Balkanų rojus su kulkų žyme

Balkanų rojus su kulkų žyme

Kroatija, Juodkalnija, Bosnija-Hercegovina prieš du dešimtmečius buvo Jugoslavijos sudėtyje. Patyrusios karą, bet vieningai balsuojančios viena už kitą „Eurovizijos“ konkurse. Šalys, kuriose lietuviai pažįstami dėl krepšinio. Adrijos jūros ir Dinarų kalnų peizažą čia dar keičia kulkų žymės.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Karo aidas

Spalio pradžioje centrinėje Kroatijoje – švelnus, aksominis ruduo.

Nors karas Kroatijoje baigėsi 1995 metais, tebėra žymu, ką šalis patyrė.

Apleisti namai liudija čia gyvenus serbus. Iki skylant Jugoslavijai, kaimynai kroatai ir serbai sėsdavo prie vieno stalo. Karas viską apvertė aukštyn kojom. Gamtos rojus tapo žiaurių kovų zona.

Sugrįžus taikai, serbai į kroatų kaimynystę negrįžo.

Nors miestai atstatyti, šalyje klesti turizmas, kroatai nepamiršta išgyvento pragaro.

Vandens pasaka

Medžiai Plitvicos ežerų nacionaliniame parke mirguliuoja tarsi įvairiaspalviame kilime. Krioklių vanduo pasišokinėdamas neria į smaragdinį vandenį.

Į UNESCO paveldo fondą įtrauktame parke gana ramu – turizmo sezonas jau baigiasi. Piko metu itin lankomame parke tektų skęsti turistų grūstyje.

Mišku apaugusiame Plitvicos slėnyje skaidriu vandeniu tyvuliuoja šešiolika ežerų bei išsibarsčiusių nedidukų vandens lopinėlių, pakopomis sujungtų kriokliais.

Skaidriame vandenyje įmantriausiomis figūromis raitosi medžių šaknys, prie kranto plaukioja jaukios žuvys, o antys mielai pozuoja prieš fotoaparatus.

Kozjak ežeru turistus kelia garlaivis, o į parko pradžią grąžina traukinukas. Lankymasis Plitvicos parke atsieina 15 eurų.

Zadare groja vėjas ir jūra

Vienas iš seniausių Kroatijos miestų Zadaras ir vakare pasitinka 26 laipsnių šiluma. Uoste rikiuojasi laivai, pakrantėje tvirtais liemenimis šakas svarina palmės.

Zadaras karo metu buvo stipriai sugriautas nepetraukiamo bombardavimo.

Nors miestas atstatytas, įžengus pro senuosius miesto vartus, prieš akis iškyla karo liudininkas – pastatas suvarpytu fasadu.

Zadaro puošmena – IX amžiaus Bizantijos architektūros Šv. Donato bažnyčia, išlikę romėnų forumo griuvėsiai, kuriuose guviai žaidžia vaikai. Mieste persipynusi įvairiausių laikų architektūra: šalia romėniškos kolonos kyla stiklinis pastatas.

Zadaras – baltas miestas. Baltos grindinio plytelės veda į baltai išklotą promenadą, kur teliūškuoja Adrija.

Įdėmiai klausantis, jau iš toli galima išgirsti tylią jūros ir vėjo muziką – ją kuria vieninteliai pasaulyje jūros ir vėjo vargonai. Klausytojai pamiršta tarpusavio kalbas ir įsiklauso į gamtos dovanojamą melodiją. Smalsesni prikiša ausį prie grindinyje išgręžtų skylučių, kad išgirstų dar stipresnį vėjo ir vandens duetą.

Lietuvos kampelis

Starigrade-Paklenicoje noksta alyvuogės, figos, granatai, žydi jukos, oleandrai. Bet žemė alsuoja sausra – pastarąjį kartą rimčiau lijo per Velykas, keletas lašų iškrito rugsėjį.

Starigrade-Paklenicoje pasitinka Rima Koič – Lietuvos garbės konsulė Kroatijoje. Antrasis Lietuvos konsulatas Kroatijoje buvo atidarytas šių metų liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną.

Nuo 1989 metų Kroatijoje gyvenanti R. Koič, kilusi iš Kuršėnų, dirba ir lietuvių ir kroatų kalbų vertėja, Lietuvos turizmo agentūrų atstove Kroatijoje. Rimą puikia pažįsta Lietuvos turistai, pamėgę atostogas Kroatijoje.

Draženo Petrovičiaus miestas

Šibenikas – visiškai kroatiškas miestas Adrijos pakrantėje. Miesto senamiestis siauromis, labirintus primenančiomis stačių laiptų gatvelėmis kyla į kalną.

Stačiuose skersgatviuose tinginiauja katės ir šunys. Viršutiniuose senųjų namų aukštuose džiūsta skalbiniai. Aukšti statiniai užstoja saulę ir suteikia pavėsį kepinant vidurdienio saulei.

Kalno viršūnėje – šv. Onos kapinės ir tvirtovės liekanos. Kapinių paminklai rikiuojasi sulig stogais.

1991 metais Šibenikas buvo tapęs fronto linija. Nuo bombardavimo buvo nukentėjęs ir garsiosios Šv. Jokūbo bažnyčios, pastatytos be jokios rišamosios medžiagos, bokštas.

Šibenikas – miestas, kuriame 1979 metais metais karjerą pradėjo 15-metis krepšininkas Draženas Petrovičius (1964–1993). Šis faktas pažymimas tarp svarbiausių miesto istorijos įvykių.

Mieste veikia muziejus, skirtas krepšinio Mocartu vadintam žaidėjui. Paminklas D. Petrovičiui – būsimas krepšininkas paauglys su kamuoliu.

Išgyveno keturiolika okupacijų

Prie Kotoro įlankos, piečiausio Europos fiordo, rikiuojasi senieji Juodkalnijos miestai.

Kotoras, išsidėstęs prie Adrijos jūros, Škurdos upės ir ant Šv. Jono kalno, yra tituluojamas vienu iš gražiausiųjų Adrijos pakrantės miestų. Žalsvas upės vanduo, kalnų juosta, senamiestį juosianti 4,5 kilometro ilgio gynybinė siena, švelnūs mimozų žiedai atrodo tarsi paveikslas.

Kotoro senamiestis, kurio gatvelės neturi pavadinimų, saugo audringą miesto istoriją. Čia yra šeimininkavę 14 okupantų, penkis kartus miestas sugriautas žemės drebėjimų.

Sumokėjus tris eurus, akmens laiptai gynybine siena veda į miesto forto viršūnę.

Uolienos, elegantiški ir tiesūs it stygos kiparisai ir kepinanti saulė lydi iki kalno viršūnės, kurioje plazda Juodkalnijos vėliava.

Greta Kotoro, dirbtinėje Gospa Od Skrpjela saloje, stovi Dievo Motinos bažnyčia. Čia kelis šimtmečius buvo kabinami jūreivių dalią vaizduojantys votai – padėka Dievui.

Vieną iš bažnyčios paveikslų išrinktojo laukusi moteris 25-erius metus siuvinėjo savo plaukais. Balti angelų sparnai liudija, kad siuvinėtoja pražilo.

Būti dviese

Kurortinio Juodkalnijos miesto Budva simbolis – dvi žuvys. legenda pasakoja apie nelaimingą dviejų skirtingų socialinių sluoksnių jaunuolių meilę, pasibaigusią jūroje. Nelaimėliai bangose virto žuvimis. Budva tai – būti dviese.

Budvos, teatrų, festivalių, muzikos ir intelektualų centro, istorija siekia 2500 metus. Miestas ilgą laiką miestas buvo užkariautas venecijiečių. Šiandien Budva „užkariauta“ rusų. Iš kavinių sklinda rusiškos dainos, gatvėse kalbama rusiškai, restoranuose pardavėjai be problemų šneka šia kalba.

Kruizas palei Adrijos pakrantes įsimena žydru jūros vandeniu, raudonąją grota, Šv. Nikolajaus ir Šv. Stepono salomis.

Šv. Stepono sala – ištisinis viešbutis, kuriame saugiai nuo paparacių įsikuria garsiausios pasaulio žvaigždės – Sofi Loren, Madona, Bredas Pitas... Naktis čia kainuoja keletą tūkstančių eurų. Ilgą laiką buvo nežinoma, kas pastaruoju metu įsigijo šią salą. Galiausiai paaiškėjo, kad savininkas – graikų turtuolis.

Karo liudininkas

Kirtus Juodkalnijos ir Bosnijos-Hercegovinos sieną, kelias Podgorica-Sarajevas primena asfaltuotą kaimo keliuką. Vingis už vingio raitosi palei skardį ir uolienas. Vietomis siaurame kelyje vos telpa autobusas.

Pakelės kavinukės padavėjui smalsu, iš kokios šalies esame."Litvanija“, nors ir nemoka užsienio kalbų, jam kelia aiškią asociaciją: vyras imituoja metimą į krepšį.

Sarajevas, šalies sostinė, kurioje gyvena 300 tūkstančių gyventojų, įsikūręs vadinamojo Balkanų katilo epicentre. Katilo, turinčio stipraus parako užtaiso.

Ant vieno iš Miljackos upės tiltų 1914 metais studentas Gavrilas Principas nušovė erchercogą Pranciškų Ferdinandą ir jo sutuoktinę. Po šiuo išpuolio Balkanų katilas sprogo – prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.

1984 metais Sarajevas pasauliui dovanojo šiltas emocijas – čia vyko XIV olimpinės žiemos žaidynės, kuriose biatlonininkas Algimantas Šalna estafetėje (4x7,5 km) pelnė aukso medalį. Ir šiandien miesto suvenyruose šypsosi olimpinių žaidynių simbolis – vilkas Vučko.

1992 metais serbų armijos pradėta Sarajevo apgultis truko beveik ketverius metus. Oro uostas tapo vieninteliu keliu pabėgti iš apgulto miesto. Šiandien Sarajeve veikia muziejus, pavadintas gyvybės tuneliu, kuriuo žmonės gelbėjosi iš karo zonos.

Itin žiaurius miesto mūšius liudija sugriauti namai, išdaužytos pastatų sienos, vietomis užglaistytos tinku.

Šiandien miestas, virš kurio panoramos tiesiasi minaretų bokštai, cerkvių kupolai, sinagogos ir bažnyčios, daugmaž atstatytas.

Sarajevo širdis – Baščaršija, kur pastatai iškilo XV amžiuje. Senoji prekyvietė primena rytiečių turgų bei pasakas apie skraidantį kilimą ar Aladino lempą.

Be atlyginimo

Pastatas, kuriame įsikūrusi Nacionalinė ir universitetinė Bosnijos-Hercegovinos biblioteka, suvarpytas kulkų.

Anksčiau biblioteka veikė miesto širdyje – senojoje rotušėje, kuri per karą buvo sugriauta. Bibliotekininkai, kiek pajėgė, nešė knygas į namus, kad bent kiek išsaugotų sukauptą fondą. Dabar biblioteka turi 4500 registruotų skaitytojų, kasdien čia apsilanko apie 300 žmonių.

Bibliotekos direktoriui Lietuva – pažįstamas kraštas. „Sabonis, „Žalgiris“, Kaunas“, – vardija bibliotekos vadovas.

Šiandienos bibliotekoje – niūrios nuotaikos. Po pusę metų nemokami atlyginimai. Nesulaukiama nė mažiausio dėmesio iš valdžios. Prieš savaitę uždarytas miesto muziejus. Nors sugriautas bibliotekos pastatas atstatytas, bibliotekininkai nebesitiki į jį sugrįžti. „Valdžia jį perims“, – numoja ranka.

Bibliotekos restauratorius dirba veltui. „Turiu darbo septyniems gyvenimams“, – šypsosi ir paaiškina, kad reikalingų priemonių, paramos sulaukia iš įvairiose pasaulio šalyse gyvenančių draugų.

Bibliotekos darbuotojai nebetiki valdžia. „Turime tris prezidentus, ketvirtas – JAV atstovas, ir galybė ministrų“, – skaičiuoja valdžios aparatą.

Sarajevo gatvėse kone ant kiekvieno stulpo ar tvoros kabo agitaciniai plakatai. Miestas gyvena dar vienais artėjančiais rinkimais.

Šiauliai-Balkanai-Šiauliai

Živilės KAVALIAUSKAITĖS nuotr.

ŽYMĖS: Suvarpytas pastatas Kroatijos mieste Zadare.

KANJONAS: Palei Moračos upės kanjoną driekiasi pagrindinė Juodkalnijos automagistralė. Durmitoro nacionaliniam parkui priklausantys kanjonai yra didžiausi Europoje.

UOLA: Kroatijos Plitvicos ežerų nacionalinio parko uola.

KRIOKLYS: Plitvicos ežerų nacionalinio parko (Kroatija) puošmena – įvairiausio dydžio ir sraunumo kriokliai.

PALIKIMAS: Zadare (Kroatija) vaikai žaidžia ant romėnų palikimo.

KAPINĖS: Senosios Šibeniko (Kroatija) kapinės lygiuojasi su senamiesčio stogais.

KREPŠINIS: Krepšininko Draženo Petrovičiaus mieste Šibenike krepšinio lentas galima pamatyti netikėčiausiose vietose.

DEBESYS: Ant Šv. Jono kalno Kotore, Juodkalnijoje nusileido debesies kepurė.

SALA: Šv. Stepono salos (Juodkalnija) viešbučius pamėgo ryškiausios pasaulio žvaigždės.

Vitos GRIGUTYTĖS nuotr.

VAIZDAS: Pro Budvos senamiesčio vartus atsiveria Adrijos jūros paplūdimys.

KELIAS: Keliaujant nuo Juodkalnijos– Bosnijos-Hercegovinos pasienio link Sarajevo, tenka įveikti ir tokius „tiltus“.

ATSTATYMAS: Buvusi Sarajevo miesto rotušė, kurioje veikė Nacionalinė ir universitetinė Bosnijos-Hercegovinos biblioteka, per karą buvo visiškai subombarduota. Pastatas atstatytas, bet bibliotekininkai į jį grįžti nebesitiki.

MALDININKAI: Prieš įeidami į mečetę Sarajeve, maldininkai nusiauna batus.

Romos BARISTAITĖS nuotr.

PIETŪS: Tiltas, įvažiavus į Pietų Kroatiją. Išnirus iš tunelio, pasikeičia ir gamtovaizdis, ir temperatūra.

BAŽNYČIA: Dievo Motinos bažnyčia stovi dirbtinėje Gospa Od Skrpjela saloje (Juodkalnija).

ŽIEDAI: Mimozų medžių žiedai.

SIENA: Kotoro (Juodkalnija) miesto gynybinė siena siekia 4,5 kilometro. Pakeliui į viršūnę pastatytos koplyčios, bažnyčia.

TILTAS: Betoninis arkinis tiltas per Taros kanjoną Juodkalnijoje, Durmitoro nacionaliniame parke. Tilto ilgis – 350 metrų. Kelias driekiasi 150 metrų virš Taros upės. Tikima: jei nuo tilto į upę paleistas akmenukas pliumpteli vandenin, sugalvotas noras išsipildys.

TINKAS: Užtinkuotos per karą išdaužyto fasado skylės Sarajeve.

Kelionės maršrutas – apie 5000 kilometrų per Lenkiją, Čekiją, Austriją, Slovėniją, Kroatiją, Juodkalniją, Bosniją-Hercegoviną, grįžtant per Kroatiją, Vengriją, Slovakiją, Lenkiją.

Šalių valiuta: Bosnijoje-Hercegovinoje – konvertuojama markė (žymima KM, todėl juokais vadinama kilometrais), 1 euras – 1,95 konvertuojamos markės (kursas kintamas). Kroatijoje – kuna. 1 euras – 7,42 kunų (kursas kintamas). Juodkalnijoje – euras.