Bitės Kuic kūrybos vanduo

Bi­tės Kuic kū­ry­bos van­duo

Ant­ra­die­nį Šiau­lių uni­ver­si­te­to Dai­lės ga­le­ri­jo­je ju­bi­lie­ji­nę pa­ro­dą „...ieš­kau at­si­ger­ti van­dens...“ ati­da­rė 60-ąjį gim­ta­die­nį mi­nin­ti šiau­lie­tė dai­li­nin­kė Bi­tė Kuic (Bi­ru­tė Kui­cie­nė).

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Pa­ro­dos ati­da­ry­mas pra­si­dė­jo liau­dies dai­no­mis, jas kar­tu su Šiau­lių kul­tū­ros cent­ro apei­gi­nio folk­lo­ro an­samb­liu „Rė­da“ at­li­ko pa­ro­dos au­to­rė Bi­tė Kuic.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to Dai­lės ga­le­ri­jo­je Bi­tė Kuic pa­ro­dą pri­sta­tė tre­čią kar­tą.

Ne­nus­tygs­tan­tis vie­to­je, spal­vin­gas, ge­rą ener­gi­ją ap­link sklei­džian­tis žmo­gus, pie­šė­ja, ta­py­to­ja, fi­lo­so­fuo­jan­ti kū­ry­ba, o ga­liau­sia dar ir dai­ni­nin­kė – taip Bi­tę Kuic api­bū­di­no ga­le­ri­jos di­rek­to­rius Kor­ne­li­jus Užuo­tas.

„Dau­gia­ly­pis, dau­giap­ras­mis cik­las“, – įver­ti­no pa­ro­dą pri­sta­tęs fi­lo­so­fas Jur­gis Die­liau­tas. Jis pa­si­džiau­gė kar­tu su Bi­te Kuic stu­di­ja­vęs fi­lo­so­fi­ją.

Bi­tės Kuic ta­py­bą J. Die­liau­tas įvar­di­jo te­ra­piš­ka. Au­to­rė spal­vą pa­tei­kia kaip tam tik­ras esen­ci­jas, es­mes. Mėgs­ta ir pa­šmaikš­tau­ti, su­jung­ti ke­lias plot­mes, jung­ti tai, kas at­ro­dy­tų ne­su­jun­gia­ma. Kur­da­ma at­si­re­mia ir į ke­lių šimt­me­čių ta­py­bą, ir šių die­nų ap­li­ka­ci­jas.

Su ju­bi­lie­ju­mi bei pa­ro­dos ati­da­ry­mu Bi­tę Kuic svei­ki­no ir Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­to Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­ja Dai­na Kin­či­nai­tie­nė, ju­bi­lia­tę api­bū­din­da­ma kaip la­bai spal­vin­gą, la­bai šil­tą, įdo­mią, jud­rią, gi­lią as­me­ny­bę.

Bi­tė Kuic sa­kė no­rė­ju­si pa­ro­do­je su­jung­ti mu­zi­ką, poe­zi­ją, dai­lę: tai, kas ar­ti­ma šir­džiai.

„Mes gal­vo­ja­me, kad yra, kaip yra, kad ga­li bū­ti blo­giau, ga­li bū­ti ge­riau. Bet man pa­tin­ka dar vie­nas va­rian­tas, aš jį fi­lo­so­fuo­da­ma ra­dau ir da­bar taip gy­ve­nu: pa­li­ki­me sa­vo erd­vė­je to­kį mo­men­tą – te­gul at­si­tin­ka taip, kaip mes ne­si­ti­ki­me ir ne­ži­no­me. Ir kai tai at­si­tiks, kad bū­tu­me lai­min­gi“, – sa­kė Bi­tė Kuic. Ir ša­lia sa­vęs pa­si­kvie­tė hu­ma­ni­ta­ri­nės stu­di­jos „Plė­vias­par­niai“ na­res pa­skai­ty­ti sa­vo kū­ry­bą ta pa­čia te­ma, kaip ir pa­ro­dos pa­va­di­ni­mas: „...ieš­kau at­si­ger­ti van­dens...“.

Va­sa­rį „Plė­vias­par­niams“ su­kaks 20 me­tų, Bi­tė Kuic kar­tu su kū­ry­bin­gu ko­lek­ty­vu – 17 me­tų.

„Ne­ga­liu be to, kas man rū­pi ir smal­su“, – sa­kė B. Kuic ir vi­siems lin­kė­jo my­lė­ti gy­ve­ni­mą, bend­rau­ti su po­zi­ty­viais žmo­nė­mis, ne­nu­si­min­ti, kai kas nors at­si­tin­ka, nes vis­kas praei­na.

„La­bai gai­la, ir džiaugs­mas praei­na. Toks gy­ve­ni­mas. Kuo mes la­biau prie jo pri­siar­tin­si­me, tuo la­biau bū­si­me ap­do­va­no­ti ge­rais drau­gais“, – sa­kė ju­bi­lia­tė.

Bi­tė Kuic gi­mė Pak­ra­žan­ty­je, Kel­mės ra­jo­ne. 1982 me­tais bai­gė Šiau­lių pe­da­go­gi­nio ins­ti­tu­to Dai­lės fa­kul­te­tą, jai bu­vo su­teik­ta brai­žy­bos, dai­lės ir dar­bų mo­ky­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja.

Ta­py­ti pra­dė­jo 1992 me­tais.

Da­ly­vau­ja ple­ne­ruo­se už­sie­ny­je ir Lie­tu­vo­je.

Su­ren­gė per­so­na­li­nes pa­ro­das Vie­no­je (Aust­ri­ja), Kau­ne, Klai­pė­do­je, Anykš­čiuo­se, Jur­bar­ke, Ši­lu­tė­je, Rus­nė­je, Juodk­ran­tė­je, Prei­lo­je, Pa­lan­go­je ir ki­tuo­se mies­tuo­se. Da­ly­va­vo bend­ro­se pa­ro­do­se Jel­ga­vo­je, Ry­go­je, Vil­niu­je, Kė­dai­niuo­se ir ki­tur.

Bi­tės Kuic pa­ro­da Šiau­lių uni­ver­si­te­to Dai­lės ga­le­ri­jo­je veiks iki lapk­ri­čio 14 die­nos.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Dai­li­nin­kė Bi­tė Kuic Šiau­lių uni­ver­si­te­to Dai­lės ga­le­ri­jo­je pri­sta­tė ju­bi­lie­ji­nę pa­ro­dą „...ieš­kau at­si­ger­ti van­dens...“ Pa­ro­dos ati­da­ry­me au­to­rė dai­na­vo kar­tu su an­samb­liu „Rė­da“.

„Per­ga­lės sko­nis“. 2015.

„Ra­my­bė“. 2016.

„Ger­ti I“. 2014.

„Ro­jaus pra­džia“. 2018.