Didžiausias fotoaparatas vėl atvežtas į Šiaulius

Eks­kur­si­ja į fo­toa­pa­ra­tą

Di­džiau­sią fo­toa­pa­ra­tą penk­ta­die­nį į Šiau­lius at­ga­be­no jo kū­rė­jas Gin­tas Ka­vo­liū­nas, Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos Fo­tog­ra­fi­jos ir me­di­jos me­no la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­jas. Fo­to­me­ni­nin­kas taip pat da­ly­va­vo tris die­nas Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­ju­je vy­ku­sia­me Tarp­tau­ti­nia­me se­nų­jų fo­tog­ra­fi­jos tech­no­lo­gi­jų sim­po­ziu­me.

G. Ka­vo­liū­nas "Šiau­lių kraš­tui" pa­sa­ko­jo, kad tuo­met, kai jau ge­rai bu­vo per­pra­tęs fo­toa­pa­ra­to vei­ki­mo prin­ci­pus, di­džiau­sią fo­toa­pa­ra­tą uoš­vio pa­do­va­no­to­je prie­ka­bo­je su­konst­ra­vo per vie­ną va­ka­rą kar­tu su stu­den­tu pra­kti­kan­tu.

O štai su­si­pras­ti, kaip vei­kia fo­toa­pa­ra­tas ir ap­skri­tai fo­tog­ra­fi­jo­je, už­tru­ko kiek dau­giau lai­ko.

"Pra­dė­jau fo­tog­ra­fuo­ti juos­ti­niu fo­toa­pa­ra­tu paaug­lys­tė­je, gal še­šio­li­kos me­tų. Ne­šie­si fo­toa­pa­ra­tą, tai šen, tai ten pykš po­kšt ir jau­tie­si to­kiu tur­bo­fo­tog­ra­fu. O 2000 me­tais įsto­jau į Vil­niaus tech­no­lo­gi­jų mo­kyk­lą, į fo­tog­ra­fi­jos tech­no­lo­gi­jų spe­cia­ly­bę. Žings­nis po žings­nio su­pra­tau, kad vi­sas tas su­dė­tin­gas me­cha­niz­mas ne toks ir su­dė­tin­gas. Kai pai­mi fo­toa­pa­ra­tą, kad ir "Ze­nit", ten daug vi­so­kių de­ta­lių, varž­te­lių, bet vi­sa es­mė bet ku­rio fo­toa­pa­ra­to yra "ca­me­ra obs­cu­ra", tai yra tam­sus kam­ba­rys, ku­ris tu­ri vie­ną vie­nin­te­lę sky­lu­tę, pro ku­rią pa­ten­ka švie­sa", – sa­ko di­džiau­sio fo­toa­pa­ra­to kū­rė­jas.

Prieš sep­ty­ne­rius me­tus su­konst­ra­vęs dė­žę, vie­toj pa­pras­tos sky­lu­tės G. Ka­vo­liū­nas pa­nau­do­jo lę­šį. Vi­du­je su­mon­tuo­tas fo­ku­sa­vi­mo me­cha­niz­mas – ant ra­tu­kų slan­kio­jan­tis ek­ra­nas. Kuo ar­čiau ob­jek­ty­vo priei­na žmo­gus, tuo to­liau rei­kia nu­stum­ti ek­ra­ną, jei­gu sto­vi to­liau nuo ob­jek­ty­vo, ek­ra­ną rei­kia priar­tin­ti.

Gin­tas pa­kvie­čia ne­si­dro­vė­ti ir lip­ti į fo­toa­pa­ra­tą. Užt­rau­kia­ma juo­da užuo­lai­da ir ek­ra­ne iš­ryš­kė­ja spal­vo­tas vaiz­das, tik ap­vers­tas aukš­tyn ko­jo­mis. Fo­to­me­ni­nin­kas stum­do ek­ra­ną ar­čiau ir to­liau ro­dy­da­mas kaip iš­ryš­kė­ja vie­nos ar ki­tos de­ta­lės.

"Taip su­fo­ku­suo­ji vaiz­dą, dar yra diaf­rag­mos žie­das, ga­li ati­da­ry­ti ar už­da­ry­ti, pa­re­gu­liuo­ji švie­sos kie­kį, kartu ryš­ku­mo zo­ną ir ta­da ga­li­ma fo­tog­ra­fuo­ti", – aiš­ki­na kū­rė­jas.

Pak­laus­tas, kiek fo­tog­ra­fi­jų jau pa­da­rė šiuo fo­toa­pa­ra­tu, Gin­tas min­ty­se skai­čiuo­ja.

"Ka­dan­gi šis daik­tas da­ro tik la­bai di­de­les nuo­trau­kas, tai gal dvi­de­šimt ir bus, o gal dar ir ne", – svars­to fo­to­me­ni­nin­kas.

Fo­tog­ra­fuo­ja G. Ka­vo­liū­nas sa­vo di­džiuo­ju fo­toa­pa­ra­tu ir ju­dan­čius ir ne­ju­dan­čius ob­jek­tus – gam­tos vaiz­dus, žmo­nes. Yra pa­da­ręs gru­pi­nes vil­nie­čių, šiau­lie­čių, tau­ra­giš­kių nuo­trau­kas.

Kei­tė­si tik ob­jek­ty­vai

Per sep­ty­ne­rius me­tus pa­ti fo­toa­pa­ra­to dė­žė be­veik ne­pa­si­kei­tė, o štai ob­jek­ty­vas "au­go".

"Iš pra­džių bu­vau nu­si­pir­kęs ma­žu­tį ob­jek­ty­vą, gal pu­sės lit­ro stik­lai­nio dy­džio, ir tu­rin­tį 520 mi­li­met­rų ob­jek­ty­vo ži­di­nio nuo­to­lį. Su juo ga­lė­jau pa­da­ry­ti 50x60 cen­ti­met­rų dy­džio nuo­trau­ką ir esu pa­da­ręs se­ri­ją dar­bų "Pie­vų po­rtre­tai", – pa­sa­ko­ja G. Ka­vo­liū­nas.

Vė­liau Klai­pė­do­je, vie­no­se kū­ry­bi­nė­se dirb­tu­vė­se, vil­nie­tis fo­tog­ra­fų pa­si­tei­ra­vo, gal kas tu­ri di­des­nį ob­jek­ty­vą. At­si­ra­do vie­nas vy­riš­kis, ku­ris su­ti­ko sa­vo 800 mm ob­jek­ty­vą iš­mai­ny­ti į ma­žes­nį.

"Kai at­si­ra­do ob­jek­ty­vas, ku­ris man den­gia per vi­są įma­no­mą dė­žės dy­dį ir ko­kį aš tu­rė­jau po­pie­rių, ta­da su­gal­vo­jau fo­tog­ra­fuo­ti žmo­nes. Kaip tik mus 2014 me­tais pa­kvie­tė į "Sos­ti­nės die­nas" ir aš pa­siū­liau pa­da­ry­ti po­rą Lie­tu­vos re­kor­dų", – pa­sa­ko­ja kū­rė­jas.

Taip Lie­tu­vos re­kor­dų kny­go­je tais me­tais at­si­ra­do įra­šas apie di­žiau­sią ša­ly­je fo­toa­pa­ra­tą ir di­džiau­sią (131x106,6 cm) juo pa­da­ry­tą gru­pi­nę vil­nie­čių mo­men­ti­nę nuo­trau­ką.

Be­je, šiuo ob­jek­ty­vu pa­da­ry­ta ir gru­pi­nė šiau­lie­čių nuo­trau­ka 2016 me­tų ru­de­nį "Ty­rė­jų nak­ties" me­tu. Jos dy­dis – 100x70 cen­ti­met­rų.

Pa­sie­kęs net du re­kor­dus G. Ka­vo­liū­nas ne­nu­ri­mo ir pra­dė­jo ieš­ko­ti dar di­des­nio ob­jek­ty­vo. Per­nai vie­no­je pa­ro­do­je prie fo­to­me­ni­nin­ko priė­jo žmo­gus, įstei­gęs fo­tog­ra­met­ri­jos la­bo­ra­to­ri­ją, ir pa­siū­lė di­de­lį, 900 mm, ob­jek­ty­vą, o mai­nais pa­pra­šė tik fo­to­se­si­jos.

"Ši­tas ob­jek­ty­vas la­bai daug švie­sos pra­lei­džian­tis ir sve­ria... tik 7,5 ki­log­ra­mo. Da­bar ma­no dė­žu­tei jo jau so­čiai už­ten­ka. Pa­sis­ten­gus jau ga­li­ma fo­tog­ra­fuo­ti 150 mm il­gio nuo­trau­ką. Bet da­bar jau min­tys links­ta link au­to­bu­siu­ko, nes la­bo­ra­to­ri­jai ne­be­la­bai už­ten­ka vie­tos. Ob­jek­ty­vas tiek iš­si­plė­tė, kad ne­bė­ra kur vo­ne­lės pa­dė­ti", – šyp­so­si Gin­tas.

Mat fo­toa­pa­ra­to dė­žė­je ga­li­ma ne tik pa­da­ry­ti nuo­trau­ką, bet ir ją iš­ryš­kin­ti. Tai – kartu ir la­bo­ra­to­ri­ja.

G. Ka­vo­liū­nas ro­do lai­kik­lius, kur tvir­ti­na­si trys pail­gos vo­ne­lės.

"Tam­so­je tu­riu įmerk­ti į du tir­pa­lus ir į van­de­nį, ta­da jau ga­liu iš­si­neš­ti į švie­są. Šiam pro­ce­sui iš vi­so rei­ka­lin­gi ke­tu­ri tir­pa­lai: ryš­ka­las, ba­la­las, skaid­ra­las ir to­ne­ris. Pas­ta­ra­sis dar ir už­fik­suo­ja, bet nuo­trau­ka išei­na rus­vo at­spal­vio", – pa­sa­ko­ja fo­to­me­ni­nin­kas.

Ko­dėl se­no­se nuo­trau­ko­se ma­žai be­si­šyp­san­čių?

Fo­tog­ra­fa­vi­mas šiuo neįp­ras­tu fo­toa­pa­ra­tu iš­skir­ti­nis dar ir tuo, jog po­zuo­to­jams ten­ka su­sting­ti ir ne­ju­dė­ti nuo ke­lių se­kun­džių iki ke­lių mi­nu­čių. Truk­mė pri­klau­so nuo švie­sos.

"Jei­gu fo­tog­ra­fuo­ji va­sa­rą, vi­du­ry die­nos, eks­po­zi­ci­ja bū­na 10–20 se­kun­džių. Tiek lai­ko žmo­nėms rei­kia ne­su­ju­dė­ti. Kai fo­tog­ra­fa­vau Šiau­liuo­se, bu­vo ru­duo, va­ka­ras ir dar ap­si­niau­kę, tai žmo­nėms te­ko iš­sto­vė­ti ra­miai mi­nu­tę. Ten jau aiš­kiai ma­tė­si, ku­rie ra­mūs, su­si­kau­pę, o ku­rie iš­si­blaš­kę, ne­nus­tygs­tan­tys vie­to­je", – sa­ko fo­to­me­ni­nin­kas.

G. Ka­vo­liū­nas pa­sa­ko­ja, kad 19 am­žiu­je žmo­nėms prie­šais fo­toa­pa­ra­tą tek­da­vo ne­su­ju­dė­jus iš­sė­dė­ti kur kas il­giau, kar­tais net ir pu­sę va­lan­dos. Tam bu­vo su­konst­ruo­tos net spe­cia­lios kė­dės su at­ra­ma, pri­lai­kan­čia gal­vą.

"Dėl to se­no­se nuo­trau­ko­se ne­pa­ma­ty­si­te be­si­šyp­san­čių vei­dų. Pa­ban­dyk iš­si­šyp­so­ti pus­va­lan­dį! Kai eks­po­zi­ci­ja su­trum­pė­jo iki ke­lio­li­kos se­kun­džių, be­si­šyp­san­čių dau­giau at­si­ra­do", – sa­ko Gin­tas.

Kai pai­mi fo­toa­pa­ra­tą, ten daug vi­so­kių de­ta­lių, varž­te­lių, bet vi­sa es­mė yra "ca­me­ra obs­cu­ra", tai yra tam­sus kam­ba­rys, ku­ris tu­ri vie­ną vie­nin­te­lę sky­lu­tę, pro ku­rią pa­ten­ka švie­sa.