Naujausios
Verslo apsukas didina gudrybės internete
Kaip pritraukti daugiau klientų ir padidinti verslo apsukas? „Pramogos ir prizai yra tik desertas, negalime tikėtis sveikos komunikacijos, jei ją maitiname „tortais“. Kiekviena svetainė gali būti taiklesnė“, – sako rinkodaros specialistas, tinklaraščio „Nežinau.lt“ leidėjas Džiugas Paršonis. Jis patirtimi dalijosi su Šiaulių verslo internetinių svetainių kūrėjais.
Simona Kvederytė
simona.k@skrastas.lt
Pelnyti žinomumą, meilę ir pasitikėjimą
„Viskas, ką jūs darote internete, ne stebuklai, – sako Dž. Paršonis. – Tai – rinkodara. Jos principais galima ir vadovautis.“
Specialistas pabrėžia, kad svarbu prieš kuriant savo puslapį internete, paskaičiuoti, kiek tai kainuos, kokiai auditorijai bus skirtas, atsižvelgti į indeksą, rodantį, nuo kokio dydžio auditorijos atsiranda klientų. Tik tada bus aišku, ar verta tai daryti.
Svetainių kūrėjų mėgstamos priežastys „jei jūsų nėra internete, nėra niekur“, „dabar visi turi tinklaraščius“ yra ne argumentai.
Kiekvienos internetinės svetainės, katalogo, naujienlaiškio ar „Facebook“ paskyros tikslas yra pritraukti klientų. Kitaip veikla internete – tik niekai. Bendruomenių kūrimas, pramogos, sklaida – ne tikslai. Verslas su tuo nesusijęs.
Kaip rasti potencialių klientų? Tam reikia įveikti tris barjerus: žinomumo, meilės ir pasitikėjimo.
„Jei apie mus nežino, pirmiausia reikia, kad sužinotų. Kai pažįsta, reikia, jog pamiltų. Kai pamilsta, būtina užsitarnauti pasitikėjimą. Kai pasitiki, problemų sumažėja, mes tampame populiarūs, mūsų pasiūlymai klientams tampa vertingi“, – įsitikinęs Dž. Paršonis.
Klientus priviliotų naujienlaiškis
Pačiu naudingiausiu interneto įrankiu, skatinančiu žinomumą, specialistas laiko naujienlaiškį, progresuojantį sparčiau nei socialiniai tinklai. Juo galima palaikyti ryšį su esamais ir buvusiais klientais, jiems teikti informaciją apie savo verslą kone nemokamai ir taip padidinti verslo apsukas.
„Pavyzdžiui, pirmą kartą apsilankau internetinėje ūkio technikos padangų parduotuvėje. Nieko apie pardavėjus nežinau, neturėjau su jais kontakto, nes gal tik pernai kombainą įsigijau. Dėl to padangas renkuosi pagal kainą. Kas atsitinka, kai klientas naujienlaiškiu periodiškai gauna informaciją iš tos parduotuvės? Jis jaučiasi mažumėlę skolingas, nes su juo pardavėjas dalijosi informacija. Jis iškart žinos, kad yra tokia parduotuvė. Jei kaina čia bus didesnė penkiais eurais nei kitur, jis gali vis tiek pirkti iš šios parduotuvės, nes ji jam pasidaro artimesnė. Taip su naujienlaiškiu užbėgame už akių“, – privalumus vardijo Dž. Paršonis.
Jis sako, kad pirmiausia privalu nuspręsti, kaip kaupti klientų elektroninio pašto adresus, kuriais bus siunčiamos naujienos. Vienas būdų – sukurti atmintinę, vaizdo įrašą, animaciją ar kitą vertingą daiktą, kurį žmogus galėtų parsisiųsti. Už tai paprašyti vartotojo palikti savo kontaktus. Svarbu, kad kūrinys būtų plačiai auditorijai. Pavyzdžiui, vamzdžių pardavėjas gali sukurti vaizdo įrašą, kaip miestas vartoja vandenį.
Kitas žinotinas aspektas – klientams naujienlaiškiu reikėtų siųsti tik naudingą informaciją, susijusią su siūloma preke ar paslauga.
Be to, klientus privalo pritraukti antraštė. Naujienai pravartu sugalvoti jų bent tris. Jei naujienlaiškio su pirmuoju pavadinimu neatsivertė dalis ar dauguma gavėjų (dažniausia priežastis – nepriviliojo antraštė), reikia siųsti kitą naujieną su alternatyvia antrašte.
„Jei žmogus, gavęs naujienlaiškį, jo dvi dienas neperskaitė, kodėl dar kartą nepasiuntus tos pačios naujienos? Gal jis neperskaitė, nes buvo užverstas lavina laiškų arba tiesiog tai atidėlioja, – sako Dž. Paršonis. – Pavyzdžiui, turime parduotuvę, savo svetainėje matome, kad žmogus pradėjo pildyti užsakymo formą, bet nebaigė. Arba įsidėjo į krepšelį, bet nenusipirko. Tam žmogui galime nusiųsti priminimą sakydami: pabandome nusipirkti kartu tą vežimėlį vaikams, o mes duosime šiokią tokią nuolaidą.“
Dž. Paršonis pataria kreiptis į tarnybas, profesionaliai platinančias naujienlaiškius. Kodėl? Naujienlaiškio techninės platinimo taisyklės yra gana sudėtingos, todėl programa naujienlaiškius gali imti platinti kaip brukalą. Tai ištaisyti nėra lengva.
Klientui reikalingas veiksmas
Kitas naudingas įrankis – nukreipimo puslapis (angl. „landing page"). Tai bet koks puslapis, į kurį vartotojai patenka paspaudę aktyvią nuorodą iš reklamos, socialinių tinklų, naujienlaiškių ir kitų internetinių šaltinių. Tokia svetainė skirta siūlomai prekei ar paslaugai aprašyti arba potencialių klientų duomenims gauti, kad būtų galima siųsti jiems informaciją.
Nukreipimo puslapis turi paskatinti žmogų atlikti kitą žingsnį, o ne tik paskaityti ir užverti svetainę. Potencialiam klientui reikia siūlyti veiksmą. Kokį – vaizduotės reikalas. Pavyzdžiui, pristačius naują kavos rūšį, galima pasiūlyti ją nemokamai išbandyti.
Dž. Paršonis siūlo vis labiau populiarėjantį „veiksmą“ – rezervaciją.
„Palikite man, aš po darbo atlėksiu, nupirksiu. Palikite man tą suknelę, aš rytoj popiet ateisiu pasimatuoti. Jei duodi tokią galimybę, atsiranda žmonėms ką veikti. Veiksmas. Taip mes kartu klientą atsivedame į parduotuvę ir įveikiame vieną barjerą – žmogus apie mus sužino“, – sako rinkodaros specialistas.
Jei pasiseka užsitarnauti meilę, pasitikėjimą galima pelnyti patarimais, geranoriškumu. Svetainėje arba „Facebook“ paskyroje galima konsultuoti žmones juos dominančiais klausimais. Operatyvus atsakymas – taip pat prisideda prie gero įvaizdžio.
Reikėtų nepamiršti svetainės viršuje patalpinti banalių, bet klientus galinčių sudominti frazių: geriausios kainos, didžiausias pasirinkimas, specialistų konsultacijos.
„Banalu, bet ką padarysi, kad tai tiesa“, – šypsosi Dž. Paršonis.
„Facebook“ – tarpinė stotelė
Rinkodaros specialisto nuomone, socialinio tinklo „Facebook“ paskyra yra tik kontaktinė vieta, reikalinga nukreipti į pagrindinę svetainę. Jame galima dalintis siūlomos prekės privalumais, viešinti klientų pagyras, atsakyti į vartotojų klausimus, skelbti žaidimus, konkursus, skatinti dalyvauti juose.
„Facebook'e“ mūsų tikslas – surinkti savo klientų ratą ir atsijoti juos nuo ne klientų. Todėl didžiausią dėmesį turime skirti tiems, kurie naudosis mūsų paslauga. Pavyzdžiui, esame miesto keleivių vežimo įmonė, „Facebook'e“ paskelbėme galimybę laimėti kelionę į Rygą. Konkurse gali dalyvauti visi, užsukę į socialinio tinklo paskyrą. Ir staiga mes skelbiame: laimėjo dešimties metų Petriukas. Tada nuolatinis klientas galvoja: aš taip dažnai naudojuosi jų paslaugomis, o jie barsto prizus bet kam. Kyla pavojus netekti klientų“, – pasakoja Dž. Paršonis.
Jis siūlo ir išeitį: „Facebook“ paskyroje skelbti tik apie konkursą, tačiau jį vykdyti pačioje svetainėje. Norintys laimėti, privalėtų užsiregistruoti ir dalyvavimą išmainyti bent į elektroninį paštą.
Be to, socialiniame tinkle nereikėtų kalbėti apie bet ką. Žmonės konkrečiame puslapyje lankosi turėdami tikslą. Todėl ir čia skelbiama informacija turėtų būti susijusi su siūloma preke ar paslauga.
„Jei pardavinėjame BMW, tai ir kalbame apie automobilius, – sako Dž. Paršonis. – Tačiau reikia nepamiršti, kad „Facebook“ lankytojai negali likti sekėjais, komentatoriais. Reikia gauti jų elektroninio pašto adresą ir įtraukti juos į tiesioginę komunikaciją“.
Skaitmeninė verslo ateitis
Rinkodaros specialistas pabrėžia, kad būtina rinkti kiekvieno internetinio puslapio statistinę informaciją: kaip svetainė ar „Facebook“ paskyra uždirba pinigus, kaip ir kiek atsiranda naujų vartotojų, kiek iš jų tampa pirkėjais, kas jie tokie, kiek ir per kurį laiką nuperka prekių. Tik taip galima sužinoti konkrečią internetinio puslapio naudą verslui. Jei jos nėra – būtinos permainos.
Dž. Paršonis piešia elektroninę verslo ateitį: žmonės, neturėdami laiko, vis dažniau pirks elektroninėje erdvėje, o vienintelis būdas palaikyti ir plėsti tiesioginį kontaktą su klientais bus internetas.
„Jei dar neprekiaujate internetu, pradėkite tam ruoštis, kurti savo klientų ratą. Tą dieną, kai viskas keisis, turėsite savą auditoriją, galėsite jai kažką pasiūlyti“, – patarė Dž. Paršonis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PERVERSMAS: Rinkodaros specialistas Džiugas Paršonis piešia elektroninę verslo ateitį: nuolat didės internete apsiperkančių žmonių dalis, o verslui liks vienintelė išeitis – klientų ratą plėsti ir su jais kontaktuoti tik elektroninėje erdvėje.
