Naujausios
Choras su karišku prieskoniu
„Per Vilniaus miestą miestelį“, – repeticijoje uždainuoja Šiaulių įgulos choras „Bazūka“. Nuo rudens kariai kartą per savaitę po tarnybos valandų susivienija dainai. Sausio pradžioje debiutavo viešai – Šiaulių universitete surengė pirmąjį koncertą.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Svarbiausia – motyvacija
„Do-re-mi-fa-sol-la-si-do“, – repeticiją pradeda kariai. Šį kartą repetuoja 12 choristų – 8 vyrai ir 4 moterys. Repeticijoje skamba daina „Per Vilniaus miestą miestelį“.
„Antra eilutė, važiuojam! Tik viršutiniai balsai!“ – paliepia dirigentas, choro vadovas Gediminas Ramanauskas.
Nepavykus sudainuoti, dirigentas juokauja: „Sėsk – du. Ne – 10 atsispaudimų.“
Šiaulių įgulos choras repetuoja nuo rudens. G. Ramanauską susirado patys kariai: „Sakė: „Norėtume padainuoti. Visi dainuoja, o mes baubiam“, – pasakoja dirigentas.
Pasak G. Ramanausko, retas atvejis, kai vyrai nori dainuoti. Vyrų choras dabar Lietuvoje – retenybė.
O kokia buvo pirmoji repeticija? Dirigentas šypsosi. Po akimirkos pademonstruoja kone riaumojantį balsą. Tokia buvo pradžia.
„Motyvacija – didelė, tobulėjame per kiekvieną repeticiją. O dar labiau tobulėjame, kai chorą pradėjo lankyti moterys“, – sako dirigentas.
Dainavo viešai
Į repeticijas nuolat ateina 10–12 choristų. Laiką kolektyvas derina prie budėjimų.
Kariai, pasak G. Ramanausko, nori dainuoti tik patriotines dainas. Jų repertuare – partizanų daina „Bolševikai tegul žino“, „Kur lygūs laukai“, dabar repetuoja „Per Vilniaus miestą“. Ateities planuose – „Lietuva brangi“, „Kur giria žaliuoja“. Dirigento mintyse sukasi idėja koncertuoti su kariuomenės orkestru, pasirodyti per televiziją „Chorų karuose“.
Šiaulių įgulos choras jau turėjo viešą krikštą – per Trijų karalių šventę koncertavo Šiaulių universiteto bibliotekoje.
„Bet koks dainavimas be koncerto būtų bevertis, – mano dirigentas. – Praleisti laiką yra vienas dalykas, visai kas kita – pasirodyti.“
G. Ramanauskas šypsosi – prieš publiką tvirti vyrai išskydo: „Atėjo artimieji. Tai buvo tikras egzaminas. Aš maniau, kad bus blogiau. Viskas pasiekiama etapais. Pirmasis tikslas buvo švariai sudainuoti.“
Dirigento teigimu, tik vienas choristas turi muzikinį išsilavinimą. G. Ramanausko tai nebaugina, nes jis nemano, kad žmonės gimsta su meškos numintomis ausimis.
Lygiuot! Ramiai!
Kitą koncertą choras planuoja Kovo 11 dieną, minint Lietuvos nepriklausomybės 25-metį.
„Vienas etapas baigtas – prisiklausymas. Jie turi prie manęs priprasti, aš prie jų“, – sako G. Ramanauskas.
Daugybę chorinės patirties turintis dirigentas šypsosi: šis choras turi savo išskirtinumą.
„Pirmoje repeticijoje kariai susėdo pirmoje eilėje. Sakau, prašome atsistoti. Aš pratęs, kad žmonės lėtai atsistoja. O čia – tik strykt visi viena linija“, – juokiasi G. Ramanauskas.
Paprašyti stovėti, kaip stovi choras, choristai akimirksniu sustojo „lygiuot, ramiai“ poza. Paprašyti stovėti laisviau, perėjo į „laisvai“. Tarsi rikiuotėje.
„Patriotai, – karius neabejodamas įvardija G. Ramanauskas. – Jie mus apgins. Jų meilė Tėvynei tikra. Jais galima pasitikėti.“
G. Ramanauskas ir pats yra tarnavęs kariuomenėje – sovietų raketų dalinyje Kaliningrado srityje. Grojo pučiamųjų orkestre, buvo orkestro vadovas, sukūrė chorą.
Dabar prieš akis – vėl uniformos. „Svarbiausia – žmonės, su kuriais dirbi. Jų motyvacija“, – neabejoja dirigentas.
Užpildė tuštumą
Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vado pareigas atliekantis majoras Linas Idzelis sako kartą pamanęs: „Gal vakare galime padainuoti? Ne vien kovos menus praktikuoti.“
Idėja, majoro teigimu, kilo iš prieškario Lietuvos – paklausius karo dainų.
L. Idzelis prisimena: kai mokėsi Lietuvos karo akademijoje, kuopa turėjo savo dainas. Laikui bėgant, dainos dingo.
„Vakarų kariuomenės turi dainas, skanduotes, mes neturim nieko. Paskutinis dešimtmetis – tuštuma. Tik pavieniai atvejai. Yra Karo akademijos choras „Kariūnas“, bet daliniuose nedainuojama. Dar yra Vilniaus „Aidas“, bet tai – pagyvenę žmonės. Kad dainuotų aktyvūs kariai – nesu girdėjęs.“
Choristus L. Idzelis surinko pasinaudojęs šiuolaikinėmis technologijomis – išsiuntinėjo elektroninius laiškus dalinių vadams.
Chore, pasak L. Idzelio, dainuoja kariai savanoriai, kariai iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės, Oro gynybos bataliono, Karo policijos. Dauguma chore – savanoriai.
L. Idzelis šypsosi: choristų patirtis – nevienoda. Sraigtasparnio pilotas dainavo kariūnų chore, yra žmonių, kurie mokėsi dainuoti privačiai, yra dainavusių chore. „Aš dainuoju užstalės dainas“, – juokiasi majoras.
Šaudyti paprasčiau nei dainuoti
L. Idzelis manė, kad pirmoji repeticija bus prastesnė. Dabar džiaugiasi progresu: „Iš pradžių takto nebuvo. Kiekvienas sau dainavome. Dabar – darnus kolektyvas.“
Chorą kariai pakrikštijo „Bazūka“ – prieštankinio ginklo vardu. Šiam ginklui vardas suteiktas dėl panašumo į instrumentą – bazūką.
„Dainos – patriotinės, tokia mūsų tarnyba, susiformavusi dar prie Aukščiausiosios Tarybos. Mes tęstinumą išlaikome“, – sako majoras.
Pirmame koncerte, neslepia L. Idzelis, baimės buvo: „Būtų nenormalu, jei nebijotume. Juk dainuoti – tai ne pašaudyti. Nušvilpti gali, – juokiasi. – Kaip pirmam kartui – geriau, nei tikėjomės. Galėjome penkiose vietose suklysti, o suklydome tik dviejose.“
L. Idzelis jau sulaukė skambučio iš karininko, mokančio groti būgnais – norėtų įsijungti į kolektyvą.
„Kaip Vaižgantas sakė, reikia ieškoti perliukų“, – šia taisykle vadovaujasi L. Idzelis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
REPETICIJA: Šiaulių įgulos choras „Bazūka“ repetuoja kiekvieną savaitę.
PADĖKA: Gilzę su dedikacija nuo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės dirigentui Gediminui Ramanauskui kariai padovanojo po pirmojo koncerto.
VADAS: Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vado pareigas atliekantis majoras Linas Idzelis džiaugiasi, kad choras tapo darniu kolektyvu.
REPETICIJA: Per repeticiją choras mokėsi dainuoti „Per Vilniaus miestą“.
STOVĖSENA: Dirigentas Gediminas Ramanauskas rodo, kaip įpratę stovėti kariai.