę, gavau priekaištą iš brigadininko, kad nieko nedirbu, nors buvau atlikęs visus jo nurodymus ir laukiau naujų.
Pamatęs mano konfliktą su brigadininku kitas darbuotojas man patarė pasiimti lentą ir vaikščioti, tada visiems įtiksiu.
Atrodytų genealus patarimas. Tačiau niekada nemėgau apgaudinėt, ir man pasirodė kvaila taip elgtis. Matyt, toje įmonėje daug kas taip darė, nes po kelerių metų ji bankrutavo.
„Įkalti“ ir parūkyti
Antras žingsnis, kai važiuodamas į darbą (mus vežė autobusas į miestelį šalia Marijampolės) ir iš darbo atsisakiau „įkalti“.
Tuo metu nebuvau nusistatęs prieš alkoholio vartojimą, bet turėjau po darbo dar sėsti prie vairo. Ir šiaip atrodė kvaila gerti prieš ir po darbo.
Deja, didelė dalis statybose dirbančių taip negalvoja ir dėl šito savo principingumo buvau, lengvai tariant, nesuprastas.
Kitas keistas paprotys statybose yra: „Tas, kas rūko, tas nedirba“. Iš tiesų jis galėtų būti labai lengvai išgyvendinamas: vadovai gali mokėti priedus nerūkantiems. Bet taip nedaroma. Priedai mokami šiaip sau, nes tokiose įmonėse vadovai patys rūko.
Praktikantas
Keista, tačiau nors ir nepritapęs prie kompanijos, bandžiau susikurti įdomią darbo vietą – visą dieną nieko neveikti juk žiauriai nuobodu, todėl po gana atkaklių „derybų“ su brigadininku mane paaukštino iš „šiukšlių“ ir „armatūros pjaustymo“ eksperto į „betonavimo brigados“ praktikantą.
Tada aš dirbau gana sunkiai. Kadangi statybose yra ne patys maloniausi garsai, klausydavau ausinuko ir dėl to pelniau dar vieną minusą iš valdžios.
Tik dabar supratau, kad tai ne šiaip sau taisyklė, o sukurta dėl mano saugumo. Jei būtų taip paaiškinta, tam būčiau pritaręs.
Bėgo dienos, darbas patiko, tačiau gal dėl to, kad negėriau, gal dėl nuolatinių konfliktų su brigadininku gavau pasiūlymą išeiti iš darbo. Tiesą pasakius, apsidžiaugiau ir iš karto sutikau.
Antras bandymas
Antras darbas tą pačią vasarą buvo santechnikos įmonėje. Dar toliau nuo tėvų ir gimtojo miesto – Klaipėdoje.
Iš tiesų tai buvo šauni patirtis prieš studijas, pagyventi atskirai tarp suaugusių žmonių, vyrų, kurie ištrūko iš žmonų kontrolės. Turėjau pasijausti laisvas ir gyventi sau. Ir iš tiesų tą pradėjau daryti.
Pirmomis dienomis buvo smagu. Darbas patiko, nes buvo orientuotas į rezultatą: nudažyk šituos vamzdžius, apšiltink juos, atnešk radiatorius į reikiamas vietas, padėk iškloti šildomas grindis.
Brigadoje buvo visi dirbantys, tačiau vienas gerdavo. Gerdavo visada, bendradarbiai juokavo, kad jau nuo pusės aštuonių ryto.
Iš tiesų tas asmuo buvo pašaipos objektas. Bet vakare beveik visi gėrė alų. Vėl turėjau teisintis, kodėl negeriu, nes paprastas atsakymas – nenoriu – niekada netinka.
Sakiau, kad negeriu, nes rūkau žolę. Tai buvo gera taktika, kad nesikabinėtų dėl gėrimo, tačiau bloga taktika, nes tada pradėjo šaipytis iš mano tariamo „pomėgio“.
Pasakyti „ne“
Kadangi buvome prie jūros, tai spėdavome pabūti ir Palangoje.
Tačiau atėjo diena, kai neatlaikiau spaudimo ir pradėjau atsigerti alaus su kompanija. Keista, bet per kelias savaites jau gėriau ne tik alų vakarais, bet ir stipresnius gėrimus (kaip tikras „vyras").
Per kelias savaites praėjau visą gėrimo universitetą, su daug vėmimų. Tuo metu galvojau, kad taip stiprinu savo kažkokį slaptą raumenį, kuris atsakingas už alkoholio skaidymą. Turi išmokti gerti tam, kad palaikytum gerus santykius su aplinkiniais.
Iš tiesų buvau kvailas dėl tokios mąstysenos.
Tik dabar supratau, kad kitas kelias yra. Tiesa, jis reikalauja pastangų – turi išmokti pasakyti „ne“ aplinkiniams ir pats prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.
Alkoholiu aplaistytos statybos
Su kompanija bešvęsdami mano išleistuves, sugebėjome gerti kelias dienas, todėl dvi dienas darbas nevyko. Vieną dieną buvo taip bloga, kad sugebėjau tik padėti pernešti įrenginį ir gultis ant putų polistirolo. Džiaugiuosi, kad negėriau toliau, nes galbūt jau dabar nerašyčiau.
Keista, bet priekaištų iš valdžios negavau. Visi šitą įvykį suprato ir dangstė prieš savininką.
Jei būčiau gavęs bent papeikimą iš savininko, galbūt tai būtų sustabdę mane nuo tolesnių klaidų, susijusių su alkoholio vartojimu. Praėjęs tokią mokyklą tapau „ekspertu“, kuris pradėjo mokyti kitus gerti.
Pasinaudodamas proga, noriu atsiprašyti visų, kurie dėl mano patarimų išgėrė bent vieną taurelę alkoholinio gėrimo, kurie pasijautė nemaloniai po mano įtikinėjimų arba įžeidinėjimų, kai buvau neblaivus. Atleiskit man, kaip ir kitiems neblaiviems.
Deja, ir dabar, praėjus keleriems metams, ne daug kas pasikeitė statybose – ne kartą mačiau specialia apranga vilkinčius žmones parduotuvėje perkančius alkoholinius gėrimus.
Gal dėl to mūsų namų sienos kreivos, po kelerių metų pradeda skilinėti, kai kuriuose kambariuose per šalta, kai kuriuose per karšta ir daug kitų problemų, kurių priežastis – alkoholiu aplaistytos statybos.
Arminas MOCKEVIČIUS
KOKIA JŪSŲ DARBO VASARĄ ISTORIJA? LIETUVOJE AR UŽSIENYJE? PARAŠYKITE MUMS, GALBŪT JŪSŲ PATARIMAI PRAVERS KITIEMS?
Jūsų laiškų laukiame adresu redakcija@skrastas.lt arba loreta@skrastas.lt
EPA-ELTA nuotr.
STATISTIKA: 2012 metais trys iš aštuonių darbe žuvusių ir 10 iš 16 sunkiai susižalojusių neblaivių darbuotojų buvo statybos įmonių darbininkai; beveik visi jie traumas patyrė nukritę iš aukštai. Tai betonuotojai, mūrininkai, apdailininkai, suvirintojai, ekskavatorių mašinistai, pagalbiniai darbininkai ir kt. Dažniausiai tai nuo 45 metų amžiaus ir vyresni vyrai, kurių kraujyje buvo nustatyta nuo 0,46 iki 5,35 promilės etilo alkoholio. Dar 6 iš sunkiai ar mirtinai nukentėjusiųjų dirbo su vienokiu ar kitokiu transportu susijusį darbą.
Šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija