Naujausios
Žolinė sujungia pagoniškas ir krikščioniškas tradicijas
Šeštadienį Šiaulių universiteto (ŠU) Botanikos sode Žolinė bus švenčiama devintą kartą. Šioje šventėje tarp žolynų persipina ir krikščioniškos, ir ikikrikšioniškos tradicijos. Tikima, kad pašventinti žolynai saugo visus metus.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Šventė prieš darbus
Pasak ŠU Botanikos sodo direktorės Astos Klimienės, prieš devynerius metus nuspręsta: nėra nieko geriau, kaip švęsti žolynų šventę Botanikos sode.
„Žolinė atėjusi iš archajinių laikų. Žolynai, derlius, bendruomenė atrodė taip simboliškai! Pirmais metais pabandėme, visiems patiko, tradicija prigijo“, – sako A. Klimienė.
Nuo pat pradžios nutarta neatskirti krikščioniškų ir ikikrikščioniškų tradicijų. Todėl šventėje žolynus pašventina kunigas, o kartu vyksta ir pagoniškos apeigos.
Šiemet prie aukuro po ąžuolais apeigas atliks Latvijos archajinė moterų grupė.
Pašventinti žolynai saugo visus metus. Pagal archajiškas tradicijas augalai neša sėkmę, meilę, saugo.
Komplektuojant puokštelę A. Klimienė pataria intuityviai atsiduoti gamtai: „Surinkta puokštelė yra tavo laimės puokštė. Ją pašventinus laukiama gero derliaus, sočios žiemos.“
Anksčiau puokštelė buvo renkama iš būsimo derliaus – javų. Dabar tai nebėra aktualu, todėl pasirinkta kita simbolika.
„Žolinė yra svarbi šventė bendruomenei, visuomenei. Lietuva – agrarinis kraštas, todėl žmonėms buvo svarbu dėkoti dievams, gamtai, kad duotų gerą derlių, kad būtų sėkminga javapjūtė“, – sako A. Klimienė.
Žolinės metu būdavo ragaujamas pirmasis derlius: iškepama pirmoji duona, padaromas pirmasis alus. Susirinkusi bendruomenė skanaudavo vienas kito derlių, pasidalydavo rūpesčiais, susikaupdavo ir kibdavo į sunkius darbus.
Kaip pas gimines
Pasak A. Klimienės, Žolinė – ne tik apeigos. Siekiama, kad šventėje žmonės pasijaustų kaip giminių, artimųjų sambūryje.
Žolinėje skamba daug įvairios muzikos – sakralinės, liaudiškos, populiariosios, dainuojamosios poezijos. Šiemet gros „Afrikos būgnai“, grupės nariai iš Vilniaus rengs šventės dalyviams dirbtuves.
Prekyba Botanikos sode – taip pat simbolinė, susieta su švente. Galima įsigyti šviežios duonos, šviežio medaus, daržovių, žolelių – naujojo derliaus.
Kasmet organizuojamos ir parodos. Šiemet Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyrius pristatys parodą „Lazda turi du galus“, Lietuvos ir Latvijos botanikos sodai – augalų parodą. Savo darbus rodys Aukštaitijos ir Žemaitijos tautodailininkai, medžiotojai – trofėjus.
Žolinei tinka virtinukai
Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus Apeigų ir švenčių organizatoriaus mokymo programos mokiniai siūlo grįžus iš Žolinės artimuosius, kaimynus pavaišinti ne tik žolynų arbatomis, bet ir pasigaminti karštą patiekalą.
Virtinukai su varške, pagardinti mėtomis
Tešlai reikės: 300 gramų miltų,100 gramų vandens, druskos, 1 kiaušinio (nebūtinai).
Įdarui: 360 gramų varškės, 1 kiaušinio, keleto smulkintų peletrūno ar pūkinės mėtos lapelių, druskos, pipirų (galima įdėti kubeliais pjaustytos 100–150 gramų rūkytos šoninės ar lašinukų).
Padažui: 100 gramų sviesto, 100 gramų grietinės, žiupsnelio druskos.
Į miltus (palengva maišant) supilame vandenį, įkulame kiaušinį, druskos. Minkome tol, kol tešla nuo rankų atšoks ir bus vientiso tąsumo. Tokio ilgo minkymo tikslas – minkšta (kaip įmanoma mažiau miltų), bet tvirta ir plastiška tešla, kad nesuplyštų kočiojant.
Įdarui sudedame viską, kas skirta. Pagal norą galime įdėti smulkiai supjaustytos šoninės ar lašinukų.
Šaukšteliu eile sudėliojame varškės įdarą, užlenkiame ir taurele išspaudžiame virtinukus. Reikėtų laikytis griežtų tradicijų ir kraštus dailiai – dviem pirštais – „apmegzti“ siaura pynute.
Virtinukus sudedame į verdantį pasūdytą vandenį. Verdame, kol iškils į paviršių (tiek juos tereikia virti).
Valgome su sviesto ir grietinės padažu arba grietine. Papuošti galima mėtos lapeliu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ŽOLYNAI: Svarbiausias Žolinės akcentas – žolynai.
VANTOS: Per Žolines – ir naujas vantų „derlius“.
TIKĖJIMAS: Tikima, kad pašventinta Žolinės puokštė saugo visus metus.
RAGAVIMAS: Per Žolinę ragaujamas naujas derlius.
PATARIMAS: Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė pataria renkant Žolinės puokštę intuityviai atsiduoti gamtai.