
Naujausios
Pradžia – nuo žvakės iš prekybos centro
„Nei aš baisiai gera menininkė, nei ypatinga finansininkė. Teko daug veiklų išbandyti ir supratau, kad nenoriu turėti vadovų ant savo galvos, nenoriu anksti rytą keltis, nenoriu numatytu pietų grafiku kasdien valgyti. Mano organizmas gyvena mano ritmu“, – sako V. Kareivaitė.
Išbandžiusi save su finansais susijusiame darbe, Valda suprato, kad tai ne jai – pernelyg viskas apibrėžta ir tikslu. Tada sugalvojo įkurti nedidukę, kelių žmonių reklamos agentūrą, kurioje galima užsisakyti mažo tiražo darbų – vizitinių kortelių, lankstinukų, skrajučių ir kita.
O vieną gražią dieną V. Kareivaitė prekybos centre nusipirko kvepiančią žvakę. Sako, kad nėra romantikė ir jaukumui sukurti žvakių namuose nedegindavo, o ir šįsyk įsigijo tik todėl, kad pamatė „gerą akciją“.
Bet uždegusi žvakę, šypsosi pajutusi liepsnos po visus namus paskleistą jaukumą ir ramybę.
Greitai sudeginusi vieną žvakę, Valda nuėjo į prekybos centrą įsigyti dar. Bet išpardavimas lyg tyčia buvo pasibaigęs. Matyt, taip turėjo būti, nes tada internete pastebėjo rankų darbo žvakių.
„Žiūrėjau ir negalėjau patikėti, kokios jos brangios!“ – prisimena V. Kareivaitė.
Pasidomėjo ir sužinojo, kad prekybos centruose parduodamos žvakės pigesnės todėl, kad yra parafininės, skirtingai negu iš natūralių medžiagų pagamintos rankų darbo. Tada nusprendė – kam pirkti, jeigu galima pamėginti išsilieti pačiai.
Tą patį vakarą internete daug skaitė ir susirado sojų vaško ir kitų žvakėms lieti reikalingų medžiagų, aromatinių aliejų, įrankių pardavėjų, viską urmu nusipirko. Gamybos pradžiamokslis – internete.
„Pirmos žvakės buvo kažkokios nelabai. Ir vaškas nestingo, ir aromatų per daug, o paskui jų net per mažai įpyliau...“ – pasakoja prieš kelerius metus netikėtą pomėgį atradusi V. Kareivaitė.
Prisimena, pradžioje aromatinių aliejų pirkusi daug ir skirtingų – rūpėjo išbandyti kuo daugiau ir kuo įvairesnių kvapų. Bandė dar ir dar, eksperimentavo, tyrinėjo – ar išdegusi žvakė nepalieka tunelio, ar tolygiai sustingsta į dekoratyvų indelį supiltas vaškas, kaip dega dagtis. Svarbiausia buvo nepadaryti klaidų.
Liejikės užsispyrimas padaryti žvakę tokią, kad jos viršus būtų dailus, kad maišant neatsirastų burbuliukų, davė rezultatų.
„Atsirado kažkokia magija. Vaško kvapas ir šiluma namuose. Kvapi magija...“ – mielo pomėgio pradžių pradžią prisimena Valda.
Nuo gamybos – į prekybą
Vieną dieną šovė mintis paieškoti iš sojų pupelių gaminamo natūralaus sojų vaško pardavėjų užsienyje – „prakošė“ interneto svetaines ir užsisakė daugiau negu 300 kilogramų. Gautu kroviniu, juokiasi, užgriozdino pusę savo namų svetainės.
„Liko ne tik mažai vietos kambaryje, bet atsirado ir daug nerimo – juk sumokėta krūva pinigų“, – šypsosi 36 metų moteris.
Jos sumanymas lieti aromatines žvakes netapo verslu. Anot Valdos, dabar šio proceso jos gyvenime likę ne tiek jau ir daug – vieną kitą žvakę, praturtintą vynuogės, tamsiojo medaus, tabako, bijūno aromatiniais aliejais, išsilieja dažniausiai sau ir savo draugams, vieną kitą išlieja paprašyta ir nepažįstamų žmonių.
„Žvakės puikiai nuramina, kai nėra nuotaikos, po įtemptos darbo dienos. Gaminimo procesas atpalaiduoja mintis, uoslę. Rekomenduoju visiems pabandyti. Kiekvieni namai gali kvepėti savotiška magija. Ir nebūtinai tai turi tapti rimta veikla, tegul tai bus tik malonumui, atsipalaidavimui“, – sako pašnekovė.
Ir iš tiesų žmonės, teigia, kur kas aktyviau perka kvapiajai žvakei pagaminti reikalingas medžiagas negu jau išlietas žvakes. Ypač rudenį, kai veiklos kur kas mažiau, arba prieš Kalėdas. Ir tai ne vien moterų pomėgis, žvakių liejyba noriai užsiima ir nemažai vyrų.
Valda sugalvojo pradėti internetinę prekybą sojų vašku, aromatiniais aliejais, kurių jos sandėlyje – apie 160 rūšių, dagtimis, dekoratyviais indeliais ir kitais reikalingais daikčiukais. Visas prekes įsigyja užsienio parduotuvėse. Gausybė jų namuose, žinoma, nesutilptų, todėl išsinuomojo erdvų sandėlį.
Pašnekovė, siekdama paskatinti rankdarbių mylėtojus pamėginti lieti žvakes, maloniai sutinka pasidalyti gamybos procesu.
Pirmiausia reikia išlydyti sojų vašką – geriausia tai daryti vonelę su vaško drožlėmis įdėjus į indą su kaitinamu vandeniu. Kai vaškas ištirps ir atvės iki maždaug 70 laipsnių, laikas supilti aromatinį aliejų (rekomenduojama santykiu 90 gramų vaško ir 10 gramų aliejaus). Ilgesnį laiką maišyti – aliejus turi susilieti su vašku. Maišant patariama vengti staigių judesių, kad nesusidarytų oro burbulai ir nesugadintų sustingusios žvakės.
Indelyje, prieš į jį supilant skystą vašką, priklijuojama dagtis. Patartina naudoti centravimo įrankį, kad dagtis išliktų tiesi, kad nepasvirtų, supilant vašką.
Galiausiai iš lėto supilamas vaškas. Pamažėl pamažėl jis ima stingti ir virsta kvapia rankų darbo žvake.
„Nesitikėkite, kad iš pirmo karto viskas puikiai pavyks, gal žvakės paviršius nebus lygus, gal liks vienas burbuliukas. Vis praktikuodamiesi, greitai turėsite didelį malonumą“, – sako pašnekovė.