Naujausios
Dėl vienintelio kadro tenka ir slėptis
Dvylikametė Rimantė Stankūnaitė iš Linkaičių (Joniškio rajonas) tapo viena iš šalies vaikų fotografijų konkurso „Paukščiai grįžta namo“ nugalėtojų. Mergaitė ilgas valandas kartu su tėčiu Rimantu Stankūnu praleidžia gamtoje, kad įamžintų gamtos pasaulio akimirkas. Dabartinė jos aistra – paukščiai.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Pateko tarp nugalėtojų
Respublikiniam konkursui Rimantė Stankūnaitė išsiuntė užlietose Linkaičių kaimo pievose prieš akis netikėtai išdygusią pempę. Nuotraukoje išryškėja spalvingas paukštelio plunksnų kostiumas, styrantis kuodelis, raudonos kojytės ir atspindys vandenyje. Vaizdelį mergaitė pavadino „Mylima pelke – grįžau“.
Joniškio rajono miškų urėdijoje atrinkta Rimantės fotografija iškeliavo į respublikinį turą. Finaliniame ture ji pateko tarp dešimties nugalėtojų.
Iš apdovanojimų šventės Vilniuje R. Stankūnaitė parsivežė dovanotą fotoaparatą. Jis – jau trečias šeštokės gyvenime.
Pirmąjį Kalėdų Senelis jai atnešė kai buvo septynerių metų.
Pradėjo nuo bendraklasių fotografavimo
Iš pradžių mergaitė fotografavo bendraklases, įvairius renginius mokykloje. Su filmavimo kamera sukiodavosi vykstant šeimos suėjimams.
„Ta kamera sunki, bet nepadėdavo į šoną“, – mena mama Rūta Stankūnienė.
Vėliau moksleivė pradėjo į šį užsiėmimą žiūrėti rimčiau. Iš pradžių kieme tykodavo atskrendančių paukščių, išbėgdavo fotografuoti pamačiusi ryškiaspalvį saulėlydį, šerkšno pasaką. Paskui jau į miškelius, tvenkinius nuvedė tyrinėjimai.
Gamtoje susikaupia
Ištverti, kai tirpsta kojos ir rankos, nėra paprasta. Pirmus kartus iš kiemo mergaitė parbėgdavo po dešimties minučių. Paskui laukimo laikas ilgėjo. Pusvalandis, valanda.
Dėl laimingojo pempės kadro Rimantei teko ilgokai pasėdėti slėptuvėje.
Mama pedagogė R. Stankūnienė dabar stebisi, kad judri, gyvybinga dukra išvykusi į gamtą su fotoaparatu nuščiūva, nutyla, tampa ne pagrindine veikėja, bet stebėtoja.
Namuose ji kitokia, negali nustygti vietoje. Mergaitė Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokykloje lanko choreografiją, kur išlieja energiją.
O tada – į gamtą. Kiekvieną savaitgalį. Kartu su tėčiu sodininku, gamtos mylėtoju ir fotografu Rimantu Stankūnu dvylikametė tinkamo momento laukia pasislėpusi po kamufliažine, o žiemą, kai prisninga, balto audeklo palapine. Bet koks neatsargus judesys, triukšmas gali nubaidyti sparnuotį.
Paukštelius fotografai vilioja maistu.
Lydi optimizmas
Rimantė paukščių laukia ne tik sausumoje, bet ir vandenyje. Kai paūgėjo, jai atiteko garbinga pareiga fotografuoti sparnuočius tėčiui irkluojant valtį.
„Man svarbiausia, kad vaikas nesušaltų. Kas kartą išgyvenu, raginu storiau apsirengti. Paskui grįžusi Rimantė skundžiasi, kad sukaito, nes ankštoje slėptuvėje sušyla nuo prikvėpuoto oro“, – pasakoja mama.
Būna, kad iš vaizdų „medžioklės“ mergaitė grįžta be laimikio. Fotoaparato mygtukas buvo nuspaustas ne vieną ir ne dešimt kartų, tačiau nespėta – paukštis purptelėjo, ir kadre liko tik jo sparno mostas arba tik aplinka.
Rimantės STANKŪNAITĖS asmeninės nuotr.
NUGALĖTOJA: Rimantė Stankūnaitė – parodoje prie savo fotografijos – į pelkę parskridusios pempės.
IEŠKOJIMAS: Genys ieško maisto.
SVILIKAS: Svilikas, rodos, žvelgia tiesiai į objektyvą.
BUKUTIS: Trumpam pritūpęs bukutis taip pat papuolė į kadrą.