
Naujausios
Garuozos šilo mūšis turi pirmą ikonografinę medžiagą
Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje atidaryta paskutiniam žiemgalių Garuozos šilo mūšiui atminti skirta dailininko Artūro Slapšio tapybos bei pašto ženklų paroda. Eksponuojamos fotografijos iš minėto mūšio rekonstrukcijų, kurias nuo 2012 metų Joniškyje inicijavo Žiemių pradas „Simkala“. Iki šiol Garuozos šilo mūšis Lietuvos menininkų nebuvo vaizduotas.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Įamžinti karvedžiai ir mūšių scenos
Kauniečio dailininko Artūro Slapšio istorinėje parodoje eksponuojami Žiemgalių kunigaikščio Skabio, nežinomo žiemgalių karvedžio portretai, Garuozos šilo mūšio, Saulės mūšio scenos ir kiti paveikslai. Portretuose – pagal turimus duomenis ir įsivaizdavimą sukurti karžygiai ir kunigaikščiai – ilgaplaukiai, šviesūs mėlynakiai vyrai, dėvintys viduramžių aprangą.
Paveikslai, išskyrus Garuozos šilo mūšį, kurį menininkas dovanojo Istorijos ir kultūros muziejui, parduodami. Juos įsigijus, pusę sumos A. Slapšys skirs Ukrainos sužeistiems kariams. Tokioje akcijoje jis dalyvauja ne pirmą kartą.
„Turime padėti kaimynams, nes nežinia, kada ir mums gali prireikti pagalbos“, – sakė dailininkas.
Nutapė 57 valdovus
Pasak autoriaus, dar mokykloje jį labiausiai domino dailė ir istorija. Nors pats save laiko savamoksliu menininku, nes specialių studijų nebaigė, JAV mokėsi įgūdžių pas graikų kilmės dailininką.
Amerikoje gyvendamas ėmėsi pirmųjų istorinių darbų, nutapė keletą indėnų portretų, kuriuos išleido pašto ženklų pavidalu. Taip pat į paveikslus perkėlė įsivaizduojamus vikingų portretus, kuriuos įsigijo islandai.
Grįžęs į Lietuvą A. Slapšys susipažino su istoriku Tomu Baranausku, Kauno karininkų ramovės vadovu majoru Donatu Mazurkevičiumi ir įsijungė į patriotinę grupę, skatinančią tautinio tapatumo puoselėjimą. Taip pamažu gimė idėja sukurti visų žinomų ir mažiau žinomų Lietuvos kunigaikščių seriją. Iš viso jų nutapė 57, o 54 pateko į enciklopediją „Viduramžių Lietuvos viešpačiai“, kurią rengė istorikai Inga ir Tomas Baranauskai.
Šis leidinys, anot renginyje dalyvavusio istoriko T. Baranausko, apima XIII–XV amžių laikotarpį. Portretai, nors yra sukurti pagal menininko įsivaizdavimą, remiantis istoriniais dokumentais, skaitančiajam padės labiau įsidėmėti asmenis, kuriems paprastai istorijos vadovėliuose skirti vos keli sakiniai. Istorikas siūlė menininkui pradėti mūšių paveikslų seriją.
Artūras Slapšys yra surinkęs ir didelę istorinių pašto ženklų kolekciją, kurios dalis taip pat eksponuojama Joniškio Istorijos ir kultūros muziejuje. Menininkas pats yra sukūręs ir išleidęs pašto ženklų, skirtų Durbės, Saulės mūšio jubiliejams bei kitoms istorinėms sukaktims.
Svarbiausias žiemgalių mūšis
Fotografijų parodą iš Garuozos šilo mūšio inscenizacijų, vykusių kelerius metus nuo 2012-ųjų, pristatė jų iniciatorius Žiemių prado „Simkala“ vadovas Andrius Bitaitis.
Šis mūšis, įvykęs 1287 metais, – bene žymiausias ir reikšmingiausias Žiemgalos kraštui.
Mūšyje ties Garuoza vokiečių ordino šv. Marijos Livonijos krašto kariuomenė žiemgalių buvo visiškai sutriuškinta. Žuvo pats magistras Vilekinas, komtūrai, vaitai, 40 nukautų ir paimtų nelaisvėn brolių. Žuvo ir rašytiniuose šaltiniuose neįvardintas žiemgalių karvedys.
Renginyje dalyvavęs Kauno karininkų ramovės vadovas Donatas Mazurkevičius, laimėjęs atranką ir dalyvavęs Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje ir ten atlikęs Vytauto Didžiojo vaidmenį, sakė, kad tokios praeities įvykių rekonstrukcijos nėra tik akiai malonus žaidimas. Per jas vyksta tapatumo formavimas.
Autorės nuotr.
MŪŠIS: Kauniečio paveiksle – reikšmingiausio žiemgalių Garuozos šilo mūšio scena.
KUNIGAIKŠČIAI: Artūro Slapšio tapyti karžygiai-kunigaikščiai ir išlieti kunigaikščių (iš kairės) Liubarto, Gedimino ir Almino biustai.
INICIATORIUS: Savamokslis istorikas ir parodų Garuozos šilo mūšiui atminti iniciatorius Andrius Bitaitis papasakojo, kaip kilo mintis parodyti mūšių inscenizacijas.
SERIJA: Dailininkas Artūras Slapšys seniai domisi istorija, sukūrė visą Lietuvos kunigaikščių paveikslų seriją.
KNYGA: Istoriko Tomo Baranausko rankose – leidinys „Viduramžių Lietuvos viešpačiai“, kurioje pristatomi 54 kunigaikščiai bei spausdinami dailininko Artūro Slapšio tapyti jų portretai.