Žemės menas kuria ypatingus medžius

Žemės menas kuria ypatingus medžius

Šiaulių dailės mokyklos moksleivių darbai tapo turistine atrakcija. Parengtas specialus žemėlapis, vedantis prie organiškai su gamta susiliejusių darbų. Pasak mokytojo menininko Viliaus Šliuželio, žemės meną kuria daugelis žmonių, patys to net nežinodami.

Simona SIMONAVIČĖ

simona@skrastas.lt

Objektai medžiuose

Prieš keletą metų dabartiniai Šiaulių dailės mokyklos trečiokai gamino pirmuosius žemės meno darbus. Kūriniai buvo masyvūs, todėl reikėjo tinkamos erdvės juos eksponuoti.

Netikėtai į „dailiokus“ kreipėsi Šiaulių gamtininkų stoties gamtininkai, kurie paprašė gamtiškų darbų. Taip miške, einant link Salduvės piliakalnio, atsidūrė sapnų gaudyklės. Vėliau net parengtas specialus maršrutas, sužymėti taškai, kur galima kūrinius pamatyti.

Po kelių metų gamtininkai vėl panoro kūrinių, vyresni mokiniai gavo analogišką užduotį. Šįkart – iš medžio. Suvaržančios temos nebuvo – tiesiog objektai. Pasak mokytojo V. Šliuželio, tuo pačiu mokiniai mokėsi suvaldyti medį, išlaikyti darbo ritmiką.

Gamtininkai objektus iš šakų įkėlė į medžius. Objektai primena kankorėžį, debesį, saulę. „Jei Lietuvoje būtų toks medis, kuris turėtų metro dydžio kankorėžį, jo visi važiuotų pasižiūrėti. Dabar kiekvienas medis turi savo papuošimą“, – kalbėjo mokytojas. Kai kurie objektai, pakabinti ant stulpo, sukuria šviestuvo įspūdį.

Medžio šakų būsimiems moksleivių darbams mokytojai ieškojo patys. Kadangi mokytojas Udrys Dalvytis turi žemės sklypą, važiavo į pievas rinkti šakų. Mokytojas V. Šliuželis nupjaustė liepos šakas. Prie mokinių kūrybos, patys to neplanuodami, prisidėjo ir jo kaimynai, genėję medžius – geranoriškai padovanojo atlikusias šakas.

Kūrybai iš šakų tinkamiausios šviežiai nupjautos, dar žalios šakos. Tuomet jos būna lanksčios, galima įvairiai formuoti darbą. Storesnės šakos panaudotos karkasui, plonesnės – dekorui, pynimui.

Kūriniai iš gamtos

Žemės menas turėtų būti kuriamas iš gamtinių medžiagų: akmenų, vandens, smėlio, žvyro, molio, šakų, lapų, medžių. Jis skirtas būti gamtoje.

Žemės meno kūrinys gali būti ir tam tikra tvarka sudėlioti akmenys, apdengti pasirinktos spalvos lapais. Vėjas, oro sąlygos kūrinį ilgainiui pakoreguoja ar sunaikina. Darbas lieka užfiksuotas tik atmintyje ar fotografijose.

Intervencija į gamtą Žemės mene – labai švelni arba nepastebima. Nenaudojami ekskavatoriai, kirviai ar pjūklai. Mokytojas V. Šliuželis pripažįsta, jog teko šiek tiek maskuoti medžio objektų techninius gamybos niuansus – tvirtinimus varine viela apvyniojo džiuto špagatu. Dėl to jie tapo pakankamai tvirti, galės išlikti bent keletą metų.

„Žemės menas atsirado, kai dailininkai norėjo išeiti iš tradicinių rėmų. Jie ėjo į gamtą, dažnai užsiiminėdami gamtosauginiais dalykais. Matydami gamtos grožį, sugalvodavo jį šiek tiek pakoreguoti. Žemės meno paskirtis tapo būdu pažadinti žmogų. Būdas gali būti ir labai provokuojantis“, – kalbėjo V. Šliuželis.

Vienas iš provokuojančių pavyzdžių – į žemę dideliame plote susmaigstyti 5–7 skirtingų aukščių metaliniai virbai-perkūnsaugiai. Hektaras „ežio“ kai kam sukelia neigiamas emocijas, prieštaringas mintis.

„Įsmeigtas virbalas primena medį, krūmo šaką. Integracija ir kartu gamtos darkymas, – aiškina V. Šliuželis. – Dailininkai nori nustebinti ir daro viską, kad nebūtų įspraudžiami į jokias taisykles. Gyvena savaip, suteikdami arba teigiamą, arba neigiamą įspūdį.“

Sniego senis – ne žemės menas

Pasak V. Šliuželio, daugelis žmonių žemės meną sukuria net nežinodami, kad tai padarė. Jei jie dėtų malkas ne paprastai, o atkreipdami dėmesį į medienos atspalvius, ritmiką, jau sukurtų meną.

Su gamta susijusį meną galima sukurti savo sodybos teritorijoje, sode. Tam galima panaudoti nugenėtų medžių ūglius, gėles, vijoklius, kerpes. Kūriniui apaugus vijokliu ar žole, jis labai gražiai susilietų su natūralia gamta.

Žiemą žemės meną galima kurti iš sniego. Ar sniego senis priklauso šiai kategorijai?

„Žemės mene turėtų būti seka, grandinė, kuri eitų nesibaigdama, ją būtų galima pratęsti. Sniego senis yra iki galo užbaigtas objektas – nieko nei atimsi, nei pridėsi. Žemės menui reikalinga interpretacija ir gamta. Sniego senis jau primena žmogų“, – aiškino V. Šliuželis.

Ritmingai sudėlioti sniego kalniukai, kuriuos būtų galima sekti kilometrą ar toliau, gali pretenduoti į kraštovaizdžio detalę.

V. Šliuželis įsitikinęs, jog kūrinys neturi teršti gamtos, būti svetimkūnis erdvėje.

Žemės menas įprastai kuriamas toliau nuo miesto, civilizacijos. Mieste jis negalėtų egzistuoti, nes taptų žaidimų ar atrakcijos objektu.

Jono TAMULIO nuotr.

PRIEMONĖS: Šiaulių dailės mokyklos mokytojas Vilius Šliuželis pririnko medžio šakų, iš kurių mokiniai kūrė Žemės meną.

Editos SŪDŽIŪTĖS nuotr.

KŪRINIAI: Šiaulių dailės mokyklos trečios klasės moksleiviai kūrė objektus iš medžio šakų. Jie vėliau pakabinti miške, einant link Salduvės piliakalnio. Žemės meno kūrinius būtina įamžinti, nes jų gyvavimas laikinas.