Kanojininkui trūksta varžovų ir specialios kanojos

Ka­no­ji­nin­kui trūks­ta var­žo­vų ir spe­cia­lios ka­no­jos

Sep­ty­nio­lik­me­tis Jus­ti­nas Ka­zu­lis iš Pet­ra­šiū­nų, Pak­ruo­jo ra­jo­no, yra be­ne pir­ma­sis ir šiuo me­tu vie­nin­te­lis neį­ga­lus ka­no­ji­nin­kas Lie­tu­vo­je. Vai­ki­nas tre­ni­ruo­ja­si ant­rus me­tus, var­žy­bo­se da­ly­vau­ja kar­tu su svei­kai­siais, bet atei­ty­je vi­lia­si var­žy­tis neį­ga­lių­jų čem­pio­na­tuo­se.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Ne­ga­lia ne­truk­do spor­tuo­ti

Su spor­ti­nin­ku ir jo tre­ne­riu Ar­tū­ru Na­vic­ku su­si­tin­ka­me Šiau­lių spor­to mo­kyk­los „At­ža­ly­nas“ irk­la­vi­mo ba­zė­je. Mus pa­si­tin­ka dai­lus, rau­me­nin­gas jau­nuo­lis, ma­lo­niai nu­si­šyp­so ir iš­tie­sia ran­ką.

Kai Jus­ti­nui bu­vo maž­daug vie­ne­ri, gy­dy­to­jai jam diag­no­za­vo ce­reb­ri­nį pa­ra­ly­žių. Iš pra­džių kal­bė­ta, kad gal iš vi­so ne­ga­lės vaikš­čio­ti, ta­čiau po ko­jų ope­ra­ci­jos ir ma­mos už­si­spy­ri­mo dė­ka Jus­ti­nas nors ir rai­šuo­da­mas, bet vaikš­to.

Vai­ki­nas šyp­so­si, kad jam net ir ne­ma­ži at­stu­mai yra ne kliū­tis. Kar­tu su drau­gais ke­tu­ris ki­lo­met­rus pės­čio­mis trau­kia iki kar­je­rų mau­dy­tis, o po mau­dy­nių vėl tiek pat ei­na at­gal. Ir šį at­stu­mą Jus­ti­nas įvei­kia be pa­siil­sė­ji­mų. Sa­ko, jog anks­čiau jus­da­vo kelių skaus­mą, ta­čiau da­bar vaikš­čio­ji­mas jo­kių ne­pa­to­gu­mų ne­su­ke­lia.

Pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus Jus­ti­nas mo­kė­si Šiau­lių sa­na­to­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, va­ka­rais daž­nai nuei­da­vo prie Talk­šos pa­si­tre­ni­ruo­ti ant sker­si­nių. Vie­ną va­ka­rą at­le­tiš­ką vai­ki­ną ten už­kal­bi­no ka­no­jų irk­la­vi­mo tre­ne­ris Ar­tū­ras Na­vic­kas. Pa­si­kal­bė­jęs pa­kvie­tė už­suk­ti į irk­la­vi­mo ba­zę, iš­ban­dy­ti irk­la­vi­mą. „Juk už pa­ban­dy­mą nie­kas per gal­vą ne­duos“, – ta­da iš­tar­tus sa­vo žo­džius pri­si­me­na tre­ne­ris.

Jus­ti­nas pa­si­ta­rė su ma­ma ir ry­žo­si pa­ban­dy­ti. Tie­sa, praei­tą va­sa­rą bu­vo pa­da­ręs per­trau­kė­lę, bet šie­met jau rim­tai tre­ni­ruo­ja­si ir ko­ne kiek­vie­ną va­sa­ros sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja var­žy­bo­se.

Tre­ni­ruo­tės vyks­ta be­veik kas­dien. Į jas Jus­ti­nas iš Pet­ra­šiū­nų va­ži­nė­ja au­to­bu­su su per­sė­di­mu Pak­ruo­jy­je, bet sa­ko, kad ne­trum­pa ke­lio­nė ne­var­gi­na.

„Ko­dėl jo ka­no­ja ki­to­kia?“

Du tre­ne­riai iš san­dė­lio at­ne­ša Jus­ti­no ka­no­ją. Kran­ti­nė­je be­si­su­kio­jan­tys du jau­nie­ji irk­luo­to­jai iš kar­to su­si­do­mi: „Ko­dėl jo val­tis ki­to­kia?“

To­kių klau­si­mų Jus­ti­nas sa­ko su­lau­kian­tis ir var­žy­bo­se iš spor­ti­nin­kų.

Jus­ti­no ka­no­ja tu­ri plū­du­rą, kad ne­virs­tų ir į ją bū­tų leng­viau įlip­ti. A. Na­vic­kas kar­tu su tal­ki­nin­kais plū­du­rą su­meist­ra­vo iš se­nos bai­da­rės, pri­jung­ti jam prie ka­no­jos pa­nau­do­jo se­nas me­di­nes sli­des. Ant jų iš­li­kęs už­ra­šas „Kau­nas“.

„Sli­dės čia pui­kiai ti­ko, nes kaip tik rei­kė­jo lenk­tų len­tų“, – sa­ko tre­ne­ris.

Žvelg­da­mas į ka­no­ją A. Na­vic­kas sa­ko, kad jai iki to­bu­lu­mo dar trūks­ta. Plū­du­ras tu­rė­tų bū­ti dau­giau pa­ni­ręs į van­de­nį, gal­būt ir ma­žes­nis. Skro­džiant van­de­nį svar­bu kiek­vie­na de­ta­lė, kad bū­tų kuo ma­žes­nis pa­si­prie­ši­ni­mas, ta­da ir re­zul­ta­tas ge­res­nis.

Iš kur sė­mė­si ži­nių, kaip tu­ri at­ro­dy­ti neį­ga­lio­jo ka­no­ja?

„In­ter­ne­tas vi­sa­ga­lis“, – šyp­so­si tre­ne­ris. Skai­ti­nė­jo, pa­veiks­liu­kus var­tė ir meist­ra­vo.

Jus­ti­nas su to­kia pa­to­bu­lin­ta ka­no­ja tre­ni­ruo­ja­si ir var­žo­si tik šie­met, per­nai irk­la­vo ka­no­ją, prie ku­rios iš abie­jų pu­sių bu­vo pri­tvir­tin­ti „spar­niu­kai“.

A. Na­vic­kas vi­lia­si, kad atei­ty­je spor­ti­nin­kas tu­rės pro­fe­sio­na­lią, ga­myk­lo­je pa­ga­min­tą ka­no­ją. Pap­ras­ta ka­no­ja kai­nuo­ja apie pu­sant­ro tūks­tan­čio eu­rų, tad neį­ga­lia­jam pri­tai­ky­ta, tre­ne­rio ap­skai­čia­vi­mu, tu­rė­tų at­siei­ti apie du tūks­tan­čius eu­rų.

„Gal nu­kris iš kur nors“, – žvilg­te­li į dan­gų A. Na­vic­kas.

Nė­ra var­žo­vų

„Mes esa­me no­va­to­riai“, – sa­ko A. Na­vic­kas. Bū­tent Šiau­liuo­se at­si­ra­do pir­mo­ji mer­gi­na ka­no­ji­nin­kė. Tai bu­vo Rū­ta Da­gy­tė, stip­riau­sia ša­lies ka­no­ji­nin­kė. Da­bar Šiau­liai pir­mie­ji tu­ri neį­ga­lų ka­no­ji­nin­ką.

Pa­sak tre­ne­rio, bū­ti pir­miems ir ge­rai, ir ne­la­bai. Pag­rin­di­nė pro­ble­ma – trūks­ta var­žo­vų.

„Bū­tų bent trys, jau ga­lė­tu­me reng­ti Lie­tu­vos čem­pio­na­tą“, – sa­ko tre­ne­ris.

Da­bar Jus­ti­nas pa­ts sau var­žo­vas ar­ba plau­kia kar­tu su bend­raam­žiais ar jau­nes­niais ka­no­ji­nin­kais. Ži­no­ma, svei­kie­siems pri­lyg­ti sun­ku, ta­čiau A. Na­vic­kas pa­ste­bi, kad jo auk­lė­ti­nio re­zul­ta­tas gerėja. Jei­gu tik bus no­ro ir pa­stan­gų, vis­kas įma­no­ma. Sva­jo­nė – iš­vyk­ti į Eu­ro­pos ar pa­sau­lio neį­ga­lių­jų čem­pio­na­tą. O ten jau ne­ma­ža kon­ku­ren­ci­ja. Tre­ne­rio ži­nio­mis, no­rint bū­ti pir­mam 200 met­rų rei­kia įveik­ti per 50 se­kun­džių. Kol kas Jus­ti­nas nuo šio ge­riau­sio re­zul­ta­to at­si­lie­ka vi­sa mi­nu­te.

Spor­tas – svei­ka­ta

Spor­tas Jus­ti­nui – ne tik bū­das rea­li­zuo­ti sa­ve, bet ir sveik­ti.

„Šian­dien Jus­ti­nas pa­si­stie­bia. At­ro­do, smulk­me­na, bet jam tai daug. Ga­li bū­ti, kad dar po ke­le­rių me­tų jo ne­ga­lia bus be­veik ne­pas­te­bi­ma“, – žvelg­da­mas į sa­vo auk­lė­ti­nį sa­ko tre­ne­ris.

A. Na­vic­kas pri­si­me­na sa­vo mo­ki­nį, ku­riam taip pat bu­vo ce­reb­ri­nis pa­ra­ly­žius, tik leng­ves­nė for­ma. Bū­da­mas aš­tun­to­kas jis jau vi­sai ge­rai ju­dė­jo ir net pra­dė­jo žais­ti fut­bo­lą. „Ju­dė­ji­mas ir ki­ne­zi­te­ra­pi­ja da­ro ste­buk­lus“, – įsi­ti­ki­nęs tre­ne­ris.

Ne pa­sku­ti­nį vaid­me­nį vai­di­na ir neį­ga­lio­jo ar­ti­mie­ji, ku­rie ska­ti­na ei­ti pir­myn ir ne­pa­si­duo­ti.

„Vi­sų pir­ma Jus­ti­no ma­mai rei­kė­tų už­ka­bin­ti me­da­lį. Ji la­bai už­si­spy­ru­si, su cha­rak­te­riu. Jus­ti­nas tą cha­rak­te­rį iš jos pa­vel­dė­jo“, – šyp­so­si tre­ne­ris.

Ma­ma Jus­ti­ną ly­di į be­veik kiek­vie­nas var­žy­bas. Kaž­ka­da vai­kys­tė­je Jus­ti­nas net pyk­da­vo ant ma­mos, kad rei­kia nuo­lat mankš­tin­tis, da­ry­ti kaž­ko­kius pra­ti­mus, o da­bar dė­kin­gas, kad ta­da jam ne­nuo­lai­džia­vo.

Atei­tį Jus­ti­nas sie­ja su spor­tu. Nuo rug­sė­jo vai­ki­nas pra­dės mo­kytis Šiau­lių pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro Bui­ti­nių pa­slau­gų sky­riu­je spor­to klu­bo pa­slau­gų dar­buo­to­jo spe­cia­ly­bės.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Neį­ga­lus ka­no­ji­nin­kas Jus­ti­nas Ka­zu­lis sa­ko, kad rei­kia ne­bi­jo­ti iš­šū­kių ir pa­si­kliau­ti sa­vo jė­go­mis.

Tre­ne­ris Pran­ciš­kus Ga­dei­kis ir spor­to mo­kyk­los „At­ža­ly­nas“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Sta­nis­lo­vas Mon­kus pa­de­da nu­leis­ti ant van­dens Jus­ti­nui Ka­zu­liui pri­tai­ky­tą ka­no­ją.

Svei­kie­siems įlip­ti į val­tį ir ją su­val­dy­ti leng­viau, o Jus­ti­nui neap­virs­ti pa­de­da spe­cia­liai prie val­ties pri­mon­tuo­tas plū­du­ras.

„Mes no­va­to­riai“, – šyp­so­si ka­no­jų irk­la­vi­mo tre­ne­ris Ar­tū­ras Na­vic­kas, Šiau­liuo­se išau­gi­nęs pir­mą mer­gi­ną ka­no­ji­nin­kę Rū­tą Da­gy­tę, o da­bar tre­ni­ruo­jan­tis pir­mą ša­ly­je neį­ga­lų ka­no­ji­nin­ką.