Naujausios
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas primena, kad 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos išsikeltas tikslas – pasiekti, jog iki 2100 metų vidutinė planetos temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 laipsniais, ir siekti, kad ji neviršytų 1,5 °C, palyginus su ikipramoniniu laikotarpiu.
„Visgi, reikėtų pažymėti, jei 1,5 °C riba bus vienais metais viršyta, tai nereikš, kad Paryžiuje išsikeltą tikslą sugriovėme ir negrįžtamai peržengėme vieną iš temperatūros slenksčių, nes tai vos vieneri metai (kad visų penkerių ateinančių metų globalios oro temperatūros vidurkis viršys 1,5 °C ribą yra vos 10 procentų tikimybė), – teigia D. Valiukas. – Tačiau tai reikš, jog artėjame prie situacijos, kuomet 1,5 °C riba gali būti peržengta ne vienerius metus, o kur kas ilgesnį laiką. Tai rodiklis rodantis, kad klimato poveikis žmonėms ir visai planetai tampa vis žalingesnis.“
Aukštesnė oro temperatūra lemia didesnį kiekį ekstremalių, daug nuostolių ir žalos padarančių hidrometeorologinių reiškinių skaičių visame pasaulyje. Taip pat dėl kylančios temperatūros rūgštėja vandenynai bei kyla jų lygis, sparčiau tirpsta ledynai, juose mažėja daugiamečio ledo kiekis.
„Šiuo metu neabejojama (yra 93 proc. tikimybė), jog per artimiausius penkerius metus sulauksime globaliai karščiausių metų per visą meteorologinių stebėjimų istoriją“, – akcentuoja D. Valiukas.
