
Naujausios
Žemdirbiai ministrui nuvilko švarką
Praėjusį penktadienį Šiaulių rajono savivaldybėje susitikime su žemdirbiais žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui teko nusivilkti švarką ne tik dėl aktyvios saulės. Krašto žemdirbiai gerokai įkaitino „valstiečių“ ministrą aštriais klausimais dėl rengiamų naujų mokesčių ir mažų Europos Sąjungos išmokų, dėl suvaržytų galimybių jauniesiems ūkininkams, dėl kaimo žmonių neslopstančios emigracijos.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Mokesčių politika ir audra už lango
Žemės ūkio ministras B. Markauskas mokesčių didinimą žemdirbiams vadino politiniu sprendimu. Tikino, kad didesnis gyventojų pajamų mokestis (GPM) palies ne visus, o tik stambius ūkininkus.
„Aišku, nėra džiugu..., bet iki svarstymo dar yra laiko...“, – nebaigdamas sakinių ūkininkams dėstė ministras.
Kalbėdamas apie žemės ūkio politiką po 2020 metų, kai pasibaigs Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis, ministras prisiminė Premjero Sauliaus Skvernelio žodžius, kad „Lietuvos vyriausybės prioritetas bus tiesioginių išmokų suvienodinimas“, tačiau pridūrė, kad ne nuo Lietuvos toks sprendimas priklausys.
Ministras tiksliau žinojo, kad po 2020 metų „bendras kaimo plėtros biudžetas bus mažesnis dėl "Brexit'o" maždaug 10–12 procentų.
„Pagaliau pripažinkim, kad klimato kaita turi ženklios įtakos, kad ūkininkas vis labiau patiria rizikų – pasėjo, bet ar nukuls – nežino ir nežino už kiek parduos. Už lango turim vos ne tropinį orą, užeis audra – gali nieko nelikti“, – žemdirbių problemų priežastis nuo žemės ūkio politikos į gamtą nukreipė ministras B. Markauskas.
Į milijonus – pro pirštus
Per patį javapjūtės įkarštį pasiklausyti politikų kalbų susirinkusiems ūkininkams ministras pasakojo, kad didžiulių sumų melioracijos sistemai renovuoti Lietuva šiandien neturi. Ministro teigimu, kasmet melioracinėms sistemoms atnaujinti reikėtų po 240 milijonų eurų, o iš viso – apie 3 milijardų eurų.
„Nežinau, koks politikas galėtų pasakyti, kad tai apsimokės daryti ir investuoti tokias sumas. Matome vienintelę išeitį – melioracijos fondų steigimą, aišku, tai vėl bus nepopuliarus sprendimas ir ūkininkai vėl nesidžiaugs“, – sakė ministras.
Jis pasakojo žemdirbiams apie mažiau nenašias žemės ūkiui vietoves, kurių plotus tikimasi sumažinti, o tai reiškia sumažinti ir kompensavimo išlaidas.
„Lietuvoje yra milijonas ir šimtas tūkstančių hektarų pripažintos nenašia žemės. O tai reiškia, kad beveik pusė Lietuvos yra priskirta nenašioms žemėms, bet juk taip realiai nėra. Tie, kurie šiandien gauna už tai kompensacijas, nebus patenkinti, kad jų nebegaus“, – sakė B. Markauskas. Nenašių žemių Lietuvoje, ministro teigimu, galėtų likti tik apie 700 tūkstančių hektarų.
Ministras sakė, kad finansinės permainos laukia ir ekologinių ūkių. „Leidom ekologiniams ūkiams vystytis, bet niekam buvo neįdomu, ar jie kulia kažką, parduoda, ar užlėkščiuoja. Mokėjome iš bendro finansinio krepšelio žiūrėdami pro pirštus, o dabar atsidūrėme prieš faktą, kad trūksta 30 milijonų eurų“, – skaičiavo ministras B. Markauskas.
Užsiminta ir apie svarstymus naikinti žemės ūkio skyrius savivaldybėse, perskirstyti funkcijas, nes „planuojami mažesni asignavimai, reformuojamas biudžetas“.
Tiesūs klausimai – lankstūs atsakymai
Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Romas Docius klausė, kodėl panaikintas įstatymas, leidęs žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkams „statytis namuką iki 80 kvadratinių metrų. Žmonės dėl to jau bėgioja iš kaimo“.
Po ūkininko klausimo, ministras išsinėrė iš švarko ir paaiškino, kad jis suprantąs žemdirbius, bet paprašė „geriau paaiškinti apie tai“ drauge su juo atvykusio viceministro Artūro Bogdanovo. A. Bogdanovas žemdirbiams tvirtino, kad gali „pažadėti pašnekėti apie tai su Aplinkos ministerijos viceministru“.
Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius klausė apie planuojamus naujus mokesčius žemdirbiams skaičiuodamas, kad emigracija kaime siekia 35 procentus, „apariam ištisus ištuštėjusius kaimus“.
„Ko pasieksite dar didindami mokesčius kaimui?“ – klausė R. Juknevičius.
„Ūkininkai tikrai neemigruoja ir tie, kuriems reikės mokesčius mokėti, tikrai neemigruos. Emigracijos priežastys tikrai yra kitos“, – įsitikinęs B. Markauskas.
Žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ vadovas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Arūnas Grubliauskis taip pat kėlė balsą: „Tvirtinate, kad Lietuvoje ES tiesioginės išmokos neapmokestinamos, bet tada reikia pasakyti ir kitą dalyką: kitose šalyse tiesioginės išmokos už vieną hektarą yra 600 – 700 eurų, o Lietuvos ūkininkams vidutiniškai – 100 eurų. Kada matysime didesnes pastangas, kad pagaliau išmokos Lietuvos ūkininkams artėtų prie Europos vidurkio? Ūkininkai tada mielai pradėtų diskutuoti, kad ir išmokas galima apmokestinti“.
A. Grubliauskis iliustravo ministrui, kaip atrodys, kai apmokestins stambiuosius ūkininkus, kokia yra ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“.
Jis skaičiavo, kad bendrovėje dirba 80 žmonių, per metus bendrovė sumoka 300 tūkstančių eurų „Sodros“ mokesčio, apie 200 tūkstančių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir apie 100 tūkstančių eurų pajamų mokesčio, kuris lieka rajono Savivaldybei.
„80 žmonių sumokame apie pusę milijono eurų mokesčių, kas gali teigti, kad mes mažai mokame mokesčių ir iš mūsų dar reikia paimti?“ – klausė A. Grubliauskis.
„Patikėkit, aš dėl tiesioginių išmokų premjerui, finansų ministrui sagas plėšau“, – teisinosi ministras B. Markauskas.
Šiaulių rajono ūkininkas Algimantas Gelažius klausė, kaip jaunam ūkininkui pradėti kurtis, kai „buvo vienos sąlygos, o dabar visai kitos“.
„Sūnus baigė žemės ūkio mokslus, bet jaunam ūkininkui augalininkystėje pradėti ūkininkauti praktiškai jokių sąlygų nėra. Ką jam daryti? Čemodanus krautis į Vakarus?“ – klauė ūkininkas.
Ministras teigė, kad ministerija „baigia parengti siūlymą“, kad jaunas ūkininkas su „valstybės pagalba galėtų išsimokėtinai nusipirkti ūkį, kurį senas ūkininkas nori parduoti“.
A. Gelažiui antrino pagyvenusi pora: jiems jau apie 80 metų, ūkyje realiai dirba ir jį valdo sūnus.
„Kokią čia nesąmonę sugalvojote, kad savo vaikui ūkio negalime perduoti? Jis sunkiai dirba žemę, išmano darbą, bet neturi žemės ūkio specialisto diplomo! Baikit tyčiotis iš žmonių“, – piktinosi pagyvenusi pora, savo turto vaikui nei perduoti, nei padovanoti negalinti.
„Ot nereikėjo referendume balsuoti už žemės pardavimo draudimus. Dabar pakliuvote į referendumu įteisintą Žemės ūkio saugiklių įstatymą“, – pagyvenusiai porai paaiškino susitikime dalyvavęs Seimo narys Vitalijus Gailius.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas atsakinėjo į gausybę nepatogių Šiaulių krašto ūkininkų klausimų. Įtikinėjo, kad dirba žemdirbių naudai.
Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Romas Docius stebėjosi, kodėl ūkininkai savo žemės ūkio paskirties žemėje negali pasistatyti namuko iki 80 kvadratų.
Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius klausė, kodėl valdžia dar labiau veja žmones iš kaimo didindama mokesčius ūkininkams.
Žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ vadovas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Arūnas Grubliauskis klausė, ką valdžia daro dėl to, kad vienos ES šalys gauna apie 600 eurų tiesioginių išmokų už hektarą, o Lietuvos – tik apie 100 eurų.