Verslas žlunga: įmonė neberanda stalių

Vers­las žlun­ga: įmo­nė ne­be­ran­da sta­lių

Jo­niš­kio ra­jo­ne, Kal­ne­lio kai­me, vos prieš ke­le­rius me­tus įsi­kū­ru­si me­džio dir­bi­nių įmo­nė at­si­dū­rė ant bank­ro­to slenks­čio. Di­rek­to­rė Na­ta­li­ja Skuls­kie­nė tei­gia, kad vers­las žlun­ga, nes taip ir ne­pa­vy­ko ras­ti pa­ti­ki­mų dar­buo­to­jų. Nors Dar­bo bir­žo­je be­dar­bių re­gist­ruo­ta daug, kva­li­fi­kuo­tų sta­lių tarp jų nė­ra, neiš­gel­bė­jo ir į ga­li­mus dar­buo­to­jus iš Uk­rai­nos dė­tos vil­tys.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Ket­vir­ti me­tai nuo įsi­kū­ri­mo

Bu­vu­sio­je Kal­ne­lio mo­kyk­lo­je ma­žo­ji bend­ri­ja „Val­les ar­gen­ti“ ("Si­dab­ro slė­nis") 2014 me­tais įkū­rė me­džio ga­mi­nių fab­ri­ką, ku­ria­me ga­mi­no laip­tus, du­ris, įvai­rias me­di­nes in­ter­je­ro de­ta­les su iš­ki­liais ir įgaub­tais rai­ži­niais, lau­ko ir vi­daus bal­dus. Vė­liau dau­giau­sia spe­cia­li­zuo­ta­si du­rų ga­my­bo­je. Klien­tų ra­tas iš­si­plė­tė po vi­są Lie­tu­vą.

Bend­ri­ja vers­lą įkū­rė, ga­vu­si 200 tūks­tan­čių li­tų (apie 58 tūks­tan­čiai eu­rų – aut. pa­st.) pa­ra­mą pa­gal pro­jek­tą per Jo­niš­kio par­tne­rys­tės vie­tos veik­los gru­pę. Iš vi­so įsi­kū­ri­mas kai­na­vo dau­giau kaip 300 tūks­tan­čių li­tų (be­veik 100 tūks­tan­čių eu­rų).

Bend­ro­vė iš­si­nuo­mo­jo 1 436,6 kvad­ra­ti­nio met­ro plo­to bu­vu­sį Kal­ne­lio mo­kyk­los pa­sta­tą. Iš pra­džių „Val­les ar­gen­ti“ pa­gei­da­vo 650 kvad­ra­ti­nių met­rų. Vė­liau pa­pil­do­mai bu­vo su­da­ry­ti at­ski­ri su­si­ta­ri­mai prie su­tar­ties dėl li­ku­sio plo­to.

Dėl vers­lo už­sta­tė sa­vo bu­tą

Ta­čiau praė­jus vos tre­jiems me­tams įmo­nė at­si­dū­rė ties bank­ro­to slenks­čiu. Nuo jo kol kas stab­do įsi­pa­rei­go­ji­mai, nes vers­lą įmo­nė su­kū­rė ga­vu­si eu­ro­pi­nę pa­ra­mą.

Di­rek­to­rė Na­ta­li­ja Skuls­kie­nė „Šiau­lių kraš­tui“ tei­gė net ne­ga­lin­ti konk­re­čiai pa­sa­ky­ti, koks sko­lų dy­dis, ta­čiau jos su­si­kau­pė ir už van­de­nį, ir už elekt­rą. Neiš­mo­kė­ti dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai.

Įmo­nė veik­los Kal­ne­lio mo­kyk­los pa­tal­po­se ne­be­ga­li vyk­dy­ti, nors įsi­gi­jo nau­ją įran­gą, nes už sko­las iš­jung­ta elekt­ra.

„Pirk­da­mi nau­ją įran­gą in­ves­ta­vo­me ir sa­vo lė­šų, ne tik pro­jek­ti­nius pi­ni­gus. Ėmė­me pa­sko­lą, už­sta­tė­me bu­tą Šiau­liuo­se“, – aiš­ki­no N. Skuls­kie­nė, pri­dū­ru­si, kad dar už­sii­ma pro­jek­ti­ne veik­la. Jei ne ki­ta vers­lo ša­ka, iš ku­rios „pum­puo­da­vo“ pel­ną į skęs­tan­čią bend­ro­vę, tur­būt be­vil­tiš­ka si­tua­ci­ja bū­tų su­si­klos­čiu­si dar anks­čiau.

Dar­bi­nin­kai ne­su­ge­ba dirb­ti

Vers­li­nin­kė tvir­ti­na, kad me­džio ga­mi­nių įmo­nė neį­sit­vir­ti­no dėl pa­grin­di­nės prie­žas­ties – ne­ran­da pa­ti­ki­mų ir tin­ka­mų pa­gal kva­li­fi­ka­ci­ją dar­buo­to­jų. Me­džio meist­ras, ku­riam bu­vo pa­ti­kė­ti net ir fi­nan­sai, dar­bas su tie­kė­jais, klien­tais, ne tik ne­pa­tei­si­no lū­kes­čių, bet ir smar­kiai nu­vy­lė, nes di­de­lė da­lis už­sa­ko­vų pi­ni­gų ne­pa­siek­da­vo bend­ro­vės ka­sos. Ne­pa­si­se­kė ir su ki­tais dar­buo­to­jais.

„Mes jų nuo­lat ieš­ko­jo­me per Dar­bo bir­žą, – ne tik Jo­niš­kio ra­jo­ne, bet ir Šiau­liuo­se. Siū­lė­me trans­por­tą, skir­ti de­ga­lų ke­lio­nei į dar­bą. Bet nė­ra žmo­nių, no­rin­čių ir su­ge­ban­čių dirb­ti. Atei­na tie, ku­rie ga­li bū­ti pa­gal­bi­niai dar­bi­nin­kai: kaž­ką pa­ne­šio­ti, pa­duo­ti. Ir juos ga­li­ma bū­tų iš­mo­ky­ti ama­to, jei no­rė­tų. De­ja, dau­ge­lis da­ro bro­ką. Pa­vyz­džiui, vi­sas gim­na­zi­jai už­sa­ky­tas du­ris pa­ga­mi­no pen­kiais cen­ti­met­rais ma­žes­nes. Mums tai – nuo­sto­lis, nors jo net neišs­kai­čiuo­da­vau iš at­ly­gi­ni­mų, tie pa­tys dar­bi­nin­kai bū­tų tuoj iš­si­laks­tę“, – niū­rią pa­dė­tį pie­šė N. Skuls­kie­nė.

Mo­te­ris pri­si­pa­ži­no dė­ju­si di­de­les vil­tis į Uk­rai­ną, nes žmo­nės iš ten no­ri at­vyk­ti ir kur­tis Lie­tu­vo­je. Ta­čiau pa­bend­ra­vu­si su ne vie­nu uk­rai­nie­čiu su­pra­to, kad nie­ko ne­bus. Jie daž­niau­siai ne­tu­ri rei­kia­mos sta­liaus dar­bo kva­li­fi­ka­ci­jos, nes jei ir dir­bo kaž­ką pa­na­šaus, sui­ru­tė­je skęs­tan­čio­je Uk­rai­no­je pa­pras­tai tai bu­vo ne­le­ga­li „še­šė­li­nė“ veik­la. Ar­ba – ti­ki­ma­si gau­ti ne ma­žes­nį kaip 1 000 eu­rų at­ly­gį.

„Ne­ga­liu mo­kė­ti uk­rai­nie­čiams 1 000, o lie­tu­viams 700 eu­rų už tą pa­tį“, – sa­kė Na­ta­li­ja Skuls­kie­nė.

Šiau­liuo­se gy­ve­nan­ti vers­li­nin­kė pa­sa­ko­jo Jo­niš­kį pa­si­rin­ku­si kaip pro­ble­mi­niams – skur­džiau­siems ša­ly­je – pri­ski­ria­mą ra­jo­ną ir ti­kė­ju­si, jog dar­bo ran­kų bus už­tek­ti­nai. Ta­čiau įsi­ti­ki­nu­si, kad per te­le­vi­zi­ją nuo­lat „tri­mi­tuo­ja­ma“ pro­ble­ma, jog ša­ly­je ne­be­lie­ka kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų ir spe­cia­lis­tų – pa­si­tvir­ti­nu­si šim­tu pro­cen­tų.

Pri­ta­ria ir jo­niš­kie­tis vers­li­nin­kas

UAB „Jo­niš­kio bal­dai“ sa­vi­nin­kas Kęs­tu­tis Taut­vai­šas „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė šim­tu pro­cen­tų ga­lin­tis pri­tar­ti, kad sta­lių ra­jo­ne ras­ti ne­beį­ma­no­ma.

„Ge­rai, kad fir­mo­je tu­ri­me kai ku­riuos tuos pa­čius žmo­nes nuo 2001-ųjų me­tų. O ga­vę per Dar­bo bir­žą pa­ra­mą dviem dar­bo vie­toms su­kur­ti, var­go­me, kol ra­do­me, ką priim­ti. Pir­ma­me su­si­ti­ki­me pen­ki Dar­bo bir­žos klien­tai aiš­ki­no, kaip jie vis­ką su­ge­ba, bet su­ren­gus mu­gę konk­re­tiems dar­buo­to­jams pa­rink­ti, nė vie­nas iš jų atei­ti ne­be­no­rė­jo. Aiš­ki­no, kad au­to­bu­so nė­ra, kaip at­va­žiuo­ti į dar­bą, tai ki­to­kią pro­ble­mą su­ra­do. Iš­si­rin­ko­me žmo­nes tik per ant­rą mu­gę. O pa­gal vie­ną skel­bi­mą, kad ieš­ko­me tu­rin­čio pa­tir­ties me­džio ap­dir­bi­mo sta­liaus, per pu­sę me­tų su­lau­kė­me vos vie­no skam­bu­čio“, – pa­sa­ko­jo K. Taut­vai­šas.

Vers­li­nin­ko tei­gi­mu, pa­sku­ti­nis kva­li­fi­kuo­tas me­džio ap­dir­bi­mo spe­cia­lis­tas, mo­kan­tis dirb­ti su stak­lė­mis, į jo įmo­nę atė­jo maž­daug prieš 4–5 me­tus. No­rin­tys ge­riau už­si­dirb­ti iš­va­ži­nė­jo į už­sie­nį ar­ba di­džiuo­sius mies­tus.

„Taip, iš tie­sų mes ne­ga­li­me mo­kė­ti at­ly­gi­ni­mo kaip Vil­niu­je. Nes mū­sų klien­tai ti­ki­si 20 pro­cen­tų pi­giau įsi­gy­ti bal­dus Jo­niš­ky­je nei sos­ti­nė­je. Ki­taip jiems neap­si­mo­ka. O mes ne­tu­ri­me re­sur­sų, iš ko ma­žin­ti sa­vi­kai­ną – juk me­džia­gų kai­nos ky­la, taip pat rei­kia ku­ro trans­por­tuo­ti. Nei­šei­na kel­ti at­ly­gi­ni­mų“, – aiš­ki­no ne­men­ką pa­tir­tį tu­rin­tis Jo­niš­kio ra­jo­no vers­li­nin­kas.

Au­to­rės nuo­tr.

Kiek il­giau nei tre­jus me­tus gy­va­vu­si me­džio dar­bų įmo­nė sto­vi prie bank­ro­to slenks­čio, nes, anot sa­vi­nin­kės, ne­ra­do pa­ti­ki­mų dar­buo­to­jų, nuo­lat su­si­dur­ta su dar­bo bro­ku.

Kęs­tu­tis Taut­vai­šas sa­ko su­pran­tan­tis prie bank­ro­to slenks­čio at­si­dū­ru­sios įmo­nės sa­vi­nin­kus: me­die­na brangs­ta, o jei nė­ra ge­rų dar­buo­to­jų ir da­ro­mas bro­kas – nuo­sto­liai ga­ran­tuo­ti.

Me­džio įmo­nės „Jonš­kio bal­dai“ va­do­vas Kęs­tu­tis Taut­vai­šas sa­ko: jei ne­tu­rė­tų tų pa­čių dar­buo­to­jų, ku­rie atė­jo dirb­ti nuo 2001 me­tų, bū­tų di­džiu­lis var­gas ras­ti kva­li­fi­kuo­tų sta­lių, nes jie ar­ba emig­ra­vę, ar­ba iš­vy­kę į di­des­nius mies­tus.