
Naujausios
Žymūs žmonės atgaivino dvariškos puotos tradiciją
Pakruojo dvare atgimė lietuviškos dvariško pasisvečiavimo tradicijos. Čia susirinkę žinomi kultūros atstovai gyvai atkūrė dvarišką puotą, kokios vykdavo Lietuvos dvaruose prieš šimtmetį.
Pakruojo dvare, kuris garsėja gyvu prisilietimu prie istorinio gyvenimo, šįkart susirinko žinomi visuomenės veikėjai. Architektas ir grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, operos solistas Virgilijus Noreika, žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius, socialinių mokslų daktaras ir mados žinovas Eugenijus Skerstonas, televizijos ir radijo laidų vedėja Daiva Tamošiūnaitė, Pakruojo dekanas Remigijus Čekavičius ir kiti iškilūs svečiai vakarieniavo bei pramogavo pagal XX amžiaus pradžios tradicijas.
„Dvarai visuomet būdavo šviesuomenės susitikimų vieta ir kultūros židinys. Pakruojo dvaras kažkada buvo žymiausia vieta Šiaurės Lietuvoje, čia vykdavo aktyvus kultūrinis gyvenimas“, – sako Pakruojo dvarą atgaivinęs Giedrius Klimkevičius.
Į dvarišką puotą atvykusius, senoviniais apdarais pasidabinusius svečius pasitiko dvaro Baronas. Kaip ir priklausydavo pagal to meto svetingumą, Baronas pirmiausia svečius supažindina su savo dvaru, aprodo rūmų erdves, prabangius svečių miegamuosius, medžioklės, jodinėjimo ir kitų pomėgių eksponatus. Tuomet, patarnaujant kambarinėms, kviečia svečius prie stalo vakarienei.
Kiekvienas dvaro šeimininkas stengdavosi pasipuikuoti prieš svečius gardžiausiais dvaro virtuvės patiekalais. Šįkart puotos vaišes ruošusi Rita Draugelienė papirko susirinkusiųjų skonį dvare augintomis putpelėmis, virtais vėžiais, ančių ir veršelio smegenėlių paštetais, veršienos vyniotiniu, šampanu ir kitais gardėsiais.
Po vakarienės, kaip ir būdavo anuomet, vyrai ir moterys trumpam išsiskiria. Vyrai pypkiuoja, apžiūrinėja Barono stereoskopą ir aptarinėja reikalus, kurie būna iš anksto numatyti pokalbiams.
Damos tuo metu drauge su Baroniene leidžia laiką buduare „besipudruodamos nosytes“. Dvaro parfumerė demonstruoja iš įvairių šalių parsivežtus kvapus, sukurtus kosmetikos gaminius ir pasakoja apie grožio puoselėjimą. Baronienė dalijasi paslaptimis apie vėduoklių ir gėlių kalbą.
Vėliau visi vėl susiburia rūmų baltojoje salėje, kur laukia kamerinio dvaro trio koncertas. Kaip rodo šaltiniai, joks didesnis dvaro sambūris neapsieidavo be saloninio muzikavimo.
Pirmosios tokios puotos metu svečiams savo atliekamą ariją padovanojo Virgilijus Noreika, o Algirdas Kaušpėdas skaitė įžvalgią poeziją. Vakaro pabaigą vainikuoja pozavimas „Gyvajam paveikslui“ – senovinei nuotraukai, kurią įamžina dvaro fotografas.
Pirmosios dvariškos puotos proga Pakruojo dvaro šeimininkus pasiekė sveikinimas ir iš paskutinio Ropų giminės palikuonio – barono Dytricho fon Ropo (vok. k. Dietrich Baron v.d.Ropp). Vokietijoje gyvenantis baronas apgailestavo, kad pats negalėjo atvykti.
Mindaugo Mikulėno nuotr.
Akimirkos iš dvariškos puotos Pakruojo dvare: