Naujausios
Į miniatiūrinį kontinentą plūsta pasaulis
Viena seniausių ir didžiausių Kanarų salų Gran Kanarija kartais vadinama miniatiūriniu kontinentu. Tačiau pabuvus Atlanto paplūdimiuose, kur vietos užtenka šeimoms su vaikais, apsirengusiems ir nuogaliams, gėjams ir lesbietėms, kur skamba ispanų greitakalbė ir dar keliolika kalbų, bei miestuose, kurie pulsuoja vietos pramone ir amatu, spindi europietiškais prekybos centrais, šurmuliuoja kiniškų prekių mugėmis, atrodo, jog mažytėje saloje sutelpa visas pasaulis. Per metus Gran Kanariją aplanko apie 13 milijonų turistų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Į Las Palmasą skridome iš Berlyno. Beveik penkias valandas kabojome ore. Daugiau kaip du šimtus keleivių skraidinantis Vokietijos oro linijų laineris lėkė virš Europos ir Atlanto vandenyno.
Pavakarę lėktuvas nutūpė Gran Kanarijos saloje, kur visus metus šviečia saulė, rugsėjį – 32 laipsniai karščio, žiemos mėnesiais – 25, ir tai, pasak gidų, vietos gyventojams – jau katastrofa. Beje, Gran Kanarijoje buvo tik popietė, nes laikas skiriasi pora valandų nuo Lietuvos ir valanda nuo Vokietijos laiko.
Las Palmaso oro uoste jau laukė agentūrų, iš kurių poilsiautojai pirko viešbučių ir pervežimo paslaugas, atstovai. Mūsų viešbutis – pačiame piečiausiame salos krašte Maspalomaso kurorte. Jo pavadinimas reiškia Saulės šalį.
Stebina originali ir labai įvairi statinių architektūra. Apvalūs, pilis primenantys, arkomis ir netradicinių formų langais, grakščiais balkonais arba terasomis puošti daugiaukščiai viešbučiai, ištisi kvartalai vienam savininkui priklausančių dviaukščių namų, aptvertų aukštomis tvoromis ir skirtų poilsiautojams.
Tačiau bene gausiausia mažų, vienas prie kito priglaustų namelių su terasomis kompleksų. Tai vadinamiejo Bungalo kambariai, gana populiarūs tarp Vokietijos ir kitų šalių poilsiautojų. Tai ne mažytis viešbučio kambarys, kur reikia vengti susidūrimo su kitu gyventoju. Nameliuose apstu erdvės, privatumo ir patogumų.
Miegamasis su dviem atskiromis lovomis. Didžiulė sieninė spinta su daugybe pakabų parėdams, antresolėmis ir erdve į kurią tilptų viso gyvenimo reikmenys.
Kitas kambarys – svetainė su mini virtuvėle. Čia yra viskas, kas būtiniausia: virdulys, puodai, lėkščių, įrankių. Atitraukiama stiklinė siena svetainę skiria nuo terasos. Iš terasos vaizdas į vandenyną. Tokį vaizdą turi daugelis būstelių, nes nameliai sustatyti laiptų principu.
Viešbučio registratūroje susikalbame vokiškai, nors jaunesnės darbuotojos mieliau kalba angliškai. Čia gauname kortelę, kurią parodžiusios galime nemokamai naudotis viešbučio autobusu. Jis nurodytomis valandomis nuveža į paplūdimį ir parveža į viešbutį. Apgyvendinimas ir vežiojimai vienam žmogui kainuoja 9 eurai parai. Paplūdimys – nemokamas.
Kadangi būste yra mini virtuvėlė, nepirkome viešbučio maitinimo. Pusryčiai, pietūs, vakarienė – labai įrėmina į nustatytą laiką. Be to, buvome girdėjusios, jog maisto produktai čia kainuoja beveik tiek pat, kiek Vokietijoje. Viešbutyje maitinimas kasdien būtų kainavęs apie 20 eurų žmogui.
Gran Kanarijoje labiausiai išplėtotas vokiškas „Spar“ prekybos tinklas. Jo pavadinimas reiškia „Taupyk“. Nedideliuose, dažniausia požemyje įkurtuose supermarketuose ir apsiperka poilsiautojai.
Beje, pirmiausia tenka apsirūpinti geriamu vandeniu, nes iš čiaupo bėga chloru atsiduodantis vanduo.
Keliose salos vietose išgaunamas mineralinis vanduo. Ypač skanus ir kokybiškas mineralinis vanduo būdavo iš miestelio keistu pavadinimu Teroras.
Nors vietos gyventojai giriasi, jog jų saloje auga patys skaniausi pasaulyje pomidorai, to ypatingo skonio nelabai pajutome. Iš savo lietuviško šiltnamio nusiskinti pomidorai – žymiai skanesni.
Nors Gran Kanarijoje – amžina vasara ir vaisių bei daržovių augintojai gali imti po kelis derlius, prekybos centruose šie dalykai nėra pigesni. Nepigi ir kokybiška žuvis, nors turistai raginami pasigardžiuoti jūros gėrybėmis.
Tačiau už dešimt eurų vienam žmogui įmanoma išsimaitinti visą dieną labai netaupant, vakare išlenkiant vyno taurę.
Piečiausiame Gran Kanarijos salos pakraštyje esantis Maspalomaso miestelis garsus aukštomis smėlio kopomis. Vietiniai jas vadina dunomis. Žodis „duna“ pridedamas prie kai kurių viešbučių pavadinimų. Milžiniški smėlio kalnai sunešti vandenyno pakrantėje.
Nors Gran Kanarija – tankiausiai apgyvendinta sala, joje išlaikytos ne tik reto grožio kopos, bet ir daugiau civilizacijos nepaliestų gamtos kampelių.
Mėgautis vandenynu nenusibosta ir kelias valandas. Lygus smėlėtas dugnas. Šiltas kai kuriomis rugsėjo dienomis 23,5 laipsnio siekęs vanduo. Ypač malonu į paplūdimį atvažiavus anksčiau iš ryto. Vanduo labai skaidrus. Vandenynas tokiu laiku dažniausia – ramesnis.
Saulė labai kaitri. Rugsėjį pakyla vėlokai, apie aštuntą valandą, tačiau apie pusė dešimtos jau pradeda kaitinti taip, kad nori nenori turi traukti link vandenyno. Vis dėlto karštį iškęsti čia žymiai lengviau negu Lietuvoje.
Pasak vietos gyventojų, Gran Kanarijoje yra pats geriausias pasaulyje subtropinis klimatas. Ko gero, jie teisūs, nes atsidūręs saloje pamiršti visas ligas ir bėdas.
Poilsiautojai čia plūsta iš viso pasaulio. Tačiau dažniausia teko girdėti kalbant vokiškai, lenkiškai, angliškai ir ispaniškai. Jeigu tikėti gidu, per metus Gran Kanariją aplanko apie 13 milijonų turistų ir poilsiautojų. Turizmo industrija yra vienas iš pagrindinių Gran Kanarijos žmonių pragyvenimo šaltinių.
Nuo penkioliktojo amžiaus pabaigos Gran Kanarija ir kitos Kanarų salos atiteko Ispanijos Karalystei. Prieš tai jas nesėkmingai bandė užkariauti italai.
Šaltinių teigimu, pirmieji Gran Kanarijos gyventojai buvo labai aukšto ūgio ir mėlynų akių. Jie į salą pateko iš pietų Prancūzijos. Po to susimaišė su kitomis rasėmis. Vėlesniais laikais būta ir mažesnio ūgio, bet tvirto sudėjimo raudonplaukių žmonių. Be to, atlikti sunkius darbus buvo atvežta juodaodžių vergų.
Karjeruose gyvendavo aborigenai, kurie garbino saulę, mėnulį ir žvaigždes. Jie taip pat buvo paversti vergais. Panaikinus vergovę, visų rasių gyventojai gavo ispanų teises.
Gyventojų sudėtis ir šiuo metu gana įvairi: ispanai, portugalai, prancūzai, afrikiečiai. Gyvena emigrantų iš Amerikos, Čilės, Peru, kurie dirba turizmo ir žemės ūkio srityse. Las Palmaso universitete 23 procentai studentų – iš kitų kontinentų.
Autorės nuotr.
SAULĖTEKIS: Saulė Gran Kanarijoje rugsėjo mėnesį pateka prieš aštuonias.
PAPLŪDIMYS: Paplūdimys palei vandenyną tęsiasi kelis kilometrus. Nors poilsiautojų daug, tačiau nėra grūsties.
BUNGALAS: Tarp poilsiautojų labai populiarūs dviejų kambarių nameliai su terasa ir vaizdu į vandenyną.
KOPOS: Smėlio kopos Maspalomaso miestelyje primena Nidą.
ŠUO: Gran Kanarijos pavadinimas reiškia „didelis šuo“. Vietos gyventojai, tarsi prisitaikydami prie salos pavadinimo labai myli šunis. Prekiautojai savo rankdarbiais pirkėjų laukia drauge su augintiniais. Miesto pakraštyje kai kurie ispanai vedžioja net po kelis šunis. Sostinėje Las Palmase tarp katedros ir miesto rotušės – šunų skulptūros.
KAKTUSAI: Kaktusai – dažniausiai sutinkami augalai Gran Kanarijoje.
KRATERIS: Manoma, jog Kanarų salos susiformavo iš vandenyno dugno išsiveržus lavai. Turistai iš 568 metrų aukščio turi galimybę pamatyti Bandamos kraterį.
SMĖLIS: Paplūdimio smėlis kiek tamsesnis negu Lietuvos pajūrio.