Žymūs žmonės atgaivino dvariškos puotos tradiciją

Žymūs žmonės atgaivino dvariškos puotos tradiciją

Žy­mūs žmo­nės at­gai­vi­no dva­riš­kos puo­tos tra­di­ci­ją

Pak­ruo­jo dva­re at­gi­mė lie­tu­viš­kos dva­riš­ko pa­si­sve­čia­vi­mo tra­di­ci­jos. Čia su­si­rin­kę ži­no­mi kul­tū­ros at­sto­vai gy­vai at­kū­rė dva­riš­ką puo­tą, ko­kios vyk­da­vo Lie­tu­vos dva­ruo­se prieš šimt­me­tį.

Pak­ruo­jo dva­re, ku­ris gar­sė­ja gy­vu pri­si­lie­ti­mu prie is­to­ri­nio gy­ve­ni­mo, šį­kart su­si­rin­ko ži­no­mi vi­suo­me­nės vei­kė­jai. Ar­chi­tek­tas ir gru­pės „An­tis“ ly­de­ris Al­gir­das Kauš­pė­das, ope­ros so­lis­tas Vir­gi­li­jus No­rei­ka, žur­na­lis­tas ir ke­liau­to­jas Vy­ta­ras Ra­dze­vi­čius, so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­ras ir ma­dos ži­no­vas Eu­ge­ni­jus Skers­to­nas, te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo lai­dų ve­dė­ja Dai­va Ta­mo­šiū­nai­tė, Pak­ruo­jo de­ka­nas Re­mi­gi­jus Če­ka­vi­čius ir ki­ti iš­ki­lūs sve­čiai va­ka­rie­nia­vo bei pra­mo­ga­vo pa­gal XX am­žiaus pra­džios tra­di­ci­jas.

„Dva­rai vi­suo­met bū­da­vo švie­suo­me­nės su­si­ti­ki­mų vie­ta ir kul­tū­ros ži­di­nys. Pak­ruo­jo dva­ras kaž­ka­da bu­vo žy­miau­sia vie­ta Šiau­rės Lie­tu­vo­je, čia vyk­da­vo ak­ty­vus kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas“, – sa­ko Pak­ruo­jo dva­rą at­gai­vi­nęs Gied­rius Klim­ke­vi­čius.

Į dva­riš­ką puo­tą at­vy­ku­sius, se­no­vi­niais ap­da­rais pa­si­da­bi­nu­sius sve­čius pa­si­ti­ko dva­ro Ba­ro­nas. Kaip ir pri­klau­sy­da­vo pa­gal to me­to sve­tin­gu­mą, Ba­ro­nas pir­miau­sia sve­čius su­pa­žin­di­na su sa­vo dva­ru, ap­ro­do rū­mų erd­ves, pra­ban­gius sve­čių mie­ga­muo­sius, me­džiok­lės, jo­di­nė­ji­mo ir ki­tų po­mė­gių eks­po­na­tus. Tuo­met, pa­tar­nau­jant kam­ba­ri­nėms, kvie­čia sve­čius prie sta­lo va­ka­rie­nei.

Kiek­vie­nas dva­ro šei­mi­nin­kas steng­da­vo­si pa­si­pui­kuo­ti prieš sve­čius gar­džiau­siais dva­ro vir­tu­vės pa­tie­ka­lais. Šį­kart puo­tos vai­šes ruo­šu­si Ri­ta Drau­ge­lie­nė pa­pir­ko su­si­rin­ku­sių­jų sko­nį dva­re au­gin­to­mis put­pe­lė­mis, vir­tais vė­žiais, an­čių ir ver­še­lio sme­ge­nė­lių pa­šte­tais, ver­šie­nos vy­nio­ti­niu, šam­pa­nu ir ki­tais gar­dė­siais.

Po va­ka­rie­nės, kaip ir bū­da­vo anuo­met, vy­rai ir mo­te­rys trum­pam iš­si­ski­ria. Vy­rai pyp­kiuo­ja, ap­žiū­ri­nė­ja Ba­ro­no ste­reos­ko­pą ir ap­ta­ri­nė­ja rei­ka­lus, ku­rie bū­na iš anks­to nu­ma­ty­ti po­kal­biams.

Da­mos tuo me­tu drau­ge su Ba­ro­nie­ne lei­džia lai­ką bu­dua­re „be­si­pud­ruo­da­mos no­sy­tes“. Dva­ro par­fu­me­rė de­monst­ruo­ja iš įvai­rių ša­lių par­si­vež­tus kva­pus, su­kur­tus kos­me­ti­kos ga­mi­nius ir pa­sa­ko­ja apie gro­žio puo­se­lė­ji­mą. Ba­ro­nie­nė da­li­ja­si pa­slap­ti­mis apie vė­duok­lių ir gė­lių kal­bą.

Vė­liau vi­si vėl su­si­bu­ria rū­mų bal­to­jo­je sa­lė­je, kur lau­kia ka­me­ri­nio dva­ro trio kon­cer­tas. Kaip ro­do šal­ti­niai, joks di­des­nis dva­ro sambū­ris neap­siei­da­vo be sa­lo­ni­nio mu­zi­ka­vi­mo.

Pir­mo­sios to­kios puo­tos me­tu sve­čiams sa­vo at­lie­ka­mą ari­ją pa­do­va­no­jo Vir­gi­li­jus No­rei­ka, o Al­gir­das Kauš­pė­das skai­tė įžval­gią poe­zi­ją. Va­ka­ro pa­bai­gą vai­ni­kuo­ja po­za­vi­mas „Gy­va­jam pa­veiks­lui“ – se­no­vi­nei nuo­trau­kai, ku­rią įam­ži­na dva­ro fo­tog­ra­fas.

Pir­mo­sios dva­riš­kos puo­tos pro­ga Pak­ruo­jo dva­ro šei­mi­nin­kus pa­sie­kė svei­ki­ni­mas ir iš pa­sku­ti­nio Ro­pų gi­mi­nės pa­li­kuo­nio – ba­ro­no Dyt­ri­cho fon Ro­po (vok. k. Diet­rich Ba­ron v.d.Ropp). Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­nan­tis ba­ro­nas ap­gai­les­ta­vo, kad pa­ts ne­ga­lė­jo at­vyk­ti.

Min­dau­go Mi­ku­lė­no nuo­tr.

Aki­mir­kos iš dva­riš­kos puo­tos Pak­ruo­jo dva­re: