Naujausios
Kaimo dailininkas piešia Biblijos personažus
Kelmės rajono Gailių kaimo gyventojas Kazimieras Stonys – pagal profesiją traktorininkas. Tačiau savo kaime jis dar žinomas kaip dailininkas. Tikslią ranką turintis vyras puikiai perpiešia senus žymių dailininkų paveikslus. Neseniai savo kaimynui padovanojo perpieštą nežinomo septynioliktojo amžiaus flamandų dailininko drobę „Lotas su dukterimis“.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Kazimiero gabumus dailei dar Kupriškio aštuonmetėje mokykloje pastebėjo piešimo mokytoja. Pamačiusi spalvotais pieštukais ir akvareliniais dažais pieštus pradinių klasių mokinio darbus mokytoja Kazimierui padovanojo dėžutę aliejinių dažų. Ir mokinys mokytojos neapvylė. Pripaišė gražių atvirukų ir paveikslėlių.
Baigęs aštuonias klases Kazimieras ketino stoti į S. Žuko taikomosios dailės technikumą, tačiau pavėlavo pristatyti dokumentus.
Kadangi jam patiko ir technika, nusprendė stoti į Žeimelio profesinę mokyklą.
Ir nesigailėjo dėl savo pasirinkimo. „Dailininko duona – sunki. Kankiniesi, kol ką nors nutapai. Paskui lauki, gal kas teiksis nupirkti. O traktorininkui – paprasčiau. Žemės gabalą suarei – ir jau turi pinigų“, – sako.
Nors baigęs profesinę mokyklą K. Stonys dirbo traktorininku, ilgais žiemos vakarais turėdavo laiko prisėsti ir prie paties pasidaryto molberto.
Kartais tapydavo ant sienų. Savo uošvių namuose per visą sieną buvo nutapęs įspūdingą peizažą su namu pamiškėje ir prie ežero baubiančiu elniu.
„Pats nieko nesukūriau, – kukliai apie savo pomėgį tapyti kalba ponas Kazimieras. – Aš tik perpiešiu patinkančius paveikslus. Kartais iš dviejų ar trijų sukomponuoju vieną. Gal, jeigu būčiau baigęs mokslus, būčiau išlavinęs fantaziją.“
Gailiškis negali sau leisti pirkti ir brangių priemonių tapybai. Tapo aliejumi ant nebalintos drobės. Drobę užklijuoja ant kartono, nugruntuoja, tuomet tapo. Porėmio nebeperka.
Taupo ir aliejinius dažus. Tepa plonesniu sluoksniu. Jų tūbelė – nepigi. O reikia bent dešimties spalvų, taigi, dešimties tūbelių.
„Svarbu turėti visas pagrindines spalvas. Kitas galima ir pačiam susitaisyti maišant", – tapybos paslaptimis dalijasi gailiškis dailininkas.
Savamokslis tapytojas skaitė daug literatūros apie tapybos techniką, domėjosi dailės istorija.
Neseniai savo kaimynui ūkininkui Kazimieras padovanojo paties perpieštą ir įrėmintą drobę „Lotas su dukterimis“.
„Perpiešiau iš cigarečių pakelio didumo paveikslėlio, – pasakoja ponas Kazimieras. – Bet labai panašu į originalą. Mano draugui tas paveikslas patiko.“
Lotas – tai Biblijos personažas, minimas Pradžios knygoje. Jis buvo Abraomo sūnėnas, kartu su juo atkeliavo iš Harano į Kanaaną. Jahvės per angelus įspėtas, su šeima pasitraukė iš sunaikinti pasmerktos Sodomos.
Loto žmona, nepaisydama draudimo, atsigręžė į liepsnojantį miestą ir pavirto druskos stulpu.
O Lotas apsigyveno kalnų oloje kartu su dviem dukterimis. Jos nugirdžiusios tėvą vynu ir su juo lytiškai santykiavusios. Pirmą naktį – vyresnioji, antrą – jaunesnioji. Pirmagimė duktė susilaukusi sūnaus Moabo, iš kurio kilę moabitai, o jaunesnioji – Ben -Ammi. Iš jo kilę amonitai.
Kazimieras sako, jog jam daug maloniau rankose laikyti teptuką negu remontuoti traktorius ir kombainus. Bet privalo tai daryti, kad užsidirbtų.
58 metų vyras neturi nuolatinio darbo. „Prasimaitinu, ir užtenka, – apie kuklius savo poreikius kalba vyras. – Drabužių turiu. Iš Anglijos buvo grįžusi dukra. Paliko šiek tiek pinigų. Kiek čia man bereikia. Esu vienas kaip pirštas. Žmona mirė visai jauna, vos sulaukusi 33 metų. Likau su devynerių metukų dukra. Gerai, kad mano mama padėjo ją užauginti.“
Anksčiau Kazimieras buvo įtrauktas į bedarbių sąrašus Darbo biržoje. Bet pasiūlė važinėti dirbti į lentpjūvę Pakražantyje. Kaip ten būtų nuvažiavęs? Net tiesioginio autobuso nėra. Tuomet išbraukė iš bedarbių sąrašų. Negauna nė socialinės pašalpos. O normalesnio darbo irgi nėra. Susitaria dėl pokalbio, o kai darbdavys pažiūri į asmens dokumentus, atvirai pasako, jog per senas.
Kartais dėl apnikusio vienatvės ir nereikalingumo jausmo Kazimierui nesinori imti į rankas net teptuko.
Jeigu į vieną vietą surinktų visus per kelis dešimtmečius nutapytus savo paveikslus, Kazimieras įsitikinęs, užpildytų visą didelę paveikslų galeriją.
Tačiau beveik visas savo drobes gailiškis išdovanojo. Vieną didelio formato peizažą yra pardavęs už 130 litų. Kartais, kai pažįstami paprašo jo ką nors perpiešti, paima pinigus tik už medžiagas. Savo darbą ir sugaištą laiką padovanoja.
Kai yra įkvėpimas, gali tapyti visą dieną. Taip dirbdamas drobę nutapo maždaug per tris savaites arba mėnesį.
Pats Kazimieras paveikslus ir įrėmina. Vienas draugas leidžia pasinaudoti jo staklikėmis. Nepatogu duoti ar dovanoti paveikslą be rėmų.
Autorės nuotr.
DAILININKAS: Iš mechanizatoriaus ir remontininko darbo gyvenęs Kazimieras Stonys vadinamas kaimo dailininku.
ĮKVĖPIMAS: Gamta ir sunkiausiomis gyvenimo minutėmis Kazimierą Stonį įkvepia imtis teptuko.
LOTAS: Septynioliktojo amžiaus nežinomo flamandų dailininko paveikslą „Lotas su dukterimis“ Kazimieras Stonys perpiešė iš cigarečių pakelio didumo paveikslėlio.
MISTIKA: Kazimiero Stonio paveiksluose daug mistikos.