Naujausios
Aktorius, kuriam nereikia „laižomo“ telefono
Kelmės mažajame teatre dirbantis 24 metų aktorius Vaidas Praspaliauskas nelaiko savęs žvaigžde. Sako, jog aktoriumi save galėtų pavadinti tik po dvidešimties – trisdešimties metų. Tačiau tai, ką daro kasdien, jam labai patinka.
Kaime užaugęs vaikinas nebijo juodo darbo: moka ir šienauti, ir javus pjauti, ir mišką kirsti, ir traktorių susiremontuoti. Tačiau nevažiuotų dirbti į užsienį, nes darbo aktoriui užtenka ir provincijoje. Vaidui juokinga, kai sunkiai užsienyje uždirbtus pinigus jaunimas išleidžia pasipuikavimui. „Man nereikia nei „laižomo“ telefono, nei planšetės,“ – sako jaunas aktorius.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Vaidmenį reikia iškentėti ir nuoširdžiai išmeluoti
Iš Telšių rajono Nevarėnų kilęs Vaidas Praspaliauskas daugiau kaip metai dirba Kelmės mažajame teatre. Tačiau mieste jis jau matomas. Vaikiną kviečia vesti renginius.
Teatro scenoje jau yra sukūręs teisėjo padėjėjo vaidmenį komedijoje „Žemaičiai bylinėjasi“. Teko pakeisti išėjusius aktorius poroje senų Mažojo teatro spektaklių. Ne vieną vaidmenį sukūrė vaikams skirtose pjesėse. Šiuo metu repetuoja pagrindinį vaidmenį pjesėje „Ežiukas Latė“.
„Darbo yra. Tik spėk jį visą paimti ir nudirbti“, – optimistiškai nusiteikęs Vaidas, Kelmėje pradėjęs darbuotis dar besimokydamas Šiaulių universitete ketvirtame kurse.
Vaikinas studijavo Menų fakulteto Teatro katedroje estrados meno specialybę, gavo aktoriaus bakalauro diplomą ir džiaugiasi, jog dar besimokant pasisekė gauti darbo pagal specialybę.
Jų laidoje studijas baigė šeši aktoriai. Tačiau ne visi gavo darbo pagal specialybę.
„Aktoriumi netampi todėl, kad turi diplomą. Aktoriumi tampi dirbdamas, – sako Vaidas. – Gal tik po dvidešimties ar trisdešimties metų tapsiu tikru aktoriumi. Kai kartu su teatru augsiu, kentėsiu, gyvensiu teatro gyvenimą.“
Vaikinas neneigia, jog kartais pasvajoja vaidinti dideliame teatre. Tačiau kol kas nepuoselėja didelių ambicijų. Nėra nusistatęs konkretaus taško, į kurį eitų. Geriau taip: eini, eini – ir galo nematai.
Kelmės mažasis teatras Vaidui – nebloga mokykla, gera patirtis. Kiekvienam vaidmeniui reikia ieškoti prototipo, su kuriu galėtum susitapatinti, kaupti informaciją.
„Scena man yra stebuklas. Tačiau čia privalai būti labai nuoširdus arba labai nuoširdžiai meluoti, – sako Vaidas. – Ir turi bendrauti su žmonėmis. Žiūrėti jiems į akis. Tai ne tas pats, kas žinutes telefonu rašyti.“
Tarp aktoriaus ir mechaniko
Vaikystėje Vaidas svajojo apie dvi profesijas – aktoriaus arba mechaniko.
Žiūrėdavo per televiziją „Dviračio žinias“ ir taip magėdavo iš arčiau pažvelgti į aktoriaus darbo kūrybinę virtuvę, nueiti į užkulisius. Spėliodavo, kas dedasi grimo kambaryje. Viskas atrodydavo taip paslaptinga. Buvo įsitikinęs, jog ir pats scenoje galėtų kurti mažus stebuklus.
Mechaniko darbas taip pat negąsdino. Kaime, ūkiškai besiverčiančių tėvų šeimoje užaugęs vaikinas sako nebijąs ir juodų darbų. Sėda prie traktoriaus vairo. Pjauna mišką. Moka susiremontuoti techniką.
Mokykloje nebuvo nei moksliukas, nei mokytojų numylėtinis. Apie labai prestižinę profesiją neleido sau svajoti.
Vis dėlto pagalvojo, jog scenoje būti maloniau negu griovį kasti ar akmenis rinkti.
Atrankos į aukštąsias mokyklas dokumentuose įrašė Muzikos ir teatro akademiją, Šiaulių ir Klaipėdos universitetus.
„Stojamąjį egzaminą į Muzikos ir teatro akademiją kaip tikras praspaliauskas pramiegojau. Supainiojau dienas. Ir nenuvažiavau į Vilnių. Tą dieną pjoviau pievą.
Tačiau kitą dieną gražiau apsirengęs nuvažiavau į Šiaulius. Pradariau didžiulės salės duris ir išsigandau. Didžiulė scena. Nemenkas ir komisijos pirmininkas. Pasakė, jog turėsiu pašokti, padainuoti, raiškiai paskaityti kūrinį ir suvaidinti etiudą. Pagalvojau: dėl šokio kaip nors pasikraipysiu, kūrinį paskaitysiu, nes dalyvaudavau raiškiojo skaitymo konkursuose, bet dainuoti viešai niekuomet nedainavau. Tik su draugais kartais „užbliaudavome“, – dabar su humoru Vaidas prisimena stojamojo egzamino jaudulį.
Bet kūrybingas žemaitis nepasimetė. Užtraukė „Lineli, lineli“. Tik dainuodamas apie mergelę supainiojo žodžius: „Su berneliais trali vali, tu buvai labai plati“. Komisija pakraipė galvas. Paklausė: „Tai gal ne plati, o ukvati?“
Tobulinasi Profesinio rengimo centre
Aukštojo mokslo diplomą turintis aktorius Kelmėje darbą derina su mokslu Profesinio rengimo centre. Taip iš karto nušauna du zuikius: įgis pastatų restauratoriaus specialybę, kuri labai pravers buityje, o gal kaip alternatyva ir darbo veikloje, ir gali gyventi Profesinio rengimo centro bendrabutyje.
Nuomotis butą, kad ir Kelmėje, iš 1300 litų aktoriaus algos būtų sudėtinga. Tačiau dėl atlyginimo Vaidas nė kiek nesijaudina: „Man nereikia nei klubų, nei „laižomo“ telefono, nei kitokių cackų. Nusipirkau telefoną už 60 litų – ir užtenka. Juk vis tiek atlieka savo funkciją. O puikuotis daiktais nemėgstu. Keista, kai prieš Kalėdas dirbdamas Seneliu išgirstu, kaip ketverių metukų vaikai jau nori išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių.“
Tik prieš pusmetį nusipirko automobilį. Anksčiau renginių vesti važiuodavo autobusu. Išlipa iš autobuso: vienoje rankoje kostiumas, kitoje – batai. "Atbėgu visas nušilęs, paklausiu, kur persirengti, ir tuoj pat – į sceną.“
Vaidas neturi ir televizoriaus. Į laidas užmeta akį tik grįžęs pas tėvus. Ir neketina pirkti. Pasak jo, ten rodo daug šlamšto.
„Pavyzdžiui, per laidą „TV pagalba“ rodo silpną, kvailą žmogelį. Ar į jį žiūrėdamas gali tobulėti, tapti stipresnis? Žinoma, ne. Tie kaimų latriukai – mūsų visuomenės žaizda. Tai kam ją draskyti?“
Vaidas ir pats užaugo nedideliame Nevarėnų miestelyje, kuriame gyvena tik 600 žmonių, dar yra mokykla, paštas, biblioteka. Jam patinka maži miesteliai, kurie neužkimšti, nepripumpuoti, neprifarširuoti svetimybių. Čia kaimynas su kaimynu dar pasišneka susitikęs, o ne telefonu skambina.
„Gal turėjau priklausyti kitai kartai? – klausia savęs jaunas aktorius. – Ilgiuosi laikų, kai kaimynas pas kaimyną ateidavo pasiskolinti druskos. Kai pasišnekėdavo apie vaikus, žmonas, laukus.
Dabar visi reikalus internetu tvarko. O kaimynas telefonu skambina kitapus tvoros gyvenančiam kaimynui. Atimk dabar iš žmogaus telefoną – jis nežinotų ką daryti.“
Autorės nuotr.
FANTAZIJA: Kelmės mažojo teatro aktorius Vaidas Praspaliauskas dažnai prisimena savo vaikystę, kai iš medžio pasidarydavo žaislus, juos labai vertindavo ir džiaugdavosi. Dabar vaikai apkraunami moderniais žaislais, nepaliekama erdvės fantazijai.
UOSTAS: Telšiškis Vaidas Praspaliauskas Kelmėje surado savo uostą.
Asmeninės nuotr.
AKTORIUS: Vaidas Praspaliauskas sako, jog aktorium taps tik po 20 – 30 metų.
SCENA: Aktorius Vaidas Praspaliauskas sceną vadina stebuklu. Vaidindamas labiausiai vertina nuoširdumą.
PARSONAŽAII: Vaidas Praspaliauskas (centre) vaikams skirtame spektaklyje „Burbognomai“.