Naujausios
Iššifruoti rankraščiai tapo giminės saga
Ketvirtadienį Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje rašytoja Agnė Žagrakalytė pristatė romaną „Eigulio duktė: byla F117“. Rašytoja į susitikimą atvyko tiesiai iš Gruzdžių, ten jai buvo įteikta Augustino Griciaus premija. Romano veikėjų gyvenimai susieti ir su Šiaulių kraštu.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Sugeba transformuotis
Susitikime dalyvavo A. Žagrakalytė, leidyklos „Tyto alba“ ryšių su visuomene skyriaus vadovė Lolija Spurgienė, rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė.
L. Spurgienė trumpai priminė A. Žagrakalytės knygos „Eigulio duktė: byla F117“ priešistorę. Kai autorė 2011 metais virtualiai atsiuntė rankraštį, leidyklos darbuotojai vieningai sutarė: „Pagaliau – rašytoja!“
2012 metais išleista knyga pradėjo rinkti premijas, dabar dalyvauja 2014 metų knygos rinkimuose.
Išskirtinis A. Žagrakalytės bruožas – gebėjimas transformuotis. Ji yra išleidusi dvi poezijos ir dvi prozos knygas. Naujausia knyga – „Klara“, pasak L. S. Černiauskaitės, parašyta „žagrakalietiškai“. „Pasiutusi knyga“, – trumpai knygą apibūdino pati autorė.
„Viena Agnė, kuri parašė poeziją, kita, kuri parašė romaną „Eigulio duktė: byla F117“. Poezijoje Agnė – drąsiai kalbantis, šmaikštus, apsiskaitęs, įžvalgus žmogus. Gyvenime – jautrus, kuklus žmogutis. Romane atsiskleidžia gilioji Agnės pusė. Poezijoje ji užsideda kaukę, tampa labai artistiška“, – sakė L. S. Černiauskaitė.
Atrado lobį
Romano „Eigulio duktė: byla F117“ apimtis – beveik 600 puslapių. Tai – tikrais faktais ir dokumentais paremta pačios Agnės giminės saga, kurios centrinis veikėjas – Pirmosios Lietuvos teisininkas, kultūrininkas Juozas Žagrakalys, A. Žagrakalytės senelio brolis.
Knyga sudaryta iš trijų dalių, jos visos labai skirtingos – galėtų būti trys atskiros knygos. Bet pabaigoje visos dalys susisieja.
A. Žagrakalytė sakė mėgdavusi būti tarp tėvo sukauptų senų kalendorių, laikraščių. O kai tėvas įdavė paskaityti J. Žagrakalio bylą-biografiją, ėmėsi rašyti istoriją.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus byla F 117, sakė rašytoja, jai „pati ant galvos nukrito“. Įvedus pavardę į paieškos sistemą, paaiškėjo, kad yra visas rašytinis J. Žagrakalio palikimas: laiškai, etnografiniai aprašymai, juodraščiai.
„Žaibiškai užlėkiau į penktą aukštą, kur rankraščių skyrius. Kai radau lobius, labai norėjau pasidalyti. Perskaičiusi visą medžiagą įvilkau į romano formą. Tai yra grynas dokumentinis romanas. Knygoje – tik faktai, jei yra išmonės – tik Juozo“, – pabrėžė rašytoja.
Istorija pasakojama remiantis ne tik byla F 117, bet ir KGB archyvų byla su tardymo dokumentais, asmeniniais archyvais.
Siejasi su Šiaulių kraštu
A. Žagrakalytė gimė Puodžių kaime Pasvalio rajone, netoli Tetervinų kaimo, iš kur, pasak rašytojos, kilę visi Žagrakaliai. Į susitikimą Šiauliuose atėjo vienas iš giminės atstovų – knygos herojaus J. Žagrakalio vyriausiojo brolio anūkas.
Labiau rašyti nei kalbėti mėgstanti A. Žagrakalytė susitikime skaitė knygų ištraukas.
Perskaičiusi keletą romano „Eigulio duktė: byla F117“ puslapių, rašytoja prisipažino, jog Šiauliuose būti jai ir svarbu, ir baisoka: Viktutė, J. Žagrakalio mylėtos eigulio dukters Antaninos Čeilytkaitės-Žagrakalienės sesuo, gyveno Šiauliuose, prie geležinkelio. Daug laiškų buvo skirta jai. Laiškai buvo šifruoti, Juozas Žagrakalys juos paversdavo pasakėlėmis, o informacija buvo tarp eilučių.
Didžioji dalis antro skyriaus veiksmo vyksta Linkuvoje (Pakruojo rajonas), čia daugiau pasakojamos gimnazistų ir mokytojų istorijos. Juozas Žagrakalys į šią gimnaziją persikėlė iš Biržų gimnazijos.
Istorija tampa visų
– Ar sunkiau rašyti savo giminės istoriją?
– Ta istorija įvykusi taip seniai, kad jau atrodo kaip ir nebe mano, o mūsų visų. Tai yra dokumentinis romanas, rėmiausi vien tik dokumentais. Knygoje yra labai daug tremties laiškų, kur autentika, neturėjau teisės ką nors keisti.
Rankraščius buvo sudėtinga įžiūrėti, atpainioti raštą. Žmogus rašė užsislėpęs, greitosiomis, pervargęs. Rankraščiai peršlapę, išblukę. Kai supranti, kas parašyta, tiesa iššoka iš eilučių. Pagalvoji: Viešpatie Viešpatie, čia parašyta visai ne tai, kas parašyta. Atradimas po atradimo.
Jei man pačiai kas nors labai įdomu, noriu iš karto visiems parodyti. Ant istorijos temos dar tik užsėdau, bet labai patogiai jaučiuosi. Nežinau, kaip bus toliau. Apie tęsinį negalvoju, bet dar vieną istorinį romaną parašysiu. Greit – už poros trejų metų.
– Kaip reagavo šeima, giminės, perskaitę romaną?
– Kadangi esu pati jauniausia iš giminės, tai su kai kuriomis giminėmis tik dabar susipažįstu – per knygos pristatymus. Vien tik šiauliečių ir betrūko mano „kolekcijoje“.
Nėra emigrantė
A. Žagrakalytė su šeima gyvena Belgijoje, Briuselyje, jos vyras dirba vertėju. Rašytoja pabrėžė, kad jos vaikai mokosi lietuviškoje mokykloje, kalba be akcento, tik dar moka ir prancūziškai.
„Mūsų šeimos situacija nėra emigrantų. Vertėjų centras yra Liuksemburge ir Briuselyje, jei siunčia į Briuselį, ten ir esi. Nesijaučiu išvažiavusi. Trys knygos parašytos Briuselyje, bet jos parašytos lietuviškai, lietuviškoms leidykloms“, – sakė rašytoja, šiandien jau išskridusi į Briuselį.
A. Žagrakalytei Belgija nuo Lietuvos skiriasi nedaug.
„Kai esi ištekėjusi moteris su dviem mažais vaikais, manau, nusikėlus į bet kokią šalį situacija bus ta pati“, – sakė rašytoja. Ir pridūrė, kad pasaulis Belgijoje margesnis: daržoves perka iš olandų, vaisius – iš arabų, prieskonius – iš turkų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRISTATYMAS: Agnė Žagrakalytė susitikime kalbėjo ne tik apie romaną „Eigulio duktė: byla F117“, bet ir apie naująją knygą „Klara“, rašytojos teigimu, labiau skirtą jaunimui.
SUSITIKIMAS: Agnė Žagrakalytė skaitė ištraukas iš savo knygų.
Agnė ŽAGRAKALYTĖ
Gimė 1979 metais Pasvalio rajone.
VPU baigė lietuvių filologijos bakalauro studijas. Dirbo redaktore jaunimo žurnaluose „Aktyvios jungtys“, „LUX/jauniems“, savaitraščio „Literatūra ir menas“ jaunimo puslapių redaktore.
Eilėraščiai spausdinti almanache „Six young Lithuanian poets“. Išleido dvi eilėraščių knygas – „Išteku“ ir „Visa tiesa apie Alisą Meler“, prozos knygas – „Eigulio duktė: byla F117“ ir „Klara“.
Apdovanojimai: Liūnės Sutemos premija (1996 m.); „Poezijos pavasario“ konkurso „Eilėraščiai per naktį“ premija (1998 m.); „Poetinio Druskininkų rudens“ premija už geriausią metų poetinį debiutą (2003 m.); rašytojos Jurgos Ivanauskaitės premija už romaną „Eigulio duktė: byla F 117“ (2013 m.); Augustino Griciaus premija (2014 m.).