Naujausios
Fotografija tapo pragyvenimo šaltiniu Anglijoje
Prieš 14 metų iš Žagarės kilęs Vaidotas Gerikas susikrovė nedidelį lagaminą ir išvyko vasarai į Angliją skinti braškių. Jaunas vaikinas, susižavėjęs svečioje šalyje patirta vidine laisve, ilgai uogų lysvėse nevargo – įsijungė į labdaringą veiklą, muzikinį vietos gyvenimą, kur pasinaudojo per chorvedybos studijas įgytomis žiniomis. Dar po kelerių metų lietuvis prisiminė užleistą pomėgį – fotografiją, kuri jam atvėrė kelią į Anglijos žurnalus.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Braškių laukų nepakako
Į Angliją Vaidotas Gerikas išvažiavo 2001 metais, baigęs muzikos pedagogikos studijas Rokiškio kultūros mokykloje, vėliau – chorvedybą Klaipėdos universitete.
Braškių laukuose tikėjosi užsidirbti pinigų ir grįžęs imtis naujų gyvenimo planų.
Tačiau nenuoramai uogų skynimo nepakako. Jaunuolis įsijungė į vietos labdaringą veiklą, skirtą Limos (Peru) lūšnynų vaikams paremti. Vaidotas grodavo akordeonu koncertuose, padėdamas rinkti aukas. Teko jam dalyvauti ir priėmime Peru ambasadoje Londone, bendrauti su pabėgėliais iš Čilės, pasprukusiais nuo Pinočeto režimo.
„Atvira Anglijos visuomenė, laisva atmosfera sužavėjo. Lietuvoje tuo metu jautėsi stagnacija, daug korupcijos. Nusprendžiau svetur pasilikti,“ – atvirauja 37-erių Vaidotas.
Vienos veiklos buvo mažai
Gebėjimas muzikuoti, valdyti pianiną ir akordeoną jam atvėrė privačių namų duris. Iš Žagarės kilęs jaunas vyras netrukus pradėjo mokyti groti anglų vaikus, įsijungė į Gilfordo miesto chorą.
Norėdamas patobulinti anglų kalbos žinias, jis trejus metus lankė kalbos kursus vietos koledže.
Tuo pačiu metu viename ūkyje dirbo produkcijos vadybininku, organizavo daržovių pardavimą turguje, kavinėje.
„Man vieno dalyko neužtenka, nemėgstu monotonijos“, – prisipažįsta V. Gerikas, dirbęs ir su negalią turinčiais vaikais. Turėdamas pedagogo kvalifikaciją, įgytą Lietuvoje, jis galėjo pretenduoti į kitiems nepasiekiamą vietą.
Pažintis atvėrė kelią į žurnalo puslapius
Tuo pačiu metu jaunas vyras grįžo prie kelerius metus užleistos veiklos – fotografavimo.
Labdaros organizacijoje, kuri rūpinosi pagalba tolimų šalių vaikams, Vaidotas susipažino su žurnalo apie automobilius „Japanese Performance Magazine“ vienu iš redaktorių. Pamatęs lietuvio nuotraukas, jis pasiūlė rengti fotoreportažą iš automobilių parodos. Pateiktos fotografijos buvo geriausia rekomendacija, jokių diplomų, kvalifikaciją įrodančių dokumentų nebereikėjo.
V. Gerikas netrukus pradėjo gauti daugiau užsakymų ir iš kito žurnalo „Trike“, ėmė dirbti laisvai samdomu fotografu. Nors vadybininko darbo kurį laiką nemetė.
Vyras pasakoja, kad metas iki 2009-ųjų krizės atrodė pasakiškas. Anglai tiesiog „taškėsi“ pinigais. Japoniškus automobilius pristatantis žurnalas turėjo tokį biudžetą, kad galėjo samdomam fotografui ir žurnalistui sumokėti ne tik už darbą, kurą, bet ir už reklamą gautos lėšos leisdavo užsakyti viešbučius darbuotojams, išnuomoti lenktynių trasas automobiliams išbandyti.
„Firma duoda geriausius, naujus automobilius, kuriuos nori reklamuoti. Mes su žurnalistu užsisakome lenktynių trasą, važinėjamės, kiek norime, kad ir visą dieną. Fotosesija užtrunka gal valandą ar dvi, visas likęs laikas skirtas pramogai“, – pasakoja Vaidotas Gerikas.
Vis dėlto sulig užklupusia krize rojus baigėsi. Reklamos kiekis žurnaluose krito perpus.
Fotografuoja ir vestuves
Tačiau prasidėjo privatūs užsakymai fotografuoti vestuves.
Tenykštės vestuvės, žagariečio teigimu, nuo mūsiškų skiriasi trukme. Lietuviai įpratę švęsti tris dienas, anglai, dėl didžiulio gyvenimo tempo, užimtumo, trims dienoms laiko neturi.
Jaunasis ir jaunoji ceremonijai pasiruošia atskirai, tada susitinka metrikacijos skyriuje ar bažnyčioje.
Pobūvių vietos įvairios: dvarai, sodai, mėgstami golfo klubai. Porą trejetą valandų bendraujama stovint, vaikštant ir užkandžiaujant, vėliau sėdama prie bendro stalo. Pabrolio, kuriuo Vaidotui sykį teko būti, vaidmuo nemenkas, jam būtina iš anksto ruoštis, nes reikia daug kalbėti, nepamirštant pajuokauti. O anglų humoras lietuviams dar nelabai „įkandamas“.
Pirmas šokis priklauso jauniesiems, vėliau įsijungia kiti. Dabar Anglijoje, bent jau Godalminge, kur lietuvis su šeima gyvena, ir apylinkėse, vestuvėse populiarios 80-ųjų diskotekos.
Ruošiantis fotografuoti vestuves reikia suderinti daug detalių. Ne tik, ko pageidauja jaunieji, bet išsiaiškinti, ar bažnyčioje galima fotografuoti, ar tinkamas apšvietimas, pro kur galima vaikščioti.
Pasitaiko kuriozinių situacijų. Kartą veidrodis užstrigo tarp fotoaparato ir objektyvo. Kitą sykį jau sustojus 150 žmonių užsikirto fotoaparatas.
„Jau galiu gyventi iš fotografijos, dabar gavau užsakymą iš „Trike“ žurnalo fotografuoti triračius. Bet tradiciškai dar padedu organizuoti vietinių ūkininkų turgelius", – „Šiaulių kraštui“ sakė kraštietis.
Pristatė senolių fotografijų parodą
Neseniai apsilankęs gimtajame krašte Žagarės „Fringe“ festivalyje Vaidotas Gerikas pristatė savo fotografijų parodą.
Prieš trejus metus jis nusprendė įamžinti Žagarės senolius. Jų aplinkoje, namuose, prie pačių rankomis sodintų medžių, daugybę metų zulinto pietų stalo, ant kurio padėtas darže nuskintas sodriai žalias agurkas ar išrautos, švariai nuplautos svogūnų roputės. Greta darbo stalo, apskleisto popieriais, ant lovos, prie krosnies su nušveistais puodais, prie seno namo. Ženklai ir daiktai, kurie įvietina, kuria neatskiriamumo pojūtį.
Pradėdamas šį darbą Vaidotas labai džiaugėsi sumanymu ir nė nenumatė, kad prasidės ilga dvasinė kelionė, nes kiekvienas fotografuotas žmogus turėjo savo gyvenimo istoriją, nepaprastą patirtį, kuriomis norėjo dalytis.
Sesuo Irena buvo ta pagalbininkė, kuri laikydavo stovą ir kalbindavo žmones, kad jie įsileistų į savo pasaulį, atsiskleistų, prieš fotoaparatą jaustųsi patogiai.
„Jei noriu arbatos, paspaudžiu virdulio rankenėlę, noriu daugiau šilumos – pareguliuoju termostatą, pagalvoju apie kitą šalį – galiu laisvai išvažiuoti automobiliu ar nuskristi lėktuvu, užsisakęs bilietus internetu. Šie žmonės viso to neturėjo. Pragyveno karą, pokarį, praėjo gulagus, sibirus, bet vis tiek sugebėjo išlikti žmonėmis, išlaikyti vidinę ramybę, atsispindinčią veiduose. Ne aš kūriau jų portretus, aš tik spustelėjau mygtuką“, – parodos pristatyme šiandienos ir praeities paraleles dėstė fotografijų autorius.
Fotografija susidomėjo vaikystėje
Fotografija domėtis Vaidotas pradėjo dešimties metų. Iš tėčio išmoko ryškinti juosteles, daryti nuotraukas. Po laiptais į antrą aukštą tamsiame ankštame kambarėlyje buvo įrengta jo laboratorija.
Vėliau susibūrė mokinių grupelė, lankiusi fotografijos būrelį pas fizikos mokytoją Janiną Ramanauskaitę.
„Mokykloje aparatūra buvo geresnė nei namuose“, – atskleidžia V. Gerikas.
Techniniais klausimais vaikus mielai konsultuodavo Žagarės fotoateljė fotografas Pranas Rakickas.
Paskui prasidėjo „muilinių“ metas. Juostelių dar buvo, bet nebegalėjai nusipirkti ryškalų, kitų reikalingų medžiagų. Senoji fotoentuziastų banga nugrimzdo į letargo miegą. Tada Vaidotas nė nesvajojo, kad vaikystės aistra svečioje šalyje jam suteiks pragyvenimo šaltinį.
Autorės nuotr.
ROJUS: Vaidotas Gerikas pasakoja, kad iki 2009-ųjų krizės japoniškus automobilius pristatantis žurnalas galėjo samdomam fotografui ir žurnalistui sumokėti ne tik už darbą, kurą, bet ir leisdavo užsakyti viešbučius darbuotojams, išsinuomoti lenktynių trasas automobiliams išbandyti.
MIELIAUSIAS: Vaidotui Gerikui iš Žagarės senolių portretų serijos šis, kuriame – šviesaus atminimo pynėjas Jonas Černauskas, – mieliausias, geriausiai pavykęs.
KELIAS: Vaidotas Gerikas, prieš 14 metų į Angliją išvyko tik keliems mėnesiams skinti braškių, bet laisva atmosfera taip sužavėjo, kad nusprendė likti, ir dabar dirba fotografu.
Vaidoto GERIKO nuotr.
VIRŠELIS: Praėjusiais metais Vaidoto Geriko daryta nuotrauka puikavosi ant žurnalo „Trike“ viršelio.
UŽSAKYMAS: Vaidotas džiaugiasi įvairiais užsakymais: štai, šį įdomų pusiau „vabalą“, pusiau „Harley“ motociklą žurnalui „Trike“ jis fotografavo Jorkšyre (Anglija).
BENDRADARBIAVIMAS: Iš Žagarės kilęs fotografas bendradarbiauja su Anglijoje leidžiamais žurnalais, skirtais automobilių ir motociklų mėgėjams.
IŠBANDYMAS: Prieš kelerius metus daryta naujo automobilio modelio išbandymo fotografija žurnalui „Japanese Performance Magazine“.