Naujausios
Ko paprašytumėte Kalėdų Senelio?
Visiems – vaikų
Veronika Povilionienė, lietuvių liaudies folkloro dainininkė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, etnologė.:
– Kalėdų Senelio paprašyčiau, kad Lietuvoje būtų daug vaikų. Visiems jų linkėčiau, nes nieko nėra gražesnio, tvirtesnio ir stipresnio už tautos išsaugojimą.
Jeigu nebus tos jaunosios kartos, jeigu tauta išsiskirstys, mes neturėsim, ko vienas kitam linkėti. Aš manau, kad tai yra svarbiausia.
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr. pavilioniene
Dovana - žiūrovų akys
Vitas, Rusijos dainininkas:
– Didžiausia dovana man – žiūrovų akys, kurias regiu, kaskart išeidamas į sceną. Man gera matyti laimingus žmonių veidus, kai jie išeina po mano koncerto.
Kartą mano į grimo kambarį užėjo 96-erių močiutė ir pasakė: „Vitai, gyvensiu tol, kol jūs dainuosite.“ Šiandien aš puikiai suprantu dėl ko gyvenu, kuriu – gyvensiu dėl savo žiūrovų.
„Daugiau gerumo“
Mindaugas Žukauskas, Eurolygos, Europos krepšinio čempionas, Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas:
– Kad vaikai būtų geri. Kadangi turiu du vaikus, Kalėdų Senelio paprašysiu, kad jis į mūsų šeimą atneštų daug gerumo. Šventes sutiksime šeimose Šiauliuose.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Kalėdų Senelis nesišvaisto pažadais“
Gytis PAŠKEVIČIUS, šiaulietis muzikantas ir atlikėjas:
– Kad dar nebūtų pasaulio pabaigos (juokiasi). Pasaulyje yra daug labai gražių dalykų, kuriuos verta pamatyti.
Sveikatos. Sau, artimiesiems ir visiems kitiems. Dabar dauguma žmonių ilsėsis, o mes, atlikėjai, daug daug dirbsime. Sveikatos mums ypač prireiks.
Užsienyje besisvečiuojantiems ir ten gyvenantiems linkiu smagiai sutikti šventes ir kuo greičiau sugrįžti namo. Pinigų niekam nelinkėsiu. Geriau – normaliai apmokamo darbo.
Kalėdų Senelis viską gali ir visada ateina. Tik kai kurie iš mūsų pramiegame, nelaukiame arba nenorime jo matyti. Lygiai taip pat visi gauname ir dovanų, tačiau ne visada mokame įvertinti jas, pastebėti.
Žinoma, reikia ir patiems stengtis būti gerais, jei norim, kad Kalėdų stebuklas pas mus atkeliautų.
Kalėdų Senelis nesišvaisto pažadais, kaip mūsų politikai. Jie mus jau trečią dešimtmetį tik pažadais ir maitina. Kai žmogus nejaučia stabilumo – nežino, kas bus rytoj, ką valgys, ką dirbs – jam pasidaro liūdna. Toks žmogus tik egzistuoja, o ne gyvena.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Paprašyčiau sveikatos savo artimiesiems“
Jūratė Budriūnaitė, Šiaulių dramos teatro aktorė:
– Norėčiau, kad Kalėdų Senelis pagaliau sustabdytų negatyvias žinias apie pasaulio pabaigą. Jos labiausiai erzina, nes tai – visiška nesąmonė. Kai per visus televizijos kanalus nuolat kala ir kala į galvą tą patį ir dar rimti žmonės apie tai šneka, dauguma iš tikrųjų įsibaimina. Net mane pradėjo veikti šis informacinis laukas. Prekybos centre pagavau save besidairančią žvakių...
Vyras griežtai pasakė: „Jeigu parsineši į namus bent vieną nereikalingą žvakę, tai užgesinsiu šviesą ir galėsi sėdėt tarp tų žvakių“ (juokiasi).
Kalėdų Senelio prašyčiau sveikatos savo artimiesiems ir dukrytei Sofijai, kuriai dabar yra vieneri metukai ir vienas mėnuo.
Daugiau net nedrįstu trukdyti Kalėdų Senelio. Tegul jis eina su dovanų maišu pas kitus. Mums visko užtenka.
„Prašau išaiškinti Savivaldybėje bent 7 „gyvates“
Šiaulietis dizaineris Vilius Puronas, garsėjantis įvairiais talentais ir idėjomis, šiais metais tapęs Šiaulių miesto kultūros premijos laureatu:
– Visų pirma, aš pats jau esu senelis. Todėl ir pats pasirūpinsiu, ir Kalėdų Senelio prašau prisidėti, kad kitais metais, kai Šiauliai švęs 777-ojo gimtadienio sukaktį, mieste atsirastų dar 77 suoliukai.
Rūpinsiuosi ir 7 naujais „skardinukais“. Kad turėtų darbo mano „skardų“ kritikai ir savivaldybininkai. Gal pagaliau tada Savivaldybė ims ir užsakys pirmąjį tikrą meno kūrinį, kurio mes visi pasiilgome.
Istorikams siūlysiu pasendinti Šiaulius 777 metais. Jau ruošiu knygą, įrodinėjančią tiesą, kad Šiauliai buvo įkurti apie 500 metus po Kristaus.
Kiti metai bus Gyvatės metai, todėl prašau Kalėdų Senelio išaiškinti Savivaldybėje bent 7 „gyvates“, apkaltinti raganavimu ir sudeginti ant laužo.
Pačiam Kalėdų Seneliui linkiu įsigyti anūkų.
Po tos kultūros premijos jaučiuosi šventesnis už šventąjį ir asmeninių norų nelabai turiu. Sau ir kitiems labiausiai linkėčiau proto. Dėl jo „trūkumo“ mane visi ir moko. Bet aš džiaugiuosi – dėl to niekaip nepasenstu.
Prašytų daugiau pinigų kariuomenei
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Vidmantas RAKLEVIČIUS:
– Jei rašyčiau laišką Kalėdų Seneliui, pirmiausia prašyčiau didesnio Lietuvos kariuomenės finansavimo. Iš pirmo žvilgsnio gal nuskambėtų savanaudiškai ar net egoistiškai, bet viskas kariuomenėje, o kartu ir Aviacijos bazėje, matuojama pinigų kiekiu: orlaivių remontas, skraidančiojo personalo rengimas, aerodromo struktūros vystymas, priimančios šalies teikiamų paslaugų kokybės gerinimas, netgi teritorijos tvarkymas. Visa tai turi savo kainą. O aviacijos pasaulyje ta kaina būna labai didelė. Turėdamas atitinkamą kiekį lėšų, gali tinkamai ir laiku vykdyti užduotis.
Ateinantys metai yra Gyvatės metai. O gyvatė yra išminties, ilgaamžiškumo, sveikatos, lankstumo simbolis. Sau, kaip vadovui, palinkėčiau šių bruožų, kad galėčiau tinkamai įvertinti situaciją, priimti teisingus sprendimus.
Šeimai norėčiau paprašyti sveikatos, stiprybės, sėkmės, puikios nuotaikos, šiltų, gerų metų ir, žinoma, meilės. Juk ant meilės mūsų gyvenimas ir pastatytas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Užrašė Gintarė VALUCKYTĖ, Marina VISOCKIENĖ, Alvydas JANUŠEVIČIUS, Irena BUDRIENĖ, Rūta JANKUVIENĖ, Živilė KAVALIAUSKAITĖ