Naujausios
Teisininkė tapo gėlių augintoja
Santa augo pas močiutę, toje pačioje Liolių seniūnijoje tik kitame – Gailių kaime. Močiutė pakelę į sodybą apsodindavo jurginais. Mergaitei gėlės buvo labai gražios. Tačiau vieną rudenį jurginai nušalo. Močiutė jų daugiau nebesodino.
„Eidavau per kaimą ir sustodavau prie kiekvieno darželio, kur buvo jurginų. Pavydėdavau šito grožio“, – vaikystę mena Santa.
Gal todėl, kai suaugo ir ištekėjo už vyro Roberto, apsigyvenusi uošvių sodyboje Vaišviliškės kaime, pasodino jurginų. Tačiau dalis jų numirko ir žuvo nuo drėgmės, kitus nuėsdavo arba nulaužydavo gyvuliai. Mat, šeima ūkininkauja. Dirba žemę ir laiko gyvulių. Važinėja technika. Todėl Vaišviliškėje auginti gėles nebuvo palanku.
Šiandieninį jurginų rojų ponia Santa pradėjo kurti prieš keturiolika metų, kai jiedu su vyru Robertu nupirko apleistą sodybą Kanopėnų kaime. Pirko todėl, kad sodybai priklausė gabalas žemės.
Darbšti šeima nusprendė antram gyvenimui prikelti ir seną trobą. Pakeitė langus, duris. Pristatė antrą aukštą. Namą nudažė. Iš tolo šviečia tarsi visiškai naujas statinys. Tačiau laukia daug darbų viduje. Todėl tris vaikus auginanti Staražinskų šeima ir toliau gyvena Roberto tėviškėje.
„Į Kanopėnus važiuoju kaip į sodą, – pasakoja Santa. – Iš pradžių jurginus sodinau tiesiog darže. Palikdavau jiems porą vagų. Paskui plotai plėtėsi. Dabar turiu apie 400 rūšių jurginų. Pakelėje ir aplink namus labirintuose pasodinta apie 2000 kerų. Jurginai pradeda žydėti liepos pabaigoje ir džiugina iki šalnų.“
Maždaug tris mėnesius Santos ir praeivių akys džiaugiasi jų spalvomis. Tačiau Santai tai ne vien džiaugsmas. Auginti šitiek jurginų – dar ir didžiulis daug laiko reikalaujantis darbas.
Galbūt todėl kolegijoje teisininkės profesiją įgijusi moteris nepasirinko teisininkės darbo. „Sėdėt kontoroj ir saulės nematyt – čia ne man“, – savo pasirinkimą dirbti eiline darbininke Šiauliuose plastiko gamykloje aiškina moteris. – Pabandžiau dirbti. Patiko grafikas. Darbas pamainomis. Atidirbusi kelias pamainas, keturias dienas turiu laisvas.“
Daugiau laiko Santa gali skirti savo pomėgiui auginti gėles. Mat, vaikai – jau paaugę: devyniolikos, šešiolikos ir penkiolikos metų. Ūkyje didžiumą darbų atlieka vyras.
Tiesa, šeimai nelengva buvo susitaikyti su liguistu, kaip pati Santa sako, jos potraukiu gėlėms, kurios neduoda apčiuopiamos naudos, tik poilsį akims. Be to, daug kainuoja. Naujoms rūšims kasmet išleidžia visą atlyginimą, o kartais ir dar daugiau. Dukros sako, jog paprasčiau būų užsodinti pievelę. Mažiau darbo ir išlaidų. Tačiau ilgainiui susitaikė...
Gėlininkystės mokslai
Šiuo metu Kanopėnuose auga apie 2000 kaktusinių, dekoratyvinių, pomponinių, rutulinių – iš viso 400 rūšių jurginų. Visų rūšių pavadinimų Santa sako nė neprisimenanti. Kai kurias atpažįsta, pažiūrėjusi į žiedą. Lengviausia įsiminti didžiažiedžius Penhill dark monarch, Penhill watermelon, Islander, Cafe au lait, Kechup and mustard, Myrthles folly. Iš rutulinių pomponinių įsimintiniausi boom boom white Joweey Rita, Viking, Polvention supreme, Perlu zveinieks ir kt.
Iš pradžių Santa tenkinosi kaime gautais, su kaimynėmis ir draugėmis išsimainytais jurginų kerais. Dalį jų nusipirkdavo turguose. Paskui ėmė pirkti parduotuvėse, pradėjo užsisakinėti internetu. Čia daugiau galimybių įsigyti kuo įvairesnių jurginų rūšių. Tačiau kartais gauni ne tai, ką užsisakei. Spalva – ne tokia, kokia parodyta paveikslėliuose.
Beje, sodybą puošia ne vien jurginais. Auga ir bijūnų, vilkdalgių bei kitokių gėlių, žydinčių skirtingais vasaros laikotarpiais.
„Kartais sau pasižadu, jog nebepirksiu naujų jurginų gumbų. Bet ir vėl susigundau. Tai randu labai patinkančią rūšį. Tai palankią kainą. Žiūrėk ir vėl gėlėms išleidau visą algą. Ir dar papildomų lentynų reikia gumbams“, – pasakoja jurginų rojaus kūrėja.
Santa sako, jog interneto platybėse yra ir labai brangių gėlių. Pavyzdžiui, bijūnas gali kainuoti ir 600 eurų. Santa, žinoma, tokių nebeperka. Tenkinasi paprastenėmis rūšimis. Nes kiekviena gėlė – savaip įdomi ir graži.
Jauna moteris džiaugiasi, jog, rūpindamasi gėlėmis, kiekvienais metais įgyja vis daugiau patirties ir išmoksta ką nors naujo. Po kiekvieno sezono atranda kur klydusi. Kitąmet ištaiso klaidas. „Nesu gėlininkė – profesionalė. Tik mėgėja.“
Jurginus neužtenka vien pasodinti, nuravėti, palaistyti. Jais reikia rūpintis ir tuomet, kai rudenį iškasami iš žemės. Gumbus reikia gerai išdžiovinti, sudėti į lentynas ir laikyti sausoje vietoje.
Kad gumbai nesušaltų, kartais tenka pakurti krosnį ir pašildyti patalpas. Juolab, kad kai kurie – labai lepūs, gavę bent kiek drėgmės, supūva. Kovo pabaigoje įsišakojusius gumbus reikia padalyti. Kiekvienas nuo pagrindinio atskirtas gumbas augins savą stiebą. Taip jurginų natūraliai padaugėja.
Pavasarį gerai išsilaikiusius gumbus sodina į žemę. „Tam tikslui nusipirkome net moto bloką. Juo padarome vagą ir mėtome į ją jurginų gumbus panašiai kaip bulves, – apie jurginų auginimo procesą pasakoja Santa. – Sodinimui reikia parinkti tinkamą laiką, kai pakankamai atšyla oras. Pernai jurginus sodinome balandžio 9 – 11 dienomis. Šiemet – vėliau apie balandžio vidurį. Priežiūros nėra labai daug. Kartais tenka vieną kartą gėlyną nuravėti, šiemet ravėjome du kartus. Ko gero, teks ir trečią. Jeigu ilgiau trunka sausi orai, tenka palaistyti. Šiemet laisčiau tik vieną kartą. Praėjusi vasara jurginams buvo 90 procentų gera.“
Beje, šiemet jurginai išaugo aukštesni, sukrovė daugiau žiedų. Galbūt ne vien dėl palankių oro sąlygų. Gėlyno šeimininkė pasirūpino pagerinti žemę, patręšė mėšlu, atvežė geresnio dirvožemio. Tokiems darbams kartais tenka pasitelkti ir šeimos draugus.
Rudenį, kai daugelis gėlių jau nužydėję, įvairiaspalviai Santos jurginai dar visą mėnesį ar ilgiau, džiugins praeivių ir pravažiuojančių žmonių akis. Kol atslinks pirmosios šalnos.
