Vynuogių sodas žagariečių šiltnamyje

Vynuogių sodas žagariečių šiltnamyje

Vy­nuo­gių so­das ža­ga­rie­čių šilt­na­my­je

Ža­ga­rė­je (Jo­niš­kio ra­jo­nas) gy­ve­nan­tys Da­nu­tė ir Alek­sand­ras Lau­ku­čiai prieš ge­rą de­šimt­me­tį šilt­na­my­je pa­so­di­no pir­mą­ją vy­nuo­gę. Da­bar po po­lie­ti­le­no plė­ve­le ant sto­vų vy­nio­ja­si jau dvi­de­šim­ties veis­lių vy­nuo­gės, o dar da­lis jų, at­spa­res­nių, ve­ši lau­ke. Vy­nuo­gių bei įvai­rių vaisk­rū­mių ir vais­me­džių au­gin­to­jai sa­ko, kad tai tik­rai ne pa­bai­ga.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Dė­me­sį už­ka­ria­vo vy­nuo­gės

Da­nu­tė ir Alek­sand­ras Lau­ku­čiai vais­me­džių ir vaisk­rū­mių au­gi­ni­mu už­sii­ma jau daug me­tų. Pa­ma­žu jų aki­ra­ty­je gre­ta įvai­rių rū­šių obe­lų, kriau­šių, vyš­nių, ser­ben­tų bei ki­tų so­do me­džių bei krū­mų iš­skir­ti­nę vie­tą užė­mė vi­jok­lės vy­nuo­gės, ku­rioms di­džiau­sia erd­vė bu­vo pa­skir­ta šilt­na­my­je. Jų nuo­ša­lio­je so­di­nu­kų au­gin­to­jų so­dy­bo­je stūk­so bent ke­li.

Po tri­jų met­rų ar­ko­mis, deng­to­mis po­lie­ti­le­nu šiais me­tais der­lių bran­di­na jau dvi­de­šimt veis­lių vy­nuo­gių, ku­rių ša­kas sva­ri­na ža­lios, gel­to­nos, mė­ly­nos, juo­dos skir­tin­go dy­džio ke­kės.

Šei­mi­nin­kė pra­sklei­džia pir­mą sod­riai ža­lių la­pų už­dan­gą, po ku­ria sle­pia­si pail­gos, tam­siai mė­ly­nos „Vik­to­ri­jos“ uo­gos. Gre­ta – ža­lios, iki 1, o kar­tais – net iki 2 ki­log­ra­mų svo­rio ke­kes užau­gi­nan­ti „Alio­sen­ka“, ją nu­kon­ku­ruo­ti mė­gi­na la­bai gau­siai de­ran­ti veis­lės „No­vyj pod Za­po­rož­je“ at­sto­vė, tik šie­met jos ža­lios uo­gos dėl pra­sto­kų orų vė­luo­ja, anks­tes­niais me­tais, pa­sak D. Lau­ku­tie­nės, pri­nok­da­vo anks­čiau.

Ser­ben­tų, aro­ni­jų, mus­ka­ti­nis sko­niai

Mus­ka­ti­nį sko­nį ir kva­pą sklei­dža rugp­jū­čio pabaigoje pra­de­dan­ti de­rė­ti anks­ty­va, gel­to­no­mis uo­go­mis ap­si­py­lu­si vy­nuo­gė „Dov­ga“, ne­to­lie­se glau­džia­si ir­gi gel­to­nauo­gis „Kris­ta­las“, ku­rį dar anks­ti val­gy­ti.

Vy­nuo­gė „Ve­ro­ni­ka“ so­din­ta tik praė­ju­sį ru­de­nį, tad dar neaiš­ku, ko­kia ji bus. Dar vie­na vi­jok­lė, ne­tu­rin­ti var­do, tik ko­di­nę skai­čių ir rai­džių kom­bi­na­ci­ją „FVR-7-9“, – šiek tiek sau­so­ka, su aro­ni­jos prie­sko­niu.

„Flo­ra“ dar ma­nęs ne­nus­te­bi­no, ant jos au­ga ir di­de­lės, ir ma­žos ke­kės. „Na­ta­li­ja“ žie­mą pa­ša­lo, bet at­si­ga­vo. Ser­ben­tų sko­nio uo­gų vy­nuo­gę ka­dai­se par­si­ve­žė­me iš Ro­kiš­kio ra­jo­ne gy­ve­nu­sios sa­va­moks­lio se­lek­ci­nin­ko, švie­saus at­mi­ni­mo An­ta­no Gai­liū­no. Iš Jo­niš­kė­lio (Pas­va­lio ra­jo­nas) vy­nuo­gių au­gin­to­jo Al­gir­do Lun­gio pir­ko­me mė­ly­ną „Šir­vin­tą“, – to­liau dės­to Da­nu­tė Lau­ku­tie­nė.

Šilt­na­my­je au­gi­na de­šimt me­tų

17 met­rų il­gio šilt­na­my­je su­skai­čiuo­ja­me dvi­de­šimt veis­lių. Dar gal de­šimt jų, at­spa­res­nių, vy­nio­ja­si ant sto­vų lau­ke.

„Vy­nuo­gių au­gi­ni­mu su­si­do­mė­jo­me gal prieš dvi­de­šimt me­tų. O prieš de­šimt­me­tį per­skai­čiau straips­nį vie­na­me so­di­nin­kams ir dar­ži­nin­kams skir­ta­me žur­na­le, kaip jas au­gin­ti šilt­na­my­je. Įsi­gi­jo­me pir­mą so­di­nu­ką, ki­tą iš Kau­no at­ve­žė žen­tas. Taip pa­ma­žu ir ėmė­me plės­ti asor­ti­men­tą. Ne vis­kas pa­si­tvir­ti­no, kai ku­rių vy­nuo­gių te­ko at­si­sa­ky­ti, kai ku­rios iš­ny­ko. Pa­vyz­džiui, vy­nuo­gė „Rus­bol“ – be­sėk­lė, bū­da­vo kas­met la­bai pil­na uo­gų, ta­čiau kaž­ko­dėl neiš­gy­ve­no“, – sa­ko D. Lau­ku­tie­nė. Tad šilt­na­my­je, kur ne­li­ko vy­nuo­gių, noks­ta po­mi­do­rai. Vie­ni ki­tiems aug­ti ne­truk­do.

So­di­nin­kų šei­ma pa­sa­ko­ja, kad vy­nuo­gėms rei­kia drėg­mės ir sau­lės. Be to, no­rint, kad ge­riau de­rė­tų, bū­ti­na ge­nė­ti, ki­taip au­ga­las nu­si­lpsta. Šie­met vy­nuo­gių der­lius vė­la­vo maž­daug dvi sa­vai­tes, pa­va­sa­ris bu­vo vė­sus, il­gai ne­spro­go pum­pu­rai. Šei­mi­nin­kai jau bu­vo su­ne­ri­mę, kad ap­ša­lo, bet nuo­gąs­ta­vi­mai ne­pa­sit­vir­ti­no.

Vy­nuo­gės dau­gi­na­mos ūg­liais. D. ir A. Lau­ku­čiai jais pre­kiau­ja mu­gė­se, tur­guo­se, par­duo­da iš na­mų. Sten­gia­si par­duo­ti tai, kas pa­čių iš­ban­dy­ta.

„Jei pa­čiam ne­pa­tin­ka, ne­dau­gi­na­me“, – tei­gia D. Lau­ku­tie­nė.

Ga­mi­na ir vy­ną

So­di­nin­kai yra par­da­vę ir uo­gų, bet sa­ko, kad di­džią­ją da­lį kol kas pa­tys su vai­kais ir anū­kais iš­ra­gau­ja. Be to, abu jie – pri­pa­žin­ti Ža­ga­rės kraš­to vy­ni­nin­kai, ga­vę tau­ti­nio pa­vel­do ser­ti­fi­ka­tus. Vy­ras ir žmo­na ga­mi­na įvai­rių rū­šių vy­ną: juo­dų­jų ser­ben­tų, avie­čių, obuo­lių, šer­mukš­nių, ag­ras­tų. Taip pat – ir vy­nuo­gių, tik šio au­ga­lo vy­nas ne­pri­pa­žįs­ta­mas pa­vel­do pro­duk­tu, nes vy­nuo­gė nė­ra tra­di­ci­nis mū­sų kraš­to au­ga­las.

Be­veik prieš 20 me­tų Ža­ga­rės pa­kraš­ty­je nu­pirk­to­je 30 arų so­dy­bo­je šei­ma au­gi­na ir daug ki­tų vais­me­džių, vaisk­rū­mių. Čia ri­kiuo­ja­si ke­lios ei­lės ser­ben­tų, vien juo­dų­jų yra apie 100 krū­mų, de­ra obe­lys, vyš­nios.

Erd­via­me skly­pe au­ga ir ab­ri­ko­sai, per­si­kai, sly­vos, ak­ti­ni­di­jos. Šei­mi­nin­kai įvei­sė ke­lis span­guo­ly­nų lau­ke­lius. Ši­lauo­gių ke­re­lių par­si­ve­žė iš so­di­nin­kys­tės ūkio Lat­vi­jo­je, ki­tą da­lį jų nu­si­pir­ko pre­ky­bos cent­re.

„Au­ga­lė­liai bu­vo nu­pie­pę, silp­nu­čiai, bet par­da­vė la­bai pi­giai, nu­pir­kau ke­tu­ris. Par­ve­žu­si na­mo pa­rai pa­mer­kiau į vo­nią. O kai pa­so­di­no­me, jie pui­kiai įsi­šak­ni­jo ir su­ke­ro­jo, gau­siai de­ra“, – juo­kia­si so­di­nin­kė.

Alek­sand­ras Lau­ku­tis pri­du­ria, kad ju­dė­ji­mas, dar­bas so­dy­bo­je tur­būt su­tei­kia svei­ka­tos, ne­rei­kia jo­kių vais­tų.

Au­to­rės nuo­tr.

Da­nu­tė ir Alek­sand­ras Lau­ku­čiai šilt­na­my­je jau ski­na vy­nuo­gių der­lių.

Da­nu­tė ir Alek­sand­ras Lau­ku­čiai sa­vo so­de au­gi­na ir įvai­rių vais­me­džių ir vaisk­rū­mių, taip pat ir kriau­šių.

Veis­lė „Alio­sen­ka“ – der­lin­ga, ke­kės sve­ria iki 1–2 ki­log­ra­mų.

Gau­siai de­ran­čią vy­nuo­gę „Var­du­va“ ža­ga­rie­čiai par­si­ve­žė iš švie­saus at­mi­ni­mo Jo­niš­kio ra­jo­no se­lek­ci­nin­ko An­ta­no Gai­liū­no.

Mė­ly­na „Šir­vin­ta“ de­ra apie rug­sė­jo vi­du­rį.

Lau­ku­čių au­gi­na­mas „Ni­ge­ris“ bran­di­na la­bai sal­džias uo­gas, nors pir­kė­jai daž­nai iš pra­džių ne­pa­ra­ga­vę abe­jo­ja, ar pirk­ti, nes ma­no, kad kad juo­dos uo­gos bū­ti­nai bus rūgš­čios.

Da­lį vy­nuo­gių ža­ga­rie­čiai au­gi­na ir lau­ke.

So­de ge­rai de­ra ne tik vy­nuo­gės, bet ir ši­lauo­gės, ku­rių da­lį ke­re­lių šei­mi­nin­kai nu­si­pir­ko tie­siog pre­ky­bos cent­re per ak­ci­ją.