Knyga apie krepšinį – žmonės, datos, įvykiai

Kny­ga apie krep­ši­nį – žmo­nės, da­tos, įvy­kiai

Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je žur­na­lis­tas, spor­to is­to­ri­kas, kny­gų apie Šiau­lių ir Lie­tu­vos kul­tū­riz­mą au­to­rius Arū­nas Pet­rai­tis pri­sta­tė nau­jau­sią sa­vo kny­gą „9 Šiau­lių krep­ši­nio de­šimt­me­čiai. Iliust­ruo­ta is­to­ri­ja nuo 1925 me­tų“. Pris­ta­ty­me da­ly­va­vę krep­ši­nio bend­ruo­me­nės at­sto­vai sa­kė, kad ši kny­ga – tai pa­mink­las Šiau­lių krep­ši­niui.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skastas.lt

Te­ko bū­ti ir sek­liu

Pa­ro­dos die­ną už­su­kęs į „Šiau­lių kraš­to“ re­dak­ci­ją, ku­rio­je kaž­ka­da dir­bo spor­to žur­na­lis­tu, A. Pet­rai­tis pa­sa­ko­jo, jog iš­lei­dęs dvi kny­gas apie kul­tū­riz­mą (2014 m. – „45 me­tai Šiau­lių kul­tū­riz­mui: 1968–2013“ ir 2016 m. – „Lie­tu­vos kul­tū­riz­mas 1965–2015. Iliust­ruo­ta „ge­le­ži­nio“ spor­to is­to­ri­ja") nu­spren­dė pa­si­žiū­rė­ti, kas pa­ra­šy­ta apie lie­tu­vių taip my­li­mą krep­ši­nį, ir pa­si­ro­dė, kad ne­la­bai kas.

„Lai­kas bė­ga, o at­min­tis blės­ta, įvy­kiai pa­si­mirš­ta, ir jei­gu jų neuž­fik­suo­si, ne­su­dė­si į lei­di­nį, tai gal­būt po ko­kių 10–15 me­tų tuos įvy­kius pri­si­me­nan­čių bus dar ma­žiau. Pa­si­tik­ri­nau bib­liog­ra­fi­ją – kad at­ski­rai bū­tų skir­ta Šiau­lių krep­ši­niui, nie­ko nė­ra, ir nu­ta­riau, ko­dėl ne­pa­ban­džius. Iš­si­kė­liau sau iš­šū­kį, ir pro­jek­tas su rė­mė­jų, krep­ši­nio bend­ruo­me­nės, ku­ri lei­do pri­si­lies­ti prie sa­vo ar­chy­vų, pa­gal­ba pa­vy­ko“, – sa­ko A. Pet­rai­tis.

Pu­sant­rų me­tų – tiek už­tru­ko kny­gos gi­mi­mas. Dar­bą šiek tiek leng­vi­no tai, kad ne­ma­žą ar­chy­vą spor­to žur­na­lis­tas bu­vo su­kau­pęs iš tų lai­kų, kai dir­bo dien­raš­čiuo­se, krep­ši­nio klu­bo „Šiau­liai“ spau­dos at­sto­vu. Reng­da­mas kny­gą A. Pet­rai­tis pa­kal­bi­no be­maž pus­šim­tį su krep­ši­niu su­si­ju­sių žmo­nių. Kar­tais te­ko pa­bū­ti tik­ru sek­liu no­rint su­ras­ti vie­ną ar ki­tą žmo­gų.

„Kai ku­rie žmo­nės iš­sau­go­jo ir nuo­trau­kas, ir pri­si­mi­ni­mus, net ir praė­jus 60 me­tų. Kai ku­rie da­ly­kai uni­ka­lūs, kai ko ir pa­ts ne­ži­no­jau“, – sa­ko žur­na­lis­tas.

Sep­tin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je Šiau­lius gar­si­no krep­ši­nio ko­man­da „Vie­ti­nio ūkio val­dy­ba“, vė­liau pa­va­din­ta „Ša­rū­nu“, ta­čiau spau­do­je apie tai ma­žai bu­vo ra­šo­ma. Pa­sak A. Pet­rai­čio, tais lai­kais laik­raš­čiuo­se iš vi­so ma­žai vie­tos bū­da­vo ski­ria­ma spor­tui.

Apie „Ša­rū­ną“ ir tų lai­kų le­gen­di­nį Šiau­lių krep­ši­nin­ką Ri­mon­dą Ime­na­vi­čių dau­giau­siai in­for­ma­ci­jos su­tei­kė bu­vę krep­ši­nin­kai vil­nie­tis Juo­zas Gu­da­vi­čius ir šiau­lie­tis Rai­mun­das Dun­du­lis.

Dar prieš še­šis de­šimt­me­čius krep­ši­nis bu­vo žai­džia­mas lau­ko aikš­te­lė­se. Pa­vyz­džiui, pir­mo­sios „Ša­rū­no“ tarp­tau­ti­nės rung­ty­nės su Ru­mu­ni­jos ko­man­da vy­ko Šiau­lių cent­ri­nia­me par­ke, kur da­bar yra te­ni­so kor­tai.

Vyk­da­vo rung­ty­nės ir „Žal­gi­rio“ drau­gi­jos sta­dio­ne (da­bar Cent­ri­nis sta­dio­nas), ant žo­lės pa­klo­da­vo len­tas, pa­sta­ty­da­vo krep­šius ir žais­da­vo. Rei­kia­mų matmenų spor­to sa­lių Šiau­liuo­se ta­da ne­bu­vo. Jei­gu oro są­ly­gos ne­leis­da­vo žais­ti lau­ke, krep­ši­nin­kai var­žy­da­vo­si ma­žu­tė­se spor­to sa­lė­se.

Pa­sak A. Pet­rai­čio, po­kal­biai su žmo­nė­mis, ku­rie krep­ši­nį pra­dė­jo žais­ti prieš 60 ar dau­giau me­tų, lei­do pla­čiau at­spin­dė­ti tą lai­ko­tar­pį, kny­gai su­tei­kė au­ten­tiš­ku­mo ir emo­ci­jų.

Iš kar­tos į kar­tą

Kny­go­je krep­ši­nio is­to­ri­ja dė­lio­ja­ma chro­no­lo­giš­kai. Pa­sak kny­gos au­to­riaus, tai pa­leng­vi­na ir paieš­ką, ir skai­ty­mą.

Žmo­nės, da­tos, įvy­kiai, sta­tis­ti­ka – vis­kas, kas su­si­ję su Šiau­lių krep­ši­niu. Yra ir at­ski­rų nuo­trau­kų at­si­ra­di­mo, jo­se įam­žin­tų žmo­nių ar įvy­kių is­to­ri­jų. Pa­sak A. Pet­rai­čio, Šiau­liai tu­ri kuo di­džiuo­tis – iš­ki­lių krep­ši­nio as­me­ny­bių bu­vo ir prieš 90, 60 me­tų, yra ir da­bar. Kai ku­rio­se šei­mo­se, pa­vyz­džiui, Žu­kaus­kų, Gied­rai­čių, Ime­na­vi­čių, Jav­to­kų, Bi­ru­čių, mei­lė krep­ši­niui per­duo­da­ma iš kar­tos į kar­tą.

Kny­go­je au­to­rius trum­pai ap­žvel­gia ir Lie­tu­vos bei Eu­ro­pos krep­ši­nį, kad pa­ro­dy­tų, ko­kio­je vie­to­je bu­vo ar yra Šiau­lių krep­ši­nis.

„Krep­ši­nis pa­gal lai­mė­ji­mus yra vie­na dau­giau­siai me­da­lių ir ti­tu­lų at­ne­šu­si spor­to ša­ka, bet ra­šant kny­gą man svar­bus bu­vo ki­tas da­ly­kas – mes la­bai daug ži­no­me apie krep­ši­nį, bet kai ku­rių fak­tų be­veik ne­ži­no­me, gal­būt jie ne­pa­kan­ka­mai at­spin­dė­ti kraš­to­ty­ro­je. Vie­nas iš to­kių bū­tų tai, kad 1925 me­tais Lie­tu­vos rink­ti­nė­je, ku­ri žai­dė pir­mas tarp­tau­ti­nes rung­ty­nes Ry­go­je su Lat­vi­jos rink­ti­ne, bu­vo du šiau­lie­čiai“, – sa­ko kny­gos au­to­rius, po kruo­pe­ly­tę su­ran­kio­jęs de­vy­nių de­šimt­me­čių šiau­lie­čių in­dė­lį į krep­ši­nį.

„Įdo­mu ir tai, kad tais lai­kais, 3–4 de­šimt­me­ty­je, spor­ti­nin­kai bu­vo la­bai uni­ver­sa­lūs, jie žai­dė ne tik krep­ši­nį, bet ir fut­bo­lą, te­ni­są, kil­no­jo sun­ku­mus. Ge­rų re­zul­ta­tų pa­siek­da­vo įvai­rio­se spor­to ša­ko­se.“

Kny­go­je daug dė­me­sio ski­ria­ma ne vien vy­rų krep­ši­niui, bet ir mo­te­rų.

„Mo­te­rys tu­ri daug gra­žių lai­mė­ji­mų. Rei­kė­tų at­min­ti, kad 1997 me­tais šiau­lie­tės se­se­rys Kau­šai­tės – Jur­gi­ta ir Ane­ta – ta­po Eu­ro­pos čem­pio­nė­mis. Ta­čiau su mo­te­rų klu­bi­niu krep­ši­niu Šiau­liuo­se ne taip ge­rai se­kė­si, gal vy­rų še­šė­ly­je sun­ku aug­ti“, – svars­to kny­gos au­to­rius.

Pa­sak A. Pet­rai­čio, ko­man­dos sėk­mę le­mia ir fi­nan­si­niai da­ly­kai. „Kiek kai­nuo­ja mei­lė krep­ši­nio ko­man­dai“ – taip pa­va­din­tas vie­nas iš kny­gos sky­rių. Ja­me at­sklei­džia­ma, ką reiš­kia bū­ti rė­mė­ju, ir ko­dėl Lie­tu­vos ko­man­do­se žai­džia tiek daug už­sie­nie­čių.

A. Pet­rai­tis įsi­ti­ki­nęs, kad krep­ši­nį ar ki­tas spor­to ša­kas re­mia tik tik­ri pa­trio­tai: „Ma­tyt, ne vel­tui du krep­ši­nio at­sto­vai – A. Si­rei­ka ir A. Ar­ma­las – yra mies­to gar­bės pi­lie­čiai.“

„Nie­ka­da ne­klaus­čiau, ar rei­ka­lin­gas krep­ši­nis. Tai – da­lis kul­tū­ros, so­cia­li­nis reiš­ki­nys. Grįž­ta­mo­ji jo nau­da ne vi­sa­da ma­tuo­ja­ma pi­ni­gais. Jei lai­mi ta­vo ko­man­da – tu vi­są die­ną kaip ant spar­nų. Juk ge­ros emo­ci­jos ir­gi svar­bu“, – apie krep­ši­nio reikš­mę sa­ko spor­to žur­na­lis­tas.

Kny­ga gau­siai iliust­ruo­ta ži­niask­lai­dos fo­tog­ra­fų, krep­ši­nin­kų ir jų ar­ti­mų­jų as­me­ni­nių al­bu­mų nuo­trau­ko­mis, taip pat fo­tog­ra­fi­jo­mis, pub­li­kuo­to­mis laik­raš­čiuo­se ir žur­na­luo­se.

„No­rė­jo­si, kad kny­ga ne­bū­tų sau­sa. Spor­tas dė­kin­ga sri­tis, nes nuo­trau­ko­se ga­li­ma at­spin­dė­ti ir emo­ci­jas, ir įvy­kius. Vaiz­dai kar­tais dau­giau pa­sa­ko, ne­gu teks­tas. Be to, kas tin­gės skai­ty­ti, tai bent pa­var­tys“, – šyp­te­li kny­gos au­to­rius.

Kny­gą pa­dė­jo iš­leis­ti bend­ro­vės „Šiau­lių plen­tas“ ir „Šiau­lių plen­to in­ves­ti­ci­jų val­dy­mas“, il­ga­me­tės krep­ši­nio klu­bo „Šiau­liai“ rė­mė­jos.

Kny­ga bus pla­ti­na­ma Šiau­lių are­no­je krep­ši­nio rung­ty­nių me­tu, ją taip pat ga­li­ma ras­ti bib­lio­te­ko­se.

Ren­gia kny­gą apie fut­bo­lą

A. Pet­rai­tis jau pra­dė­jo reng­ti kny­gą apie Šiau­lių fut­bo­lą.

„Fut­bo­las pra­ktiš­kai iki pat Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos at­si­ra­di­mo bu­vo nea­be­jo­ti­nai pir­mau­jan­ti spor­to ša­ka tiek Lie­tu­vo­je, tiek Šiau­liuo­se. Jis bu­vo ga­na ge­rai or­ga­ni­zuo­tas, skir­tin­gai nei krep­ši­nis. Lat­viai su­ge­bė­jo la­biau or­ga­ni­zuo­ti. Iki 1940 me­tų Lie­tu­va su Lat­vi­ja žai­dė 10 rung­ty­nių ir tik dve­jas lai­mė­jo lie­tu­viai. Vie­ne­rias mū­siš­kiai su­ge­bė­jo pra­lai­mė­ti 10:123“, – pa­sa­ko­ja spor­to is­to­ri­kas.

Pa­sak žur­na­lis­to, Šiau­lių fut­bo­lo ko­man­dos tu­ri net dau­giau aukš­tų pa­sie­ki­mų ne­gu krep­ši­nis.

„Bu­vo lai­ko­tar­pis, kai šiau­lie­čiai be­veik 15 me­tų do­mi­na­vo Lie­tu­vos fut­bo­le. Krep­ši­ny­je to­kių lai­ko­tar­pių ne­tu­rė­jo­me“, – sa­ko A. Pet­rai­tis.

Il­gai­niui, star­ta­vus iš vie­no­dų po­zi­ci­jų, krep­ši­nis su­ge­bė­jo pra­lenk­ti fut­bo­lą, ypač ne­prik­lau­so­my­bės me­tais. Su­lig Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos at­si­ra­di­mu prieš 25 me­tus krep­ši­nis pra­dė­jo di­de­liais žings­niais ei­ti į prie­kį, o fut­bo­las pra­dė­jo leis­tis že­myn.

„Ma­nau, kad krep­ši­nio sėk­mę nu­lė­mė žmo­nės, jų po­žiū­ris į mėgs­ta­mą spor­tą. Krep­ši­nio dė­ka Šiau­liuo­se at­si­ra­do ir are­na, ku­rio­je vyks­ta ne tik spor­to, bet ir daug ki­tų ren­gi­nių. At­si­ra­dus are­nai ir Eu­ro­pos čem­pio­na­to var­žy­bos 2011 me­tais įvy­ko Šiau­liuo­se“, – sa­ko A. Pet­rai­tis.

„Nie­ka­da ne­klaus­čiau, ar rei­ka­lin­gas krep­ši­nis. Tai – da­lis kul­tū­ros, so­cia­li­nis reiš­ki­nys. Grįž­ta­mo­ji jo nau­da ne vi­sa­da ma­tuo­ja­ma pi­ni­gais.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

„Tu­ri­me žmo­nių, apie ku­riuos ver­ta pa­pa­sa­ko­ti, kad jie mū­sų at­min­ty­je iš­lik­tų kuo il­giau ir bū­tų kaip pa­vyz­dys, įkve­pian­tis siek­ti tiks­lo“, – sa­ko kny­gos „9 Šiau­lių krep­ši­nio de­šimt­me­čiai“ au­to­rius Arū­nas Pet­rai­tis.

Arūno Pet­rai­čio kny­gos apie Šiau­lių krep­ši­nį pri­sta­ty­me da­ly­va­vo įvai­rių kar­tų krep­ši­nio bend­ruo­me­nės at­sto­vai, tarp jų – ir Eu­ro­pos čem­pio­nai tre­ne­ris An­ta­nas Si­rei­ka bei Min­dau­gas Žu­kaus­kas. M. Žu­kaus­kas bib­lio­te­kai pa­do­va­no­jo krep­ši­nio ka­muo­lį su „Šiau­lių“ krep­ši­nin­kų pa­ra­šais.

Kny­gos pri­sta­ty­mo me­tu klau­sy­to­jams su­reng­ta vik­to­ri­na. At­sa­ky­mų vie­ni ieš­ko­jo at­min­ty­je, ki­ti – kny­go­je.

Žur­na­lis­tas ir spor­to is­to­ri­kas Arū­nas Pet­rai­tis kny­gos pri­sta­ty­mo me­tu trum­pai ap­žvel­gė Šiau­lių krep­ši­nio is­to­ri­ją nuo 1925 me­tų, kai ša­ly­je at­si­ra­do or­ga­ni­zuo­tas krep­ši­nis, iki šių die­nų.