Eglė Mikulionytė: „Tokie vaidmenys nesimėto“

Eg­lė Mi­ku­lio­ny­tė: „To­kie vaid­me­nys ne­si­mė­to“

Mė­ne­sį Anykš­čių ir Prie­nų ra­jo­nuo­se fil­muo­to nau­jo lie­tu­viš­ko vai­dy­bi­nio fil­mo „Ste­buk­las“ ko­man­da ki­tą sa­vai­tę pra­de­da dirb­ti So­fi­jo­je, kur bus ku­ria­mos na­mų ap­lin­kos sce­nos.

Fil­me fil­ma­vo­si ir Šiau­lių ber­niu­kų cho­ras „Da­gi­lė­lis“.

Su­bur­ta tarp­tau­ti­nė ko­man­da

Fil­mas „Ste­buk­las“ – tai pir­mas bend­ras Lie­tu­vos ("In Script") ir Bul­ga­ri­jos ("Geo­po­ly") ki­no pro­jek­tas, bend­ra­dar­biau­jant su Len­ki­ja ("Or­ka"). Fil­mo pa­ren­gia­miuo­sius ir ga­my­bos dar­bus iš da­li­es fi­nan­sa­vo ME­DIA pro­gra­ma, Lie­tu­vos ir Bul­ga­ri­jos ki­no cent­rai, Eu­ro­pos ki­no rė­mi­mo fon­das „Eu­ri­ma­ges“. Fil­mo prem­je­ra nu­ma­to­ma 2017 me­tais.

Jau­nos lie­tu­vių re­ži­sie­rės ir sce­na­ri­jaus au­to­rės, bu­vu­sios šiau­lie­tės Eg­lės Ver­te­ly­tės fil­mas pa­sa­ko­ja apie Lie­tu­vos kai­mą pir­mai­siais At­kur­tos Lie­tu­vos me­tais.

Re­ži­sie­rė pa­si­rin­ko tra­gi­ko­me­di­jos su ma­giš­ko­jo rea­liz­mo ap­raiš­ko­mis žan­rą, ku­ris, pa­sak jos, ge­riau­siai tin­ka pa­sa­ko­jant pa­pras­tų žmo­nių ne­pap­ras­tas is­to­ri­jas.

„Ste­buk­le“ fil­muo­ja­si bū­rys ži­no­mų Lie­tu­vos ir už­sie­nio ak­to­rių: Eg­lė Mi­ku­lio­ny­tė, len­kų ki­no ir teat­ro le­gen­da Da­nie­lius Olb­rychs­kis, Ame­ri­kos lie­tu­vis, Ho­li­vu­do ak­to­rius Vy­to Ru­gi­nis, And­rius Bia­lob­žes­kis, Ga­bi­ja Ja­ra­mi­nai­tė.

„Ste­buk­las – tai, ko ne­si­ti­ki“

Pag­rin­di­nį kiau­lių fer­mos ve­dė­jos Ire­nos vaid­me­nį at­lie­kan­čiai Eg­lei Mi­ku­lio­ny­tei – pir­ma­sis pa­grin­di­nis vaid­muo ki­ne. Už vaid­me­nis teat­re ak­to­rė yra ap­do­va­no­ta Auk­si­niu sce­nos kry­žiu­mi ir Šv. Kris­to­fo­ro pri­zu.

Fer­mai fil­mo he­ro­jė Ire­na va­do­vau­ja dvi­de­šimt me­tų. Ta­čiau po 1990-ųjų bu­vęs pa­vyz­di­nis kiau­lių ūkis ima nyk­ti, ir gy­ve­ni­mas jos dar­buo­to­jams ap­kars­ta. Kai, ro­dos, vil­ties jau ne­bė­ra, į mies­te­lį at­va­žiuo­ja sim­pa­tiš­kas ame­ri­kie­tis.

„To­kie vaid­me­nys ne­si­mė­to, aš tur­būt esu la­bai lai­min­gas žmo­gus, nes ir teat­re su­lau­kiau pui­kių vaid­me­nų, o čia ki­ne – ne­si­ti­kė­jau. Sa­ko, kad ste­buk­las – tai, ko ne­si­ti­ki – gau­ni, pra­šau – ir ste­buk­las. – sa­kė E. Mi­ku­lio­ny­tė. – Bū­na, kai per­skai­tau sce­na­ri­jų, ma­tau vi­są vi­zi­ją jau to­lyn, o čia man daug kas bu­vo neaiš­ku, bet per tuos me­tus sce­na­ri­jus kris­ta­li­za­vo­si ir vis­kas at­si­sto­jo į vie­tas. Eg­lė kruopš­čiai pa­dir­bė­jo, ji la­bai ge­rai su­pran­ta šią te­mą, nors ir yra žy­miai jau­nes­nė. Nuos­ta­bu, kai jau­nas žmo­gus tu­ri to­kį po­jū­tį ir taip gra­žiai jį iš­reiš­kia sce­na­ri­ju­je. Ji su­kū­rė la­bai stip­rų mo­te­riš­ką per­so­na­žą, kad tu­riu tik dė­ko­ti.“

Fil­mo vy­rai – įsi­min­ti­ni

Ame­ri­kos lie­tu­vis Vy­to Ru­gi­nis at­lie­ka Ber­nar­do – fer­mos gel­bė­to­jo – vaid­me­nį.

„Vy­to – la­bai ko­mu­ni­ka­bi­lus, jaut­rus ir pa­pras­tas. Leng­va su juo bend­rau­ti ir pro­fe­sio­na­liai dirb­ti. Ja­me tie­siog al­suo­ja lais­vė. Jis la­bai lanks­tus ir la­bai ko­le­gia­lus, po tam tik­rų sce­nų jis priei­na ir pa­dė­ko­ja, sa­ko: „Ačiū, Eg­le.“ Ir tai la­bai ža­vu“, – sa­kė ak­to­rė Eg­lė.

Įsi­min­ti­nas su­si­ti­ki­mas ki­no aikš­te­lė­je ir su len­kų ki­no le­gen­da Da­nie­liu­mi Olb­rychs­kiu.

„Jis tik­ras pro­fe­sio­na­las. Vien ko ver­tas jo žvilgs­nis. Vis­gi dar­bas su Da­nie­liu­mi ne­bu­vo la­bai pa­pras­tas. Man tai bu­vo iš­šū­kis dėl kal­bos bar­je­ro – kai pir­mas ir pa­sku­ti­nis jo teks­to žo­džiai lie­tu­viš­kai, o vi­du­rys – len­kiš­kai, kar­tais su­dė­tin­ga su­pras­ti min­tį ir tek­da­vo kar­to­ti sce­ną“, – ver­ti­no ak­to­rė.

Su And­riu­mi Bia­lob­žes­kiu fil­ma­vi­mo aikš­te­lė­je Eg­lė dar ma­žai bend­ra­vo: „Bul­ga­ri­jo­je tu­rė­si­me vi­są sa­vai­tę, dar kau­si­mės – ir lo­vo­je, ir gy­ve­ni­me – la­bai sma­gu!“

E. Mi­ku­lio­ny­tė la­bai ge­rai ver­ti­na ir tarp­tau­ti­nės fil­ma­vi­mo ko­man­dos dar­bą.

„La­biau­siai aikš­te­lė­je ma­ne ža­vi ko­va už kiek­vie­ną mi­nu­tę ir se­kun­dę, kad vis­kas pa­vyk­tų pui­kiai. Taip pat – mū­sų nuo­sta­baus pa­grin­di­nio ope­ra­to­riaus Emi­lio Chris­to­vo aist­ra – ma­tai, kad jis ser­ga tuo, ką da­ro.“

Ste­buk­las ir už fil­mo ri­bų

Fer­mos gel­bė­to­ją Ber­nar­dą fil­mo is­to­ri­ja ve­da prie sa­vo gi­mi­nės šak­nų, ta­čiau ir ak­to­rius Vy­to Ru­gi­nis be­si­fil­muo­damas su­lau­kė ne­ti­kė­to skam­bu­čio.

Iš Že­mai­ti­jos skam­bi­no jo tė­vo bro­lio duk­ra. Su­ra­dęs lais­vą die­ną, ak­to­rius ža­dė­jo ap­lan­ky­ti sa­vo pu­se­se­rę, ti­ki­si su­ži­no­ti kuo dau­giau apie sa­vo tė­vo gy­ve­ni­mą.

„Ne­ti­kė­ta, ne­ži­no­jau, kad Lie­tu­vo­je tu­riu pu­se­se­rę, ste­buk­las, kaip ir fil­me“, – šyp­so­jo­si Vy­to.

„Ave Ma­ria“

Fil­me fil­ma­vo­si ir Šiau­lių ber­niu­kų cho­ras „Da­gi­lė­lis“ (vad. Re­mi­gi­jus Ado­mai­tis).

Ber­niu­kų gru­pė Jiez­no mies­te­lio baž­ny­čio­je at­li­ko len­kų kom­po­zi­to­riaus Krzysz­tof A. Janc­zak spe­cia­liai fil­mui su­kur­tas dvi mi­nia­tū­ras „Avia Ma­ria“.

„Ste­buk­le“ fil­ma­vo­si ir Šiau­lių vai­kų dra­mos stu­di­jos „Kom­pa­ni­ja šau­ni“ na­rys Mo­tie­jus Ta­ma­šaus­kas.

„Šiau­lių kraš­to“ in­f.

Ma­to Ast­raus­ko nuo­tr.

AKTORĖ: Eg­lė Mi­ku­lio­ny­tė, pa­grin­di­nė fil­mo ak­to­rė, sa­ko vai­di­nan­ti la­bai stip­rų mo­ters per­so­na­žą.

VAIDMUO: Eg­lė Mi­ku­lio­ny­tė – kiaulių fermos vedėja Irena.

EPI­ZO­DAS: Vie­nas iš fil­mo epi­zo­dų su Eg­le Mi­ku­lio­ny­te ir Vy­to Ru­gi­niu.

SCENA: „Da­gi­lė­lio“ ber­niu­kai Jiez­no baž­ny­čio­je at­li­ko dvi mi­nia­tiū­ras „Ave Ma­ria“. Cent­re – ku­ni­go vaid­me­nį at­li­kęs len­kų ki­no le­gen­da Da­nie­lius Olb­rychs­kis.

Gied­riaus Ba­ra­naus­ko nuo­tr.

FER­MA: Re­ži­sie­rė Eg­lė Ver­te­ly­tė kiau­lių fer­mo­je, ku­rio­je pra­leis­tos ke­lios fil­ma­vi­mo die­nos.