Naujausios
Tad kaip teisingai pjauti žolę, kad veja atrodytų kaip iš reklamos? Pažvelkime į dažniausias klaidas ir patarimus, kaip jų išvengti.
Per trumpai nupjaunama žolė
Vienas didžiausių vejos kankinimų – per trumpas pjovimas. Atrodo, logiška: kuo trumpesnė žolė, tuo rečiau reikės ją pjauti. Tačiau realybė kitokia. Kai veja nupjaunama per trumpai, ji netenka gebėjimo apsisaugoti nuo saulės kaitros, išdžiūsta, susilpnėja šaknys.
Kaip to išvengti? Paprasta taisyklė: niekada nepjaukite daugiau nei trečdalio žolės aukščio vienu kartu. Jei veja peraugusi, geriau pjauti du kartus su kelių dienų pertrauka, nei iš karto nukirpti iki minimumo.
Pjovimas su atšipusiais ašmenimis
Įsivaizduokite, kad bandote perpjauti pomidorą su buku peiliu – ne pjaunate, o trinate. Taip pat nutinka ir su žole, kai žoliapjovės peiliai atšipę. Tokia žolė ne nukerpama, o sukapojama, o galai tampa šiurkštūs, pradeda ruduoti ir lengviau pažeidžiami ligų.
Kaip išspręsti problemą? Patikrinkite peilius bent kartą per sezoną ir, jei reikia, pagaląskite arba pakeiskite. Tai viena iš svarbiausių žoliapjovių dalių, kuri lemia pjovimo kokybę. Nesvarbu, ar naudojate elektrinę, ar benzininę žoliapjovę – aštrūs peiliai užtikrins tolygų pjovimą ir sveiką veją.
Žolės pjovimas šlapiu oru
Kodėl nereikėtų pjauti žolės po lietaus? Pirma, šlapia žolė limpa prie peilių ir korpuso, apsunkina darbą ir gali užkimšti žoliapjovės išmetimo kanalus. Antra, šlapi ašmenys dažnai ne pjauna, o plėšo žolę, palikdami negražius, sužeistus galiukus. Trečia, drėgna veja lengviau susispaudžia po ratais, o tai gali sukelti nelygumus.
Ką daryti? Geriausia palaukti, kol žolė pradžius. Jei tikrai reikia pjauti, įsitikinkite, kad peiliai aštrūs ir po pjovimo išvalykite visas žoliapjovių dalis, ypač peilius ir surinkimo mechanizmą, kad neliktų drėgnos žolės likučių.
Nuolatinis pjovimas ta pačia kryptimi
Atrodo, nieko blogo, jei visada pjaunate taip pat – juk taip įprasta. Bet veja toli gražu nėra patenkinta. Jei visada važiuojate ta pačia trajektorija, žolė galiausiai pradeda gulti viena kryptimi, o dirva po ratais susispaudžia, trukdydama augalams įsisavinti vandenį ir maistines medžiagas.
Ką daryti? Kas kartą keiskite pjovimo kryptį – vieną kartą pjaukite išilgai, kitą kartą skersai. Taip veja augs tolygiau ir bus stipresnė. Be to, reguliariai patikrinkite ratukų būklę – jie taip pat yra svarbios žoliapjovių dalys, kurios turi įtakos pjovimo tolygumui.
Netinkamas žoliapjovės pasirinkimas
Kiek kartų matėte žmogų, bandantį su mažyte elektrine žoliapjove nupjauti didžiulę pievą? O gal pats taip darote? Netinkamas įrankis ne tik apsunkina darbą, bet ir gali pakenkti vejai. Per silpna žoliapjovė nelygiai nupjaus žolę, o per galinga gali palikti plikas vietas.
Kaip išsirinkti tinkamą? Mažiems kiemams tinka elektrinės arba akumuliatorinės žoliapjovės, o didesniems plotams geriau rinktis benzinines arba robotines. Jei sklypas nelygus, gali praversti savaeigė žoliapjovė. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į žoliapjovių dalis – peilius, ratukus, variklio galią – nes nuo to priklauso darbo efektyvumas.
Kada geriausia pjauti žolę?
Ne tik kaip, bet ir kada – labai svarbu. Vidurdienį, kai saulė kepina, pjauti nerekomenduojama, nes augalai praranda daug drėgmės ir gali nudžiūti. Anksti ryte veja dar būna šlapia nuo rasos, todėl irgi ne pats geriausias laikas.
Optimalus variantas? Ankstyvas vakaras – oras vėsesnis, žolė spėja atsigauti iki kitos dienos, o jums mažesnė tikimybė perkaisti darže su žoliapjove rankose.
Pjauti žolę nėra raketų mokslas, bet smulkmenos lemia rezultatą. Jei norite, kad veja atrodytų sveika ir tvarkinga, rūpinkitės ne tik pjovimo technika, bet ir savo žoliapjove – laiku keiskite arba galąskite ašmenis, prižiūrėkite kitas žoliapjovių dalis ir rinkitės tinkamą pjovimo aukštį. O svarbiausia – mėgaukitės procesu. Nes kas gali būti geriau už šviežiai nupjautos žolės kvapą?