Naujausios
Esperanto kalba jungia šalis ir kartas
Esperantininkas, Šiaulių miesto garbės pilietis Zenonas Sabalys dalyvavo dviejose esperantininkų susitikimuose – 100-ajame esperantininkų kongrese Prancūzijoje bei Baltijos šalių esperantininkų dienose Estijoje.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Įdomybės ir pakeliui
Z. Sabalys – nuolatinis esperantininkų kongresų dalyvis. Pirmą kartą į pasaulinį kongresą Tamperes mieste (Suomija) nuvyko 1995 metais. Nuo to karto praleido tik kongesus, vykstančius tolimuose kraštuose – Australijoje, Brazilijoje.
Šių metų 100-asis kongresas vyko Šiaurės Prancūzijoje, Lilio mieste. Į Prancūziją Lietuvos ir Latvijos esperantininkai autobusu išvyko kiek anksčiau – pakeliui dar aplankė keletą įdomesnių vietų Lenkijoje ir Vokietijoje.
Sustojo Lichensko Dievo Motinos šventovėje (Licheń Stary), ji gausiai lankoma piligrimų – kaip Šiluva. Tai – viena didžiausių Lenkijos šventovių, garsėjanti Licheno Dievo Motinos paveikslu.
Aplankė Acheną (Vokietija), Karolio Didžiojo miestą. 2013 metais Achene Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei buvo įteiktas tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas. Achene Z. Sabalį žavėjo ne tik istorinis palikimas, bet ir mažoji miesto architektūra.
Jau grįždami namo, sustojo Lenkijoje, Svebodzine, netoli Vokietijos sienos. Čia, gido teigimu, stovi didžiausia pasaulyje Jėzaus Kristaus skulptūra. Akmeninio Jėzaus aukštis – 33 metrai, karūna siekia dar 3 metrus.
Daugėja jaunimo
„Kalbos, menas ir vertybės dialoge tarp kultūrų „– tokia buvo 100-ojo kongreso tema.
Pasak Z. Sabalio, šiemet kongrese dalyvavo maždaug dvidešimčia šalių daugiau, nei įprastai.
Į Lilį rinkosi atstovai iš viso pasaulio: čia buvo ir esperantininkų iš Togo, Indonezijos ar Nepalo. „Mus stipriai supurtė, bet mes nežuvome“, – apie išgyventą žemės drebėjimą sakė nepaliečiai.
Gausi delegacija – per 100 žmonių – atskrido iš Brazilijos. Visuomet gausiai dalyvauja prancūzai, japonai. Aktyvus esperantininkų judėjimas yra ir Vokietijoje: Herzbergo miestas dar vadinamas esperanto miestu, čia veikia L. L. Zamenhofo centras.
Esperantininkų judėjimas ypač stiprus Afrikoje, Azijoje, Pietų Amerikoje: „Afrikos šalys, kaip ir mes, jaučia užkariautojo kalbą, tad, jei gali, nuo prancūzų atsiriboja. Azijos šalys ieško papildomo lango į pasaulį – į Europą. Kinijoje daug kur aukštosiose mokyklose mokoma ir esperanto kalbos.“
Šiaulietį nustebino kongrese gausiai dalyvavęs jaunimas. „Baltijos šalys kiek apsenusios“, – įvertina su šypsena.
Jaunimas, atkreipė dėmesį Z. Sabalys, labai gerai kalba esperantiškai. Vidurinė karta – kiek prasčiau. Z. Sabalys esperantiškai kalba ne blogiau nei rusiškai.
Gausi veikla
Lilyje gyvena apie 200 tūkstančių gyventojų, apskrityje – apie 2 milijonai.
Kongresas vyko didžiuosiuose Lilio rūmuose – gigantiškame stikliniame komplekse.
Tradicinėje mugėje buvo galima aplankyti apie 120 stendų, juose prisistatė kongrese dalyvavusios šalys, įvairios organizacijos – nuo mokytojų iki kačių mylėtojų. Z. Sabalys pastariesiems pasiūlė aplankyti Katinų muziejų Šiauliuose.
Mugėje Z. Sabalys susitiko Probal Dasguptą, buvusį pasaulinės esperantininkų sąjungos prezidentą, mokslų daktarą iš Kolkatos. Sovietmečiu jis susirašinėjo su keliautoju, mokslininku Antanu Poška.
Konferencijoje indas skaitė pranešimą apie A. Pošką. Su Probal Dasgupta susirašinėjantis Z. Sabalys gavo sutikimą išsiversti ir publikuoti indo straipsnį Lietuvos spaudoje.
Renginių kongreso programoje – gausybė. Vyko koncertai, šokių pamokos, trumpi prancūzų kalbos kursai. Įspūdį paliko Andrejaus Korobeinikovo, pasaulinio garso pianisto, koncertas. 2013 metais jis yra koncertavęs su Gintaro Rinkevičiaus orkestru Vilniuje.
„1,5 tūkstančio žiūrovų salėje muzikai nereikėjo mikrofono. Prie mikrofono, stovėjusio maždaug už 10 metrų nuo instrumento, pianistas prieidavo tik pakalbėti esperantiškai“, – sako Z. Sabalys.
Atidengė paminklą
Pirmasis pasaulinis esperantininkų kongresas 1905 metais vyko netoli nuo Lilio – Bulonėje prie jūros. Pirmajame kongrese dalyvavo apie 700 žmonių.
Bulonės mieste gyvena apie 50 tūkstančių žmonių. Miestas buvo stipriai sugriautas per abu karus, bet atstatytas.
Esperantininkai pirmiausiai vyko į Bulonės teatrą, kuriame ir buvo surengtas pirmasis kongresas. Miesto meras Frederic Cuvillier sveikinimą sakė iš ložės – buvo atkartotas pirmojo kongreso scenarijus.
Pakartoti ir esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Zamenhofo pranešimai, kalbėjo jo anūkas Liudvikas Zaleskis-Zamenhofas, gyvanantis Prancūzijoje.
„Kokia teatro dvasia!“ – senuoju teatru susižavėjo Z. Sabalys.
Iš teatro esperantininkų eisena su vėliavomis, plakatais patraukė į geležinkelių stotį. Čia atidengtas paminklas L. Zamenhofui. Paminklas, įvertina Z. Sabalys, – estetiškas, simpatiškas, elegantiškas.
1905 metais į Bolonę atvykusį L. Zamenhofą pasitiko minios. Ši stotis veikia iki šiol.
Esperantininkus Bulonėje priėmė miesto meras Frederic Cuvillier. Merijos bokšte visą savaitę plevėsavo esperantininkų vėliava.
Kitąmet Z. Sabalys planuoja kelionę į Slovakiją: Nitros mieste vyks 101-asis pasaulinis kongresas. Slovakija kitąmet pirmininkaus ir Europos Tarybai.
Skatina mokytis
Birželį Z. Sabalys važiavo į Taline vykusias Baltijos šalių esperantininkų dienas. Jose Z. Sabalys dalyvauja nuo 1959 metų, yra vienas iš renginio organizatorių.
„Šios dienos gimė iš studentiško šurmulio nekalbėti rusiškai“, – šypsosi.
Į Estiją suvažiavo maždaug 15 šalių atstovai, per 620 dalyvių: „Estijoje dalyvių būna mažiausiai. Kitąmet renginys vyks Lietuvoje, Birštone, manau, bus per 200 dalyvių.“
Esperanto kalbos Z. Sabalys skatina mokytis ir šiauliečius. Rugsėjo 28 dieną Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Lieporių filiale prasidės nemokami esperanto kalbos kursai. Planuojama, kad užsiėmimai vyks kartą per savaitę. Kursus Z. Sabalys šioje bibliotekoje vedė ir pernai.
Asmeninės nuotr.
BENDRAMINČIAI: Šiaulietis esperantininkas Zenonas Sabalys (kairėje) su kolegomis Lilio mieste.
MIESTAS: Lilio senamiestis.
EISENA: Esperantininkų eisena Bulonės prie jūros mieste.
VIETA: Didieji Lilio rūmai, jose vyko 100-asis pasaulio esperantininkų kongresas.
PAŠTAS: Kongreso metu veikė paštas. Dalyvių labai daug, nelengva susisiekti, tal vieni kitiems rašė ir stenduose klijavo raštelius.
PROGA: Specialiai kongresui prancūzai pagamino alaus.
Halinos GORECKOS nuotr.
ESPERANTININKAS: Zenonas Sabalys Bulonėje prie jūros, kur 1905 metais vyko pirmasis esperantininkų kongresas.
PAGERBIMAS: Paminklas esperanto kalbos kūrėjui Liudvikui Zamenhofui Bulonėje prie jūros.