Kaimas išliks, nes rašoma jo istorija

Kai­mas iš­liks, nes ra­šo­ma jo is­to­ri­ja

Steig­vi­lie­tis Alek­sas Pa­šuš­ke­vi­čius, įsi­jun­gęs į jau­niems žmo­nėms skir­tą pi­lie­ti­nę ak­ci­ją „Do­va­na Lie­tu­vai“, pa­ra­šė gim­to­jo kai­mo is­to­ri­ją. Prop­ro­se­ne­lio sta­ty­ta­me na­me gy­ve­nan­tis vai­ki­nas do­mi­si ne tik se­no­ve – su­kū­rė vir­tua­lią Steig­vi­lių (Pak­ruo­jo r.) bend­ruo­me­nę, jun­gian­čią per pu­sę tūks­tan­čio na­rių.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Is­to­ri­ja su­do­mi­no tė­vo pa­sa­ko­ji­mai

Is­to­ri­ja ir kraš­to­ty­ra Alek­sas pra­dė­jo do­mė­tis prieš tre­je­tą ket­ver­tą me­tų, dar mo­ky­da­ma­sis gim­na­zi­jo­je. Įsi­jun­gęs į Žei­me­lio gim­na­zi­jos kraš­to­ty­ros bū­re­lį, rin­ko me­džia­gą apie gim­tų­jų Steig­vi­lių apy­lin­kių įžy­my­bes: ne tik fik­sa­vo raš­tu, bet ir kū­rė fil­muo­tus siu­že­tus.

Pak­vies­tam da­ly­vau­ti jau­ni­mo ak­ci­jo­je „Do­va­na Lie­tu­vai“ Alek­sui ne­te­ko il­gai gal­vo­ti, ko­kią do­va­ną ju­bi­lie­jui ruoš­ti. Tė­vas, ži­no­da­mas sū­naus po­mė­gį is­to­ri­jai, kar­tą pa­klau­sė: „Ar esi gir­dė­jęs, kad Ra­ma­naus­kie­nės bro­lis bu­vo pa­sau­ly­je gar­sus spor­ti­nin­kas im­ty­ni­nin­kas?“

Alek­sas ėmė ieš­ko­ti ži­nių apie mi­nė­tą­jį Ka­ro­lį Po­žė­lą, šio­mis die­no­mis vi­siš­kai už­mirš­tą. Po­žė­lų pa­var­dė šio­se apy­lin­kė­se – la­bai pla­ti, jun­gia ke­le­tą šei­mų.

„ Iš Steig­vi­lių ki­lęs, 1923-ai­siais į JAV emig­ra­vęs K. Po­žė­la Lie­tu­vą spor­ti­niais pa­sie­ki­mais gar­si­no vi­sus me­tus tarp pa­sau­li­nių ka­rų ir anks­čiau. Dar apie 1912-1913 me­tus Ru­si­jo­je vyk­da­vu­sio­se mė­gė­jų spor­to var­žy­bo­se K. Po­žė­la lai­mė­da­vo svar­bias per­ga­les. Vė­liau jis ne kar­tą yra ta­pęs Eu­ro­pos, JAV čem­pio­na­tų nu­ga­lė­to­ju ir pri­zi­nin­ku sun­kaus svo­rio ka­te­go­ri­jo­je, du kar­tus lai­mė­jęs pa­sau­lio čem­pio­no ti­tu­lą“, – kraš­tie­čio nuo­pel­nus var­di­jo Alek­sas.

A. Pa­šuš­ke­vi­čiui svar­bu tai, kad pa­sau­li­nio spor­to žvaigž­de ta­pęs im­ty­ni­nin­kas nie­ka­da ne­pa­mirš­da­vo esąs lie­tu­vis. O jo ap­si­lan­ky­mas gim­ti­nė­je 1933-ai­siais ta­po svar­biu kai­mo įvy­kiu.

Vie­no gar­saus steig­vi­lie­čio is­to­ri­ja vi­jo ki­tą – dar vie­nas im­ty­ni­nin­kas Po­žė­la, Ka­ro­lio bro­lis Pet­ras, 1924-ai­siais ta­po Lie­tu­vos čem­pio­nu, bu­vo kan­di­da­tas da­ly­vau­ti Pa­ry­žiaus olim­pia­do­je.

Kai­mo švie­suo­lis ku­ni­gas Vla­das Po­žė­la iš to pa­ties kai­mo Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais nuo žū­ties gel­bė­jo žy­dus, po­ka­riu bu­vo iš­trem­tas. Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lio var­das V. Po­žė­lai bu­vo su­teik­tas dar 1980-ai­siais.

Alek­sas jau nė ne­be­sip­le­čia apie se­niai ži­no­mus Steig­vi­lių knyg­ne­šius, da­rak­to­rius – XVIII am­žiu­je kai­mas bu­vo se­niū­ni­jos cent­ru.

„Steig­vi­lių apy­lin­kė­se žmo­nės gy­ve­no nuo se­niau­sių lai­kų. Šal­ti­niuo­se tei­gia­ma, kad apy­tik­riai nuo ket­vir­to­jo am­žiaus. Kraš­to­ty­ri­nin­kas Juo­zas Šlia­vas, ty­ri­nė­da­mas apy­lin­kes, yra ra­dęs se­no­vi­nį puo­dą. Steig­vi­liuo­se bu­vo ir pi­lia­kal­nis, de­ja, 1967-ai­siais su­nai­kin­tas – jo vie­to­je anuo­met įkur­tas žvy­ro kar­je­ras. Da­bar pi­lia­kal­nio vie­to­je li­kęs eže­rė­lis.“

Alek­sas ra­do pir­mą­jį ne­tie­sio­gi­nį Steig­vi­lių kai­mo pa­mi­nė­ji­mą do­ku­men­tuo­se – 1555 me­tų Guos­ta­ga­lio in­ven­to­riaus kny­go­je įra­šy­tas vai­tas Jo­nas Steig­vi­lio­nis. O jau nea­be­jo­ti­nas kai­mo eg­zis­ta­vi­mas pa­tvir­ti­na­mas dau­giau kaip po šimt­me­čio – įra­šu baž­ny­čios kny­go­je apie Steig­vi­liuo­se 1675-ai­siais gi­mu­sią Mor­tą Ve­ly­kai­tę.

Po tuo pa­čiu sto­gu – kar­tų kar­tos

Alek­sas – jau ke­lin­tos kar­tos at­sto­vas, gy­ve­nan­tis iš­skir­ti­nia­me Steig­vi­lių kai­mo mū­ri­nu­ke išil­gai pa­grin­di­nės gat­vės. Šį na­mą 1895-ai­siais pa­sta­tė vai­ki­no pro­pro­se­ne­lis ūki­nin­kas Do­mi­ny­kas Po­žė­la.

„Mū­sų gi­mi­nės na­mas to­je vie­to­je tik­riau­siai sto­vė­jo ir anks­čiau, grei­čiau­siai me­di­nis. Steig­vi­lių sen­bu­viai be­veik vi­si yra dau­giau ar ma­žiau tar­pu­sa­vy­je su­si­gi­mi­nia­vę (Alek­sas yra su­da­ręs sa­vo gi­mi­nės ge­nea­lo­gi­nį me­dį –redakcijos pa­sta­ba.), sa­vo gi­mi­nės to­li­mes­nė­se ša­ko­se tu­ri­me ir knyg­ne­šių, ir ki­tų žy­mių žmo­nių.“

Me­tams bė­gant, kei­čian­tis gy­ve­ni­mui mū­ri­nu­ko sa­vi­nin­kais ta­po Do­mi­ny­ko Po­žė­los ai­niai Pa­šiš­ke­vi­čiai.

Po­ka­riu ta­ry­bi­nė val­džia atė­mė iš šei­mos pu­sę na­mo, ap­gy­ven­di­no ki­tus žmo­nes. Ga­liau­siai su­ma­nė tą pu­sę nu­griau­ti ir pa­sta­ty­ti kaž­ko­kį tvar­tą.

Pa­šiš­ke­vi­čiai, pa­gai­lė­ję ke­lias kar­tas glau­džian­čios tė­viš­kės, nu­gy­ven­tą­ją na­mo da­lį iš val­džios iš­pir­ko, su­mo­kė­ję tuo lai­ku di­de­lius pi­ni­gus.

Alek­so tė­vas, val­di­nin­kams su­kly­dus, do­ku­men­tuo­se ta­po Pa­šuš­ke­vi­čiu­mi. Jis tę­sia gi­mi­nės tra­di­ci­ją – ūki­nin­kau­ja. O Alek­sas mo­ko­si su­vi­rin­to­jo pro­fe­si­jos, nes kol kas nė­ra ap­si­spren­dęs: ar taps ūkio pa­vel­dė­to­ju, ar nu­tars stu­di­juo­ti is­to­ri­ją.

Vai­ki­nui rū­pi ne tik gim­to­jo kai­mo praei­tis, bet ir šian­die­na. Sep­ty­nias­de­šimt pen­kis gy­ven­to­jus skai­čiuo­jan­tys Steig­vi­liai ne­tu­ri bend­ruo­me­nės, to­dėl spręs­ti kas­die­nes pro­ble­mas sun­kiau.

Alek­sas feis­bu­ke su­kū­rė pa­sky­rą „Steig­vi­lių kai­mas“, vir­tua­lią kai­mo bend­ruo­me­nę, ku­rio­je – 523 na­riai, nuo­lat be­si­kei­čian­tys in­for­ma­ci­ja, nau­jie­no­mis, be­si­da­li­jan­tys nuo­trau­ko­mis.

„Mū­sų kai­mas neiš­nyks, čia ku­ria­si ir nau­jos jau­nos šei­mos. O vie­na, grį­žu­si iš emig­ra­ci­jos, nu­si­pir­ko Steig­vi­liuo­se na­mą“, – džiau­gė­si Alek­sas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Alek­sas Pa­šuš­ke­vi­čius Steig­vi­lių kai­mo is­to­ri­jo­je pa­tei­kė pa­sa­ko­ji­mą apie gar­siau­sią iš kai­mo ki­lu­sį spor­ti­nin­ką, tar­pu­ka­rio pa­sau­lio čem­pio­ną Ka­ro­lį Po­žė­lą. Mano, jog ne­tei­sin­ga pa­mirš­ti gar­si­nu­sius Lie­tu­vą žmo­nes.

„Ar pra­tę­siu ūki­nin­kų gi­mi­nės tra­di­ci­ją, ar su­gal­vo­siu stu­di­juo­ti – pra­ktiš­ka pro­fe­si­ja vi­sa­da pra­vers“, – ma­no Alek­sas, pa­žįs­ta­mus ge­ro­kai nu­ste­bi­nęs ap­si­spren­di­mu po vi­du­ri­nių moks­lų sto­ti ne į aukš­tą­ją, o į že­mės ūkio mo­kyk­lą.

Steig­vi­lie­tis ap­do­va­no­tas įvai­riais ga­bu­mais: šiuo me­tu mo­kyk­lo­je vei­kia jo pieš­tu­ku kur­tų po­rtre­tų pa­ro­da, au­to­riui – jau tre­čio­ji.

Alek­so tė­viš­kė – XIX am­žiaus pa­bai­go­je sta­ty­tas gi­mi­nės na­mas.

Nuot­rau­ka iš Alek­so PA­ŠUŠ­KE­VI­ČIAUS ar­chy­vo

Tar­pu­ka­riu kles­tė­jęs Steig­vi­lių kai­mas tu­rė­jo net sam­do­mą dai­ni­nin­ką – Ser­gė­jų Ja­nuš­ke­vi­čių. Nuot­rau­ka da­ry­ta apie 1930-uo­sius.